Svajojate apie sodą, kuris ne tik džiugina akį, bet ir praturtina jūsų virtuvę šviežiais, aromatingais prieskoniais? Daugiamečiai prieskoniniai augalai - puikus pasirinkimas norintiems sukurti gražų, funkcionalų ir lengvai prižiūrimą sodą.
Daugiamečių prieskoninių augalų auginimas yra paprastas ir patogus. Pasodinus vieną kartą, jie auga ir dovanoja derlių ilgai. Daugiamečiai prieskoniniai augalai ne tik praturtina maistą skoniais, bet ir turi daugybę sveikatos privalumų. Daugelis jų turi priešuždegiminių, antibakterinių ir antioksidacinių savybių.
Prieskoniniai (aromatiniai) augalai - tai augalai, kurie kaupia medžiagas, suteikiančias jiems savitą kvapą ir skonį. Jie vartojami švieži ar džiovinti, ar kitaip apdoroti patiekalams gardinti ir kvapinti. Prieskoninių augalų veikliosios medžiagos, kurios suteikia jiems kvapą ir skonį, yra eteriniai aliejai, glikozidai, alkaloidai, saponinai, raugai ir organinės rūgštys. Šie augalai grupuojami pagal prieskoniams vartojamas jų dalis: lapiniai (lapai, kartais jauni ūgliai su lapais ir žiedynais), žiediniai (žiedai, žiedpumpuriai arba žiedo dalys), vaisiniai (vaisiai, sėklos, atskiros vaisių dalys), žieviniai, šakniniai (šaknys, šakniastiebiai, stiebagumbiai ar kitos požeminės dalys).
Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 1000 rūšių prieskoninių augalų. Lietuvoje savaime auga apie 50 rūšių prieskoninių augalų. Kada žmonės pradėjo vartoti prieskonius, tiksliai nežinoma. Jau V a. pr. Kr. Mesopotamijos gyventojai pažino ir vartojo kai kurias gydomąsias žoleles. Tarp jų buvo lauramedis, kmynas, čiobreliai ir kt. Senovės Kinijoje nuo 3000 m. pr. Kr., manoma, prasidėjo ir prieskoninių augalų auginimo istorija. Viduramžiais kūrėsi ir klestėjo prieskonių sodai. Pirmieji duomenys apie prieskoninius augalus Lietuvos soduose aptikti 1542-1547 m. Radvilų rūmų sodo Vilniuje aprašyme. Nemažai duomenų apie įvairius augalus, tarp jų ir prieskoninius bei vaistinius, randama J. A. Pabrėžos rankraščiuose. 1923 m. prof. J. Daugiamečiai prieskoniniai augalai - tinkami auginti Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, t. y. augalai, kurie gali augti iki 6 šalčio atsparumo zonos.
Prieskoniai ir prieskoninės daržovės, vartojamos nedideliu kiekiu, pagerina maisto skonį, spalvą, kvapą. Prieskoniai - garstyčios, pipirai, lauro lapeliai, cinamonas, gvazdikėliai, kmynai neturi maistingųjų selybių, bet jie padeda skrandžio sultims išsiskirti, pagerina apetitą. Prieskoninės daržovės - salotos, špinatai, rūgštynes, krapai, salierai turi askorbininės rūgšties, karotino, B grupės vitaminų, piridoksino ir kt. rūgščių. Daug daržovėse kalcio, fosforo, geležies, magnio, šarminių druskų. Jos normalizuoja žarnų.
Populiarūs daugiamečiai prieskoniniai augalai ir jų auginimo ypatumai
Laiškiniai česnakai
Daugiametis, svogūninių šeimos augalas, vertinamas dėl savo švelnaus svogūnų skonio ir ryškiai žalių, tuščiavidurių laiškų. Švieži laiškai puikiai tinka salotoms, kiaušinienei, varškei, sriuboms, sumuštiniams. Mėgsta saulėtą vietą, drėgną, bet nepermirkusią dirvą. Lengva auginti iš sėklų arba dalijant kerą.
Mėtos
Naudojamos arbatoms, desertams (ledams, vaisių salotoms), gėrimams (mojito), padažams (ypač avienai). Lengvai auga saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje, drėgnoje dirvoje. Mėta gali labai greitai plisti, todėl rekomenduojama auginti ją atskiruose vazonuose arba naudoti specialias užtvaras, jei norite kontroliuoti jos plitimą sode.
Raudonėliai
Daugiametis augalas, dar vadinamas oregano, ypač populiarus Viduržemio jūros regiono virtuvėje. Mėgsta saulėtą vietą ir lengvą, gerai drenuojamą dirvą. Atsparus sausrai. Italijoje tikras pomidorų padažas ar Nepolitano pica būtų nevertinama be raudonėlio. Auginami kelių veislių raudonėliai, tačiau parastasis raudonėlis (Origanum vulgare) vienas iš geriausių kulinarijoje. Puikiai tinka kaip prieskonis salotose, bulviniuose, pupelių, mėsos patiekaluose, marinuojant ir rauginant agurkus. Suteikia kvapą rūkytiems gaminiams, dešroms, girai. Nesigailėsite įdėję raudonėlį į jūros gėrybių patiekalus, guliašą, kiaušinių patiekalus. Raudonėlis plačiai naudojamas medicinoje gerinti virškinimą, šlapinimąsi ir prakaitavimą, skatina atsikosėjimą.
Rozmarinas
Žemas, daugiametis puskrūmis, pasižymintis intensyviu, šiltu, šiek tiek kartoku aromatu. Plačiai naudojami mėsos (ypač paukštienos, žvėrienos), žuvies patiekalams, sriuboms, troškiniams, daržovėms gardinti. Puikiai tinka marinatams, aliejui aromatizuoti. Reikalinga saulėta vieta ir lengva, sausa, gerai drenuojama dirva. Nemėgsta užmirkimo. Švieži ir sausi rozmarino lapai naudojami kaip prieskoniai kulinarijoje ir kaip vaistažolė. Rozmarinas puikiai tiks paskaninti mėsos ir žuvies patiekalus, salotas, aromatizuos arbatą. Naudojamas padažuose, sriubose, marinatuose. Kaip vaistažolė padeda nuo nervozių, galvos svaigimo, prostatito, astmos, bronchito, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Rozmarinas reikalauja saulės šviesos ir gerai drenuotos dirvos.
Čiobreliai
Puikiai tinka mėsos ir paukštienos patiekaluose. Dera su aviena ir laukinių žvėrių mėsa. Puikiai tiks marinuojant pomidorus, agurkus, aguročius, obuolius. Suteiks pikantiškus skonio atspalvius subproduktų patiekalams, paštetams. Dedama į tešlos kepinius. Švieži ir džiovinti lapeliai naudojami rūkytiems gaminiams ir dešroms, sūriams. Šakelė čiobrelio maloniai pakeis acto, aliejaus skonį. Čiobrelių arbata nuo seno vertinama kaip gydomoji priemonė. Čiobreliai yra nereiklūs dirvai.
Šalavijas
Daugiametis puskrūmis su pilkšvai žaliais, pūkuotais lapais ir stipriu, šiek tiek karstelėjusiu aromatu. Tinka riebiai mėsai (kiaulienai, antienai), paukštienai, žuviai, įdarams, paštetams gardinti. Mėgsta saulėtą vietą ir lengvą, gerai drenuojamą dirvą. Vaistinis šalavijas yra vaistinis ir kartu prieskoninis augalas. Prieskoniams naudojami lapai ir žiedai. Jie dedami į riebius patiekalus.
Tuščialaiškiai česnakai
Yra žieminiai, neformuojantys ropelių. Užauga iki 30-60 (70) cm aukščio. Išleidžia šoninius stiebus. Laiškai vamzdiški, tuščiaviduriai, išpūsti, gana stori, maždaug 10 mm skersmens, aukšti žiemoja po sniegu, o anksti pavasarį sparčiai auga. Atželia kovo pabaigoje - balandžio pradžioje. Žiedynas rutuliškas, sudarytas iš žalsvų žiedų. Žydi birželio - liepos mėnesiais. Daugia reguliariai ir gausiai. Sėklos smulkios, juodos, daigumą išlaiko 3-4 metus. Sėjama tiesiai į dirvą. Šie atsparūs šalčiui ir nereiklūs dirvai augalai vienoje vietoje gali būti auginami 3-4 metus.
Rabarbarai
Šie augalai ne tik skanūs, bet ir dekoratyvūs. Toje pačioje vietoje rabarbarus rekomenduojama auginti ne ilgiau kaip 5-6 metus. Vėliau jie prastai auga, turi mažai lapų. Šios daržovės dauginamos rudenį šaknų kerų dalimis. Iškastas šaknų gniužulas perkertamas kastuvu ir paliekamas kelioms valandoms apdžiūti. Kero dalys sodinamos taip, kad miegantys pumpurai atsidurtų 2-3 cm po žeme. Tarp jų paliekami 1×1 m arba 1,5×1,5 m atstumai. Rabarbarų neslėpkite tolimiausiame daržo kampelyje, nes išauga labai dideli ir puošniai atrodo gegužę, kai pražysta.
Žieminiai svogūnai
Vienoje vietoje žieminiai svogūnai gerai auga 3-4 metus. Baigiantis šiam laikotarpiui, motininiai kerai iškasami, padalinami į 4-8 dalis ir pasodinami naujoje vietoje. Šitaip dauginama vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Šie svogūnai yra auginami rečiau, tačiau iš tiesų verti dėmesio. Rudenį jie dauginami lizdais susiformuojančiais oriniais svogūnėliais.
Krienai
Krienai toje pačioje vietoje gerai auga 3-4 metus. Maistui vartojamos šaknys, o konservavimui - lapai, naikinantys virusus ir bakterijas. Šaknys ilgos, apie 30 cm. Kasant atskiriamos smulkesnės šoninės šaknelės ir į žemę pasodinamos įstrižai. Maistui labiausiai tinka jaunos sustorėjusios šaknys, kurios kasamos rudenį. Tai daryti galima ir pavasarį, norint pasigaminti tarkuotų krienų šviežiai. Labai dažnai krienai auga su bulvėmis. Jų šaknų galima prisikasti per bulviakasį. Krienams auginti tinka vidutinio sunkumo priesmėlio arba lengvo priemolio, humusinga, puri, giliai jdirbta dirva. Mėgsta tręšimą mėšlu. Dauginama rudenį paruoštais šaknų auginiais.
Bazilikai
Šilumamėgis, vienmetis augalas, kilęs iš Indijos, pasižymintis stipriu, saldžiai aštriu aromatu. Būtinas itališkos virtuvės ingredientas - pesto padažui, picoms, makaronams. Reikalinga saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta ir puri, derlinga dirva. Jautrus šalnoms, todėl lauke sodinamas tik praėjus jų pavojui. Galima sėkmingai auginti vazonuose ant palangės. Bazilikas dedamas į visus daržovių patiekalus, pupeles, žirnius, sriubas, padažus, salotas, pomidorų patiekalus, špinatus. Tinka agurkų, grybų, pomidorų ir aguročių marinavimui. Puikiai tinka mėsiniuose patiekaluose iš kepenų, faršo, dešrose. Italų virtuvėje dažnai naudojamas makaronų patiekalams. Bazilikas mėgsta saulėtą vietą ir turtingą dirvą. Jis turi intensyvų skonį, kurį daugelis atpažįsta kaip pagrindinį ingredientą pestuose ir padažuose. Vienas iš populiariausių prieskoninių augalų, dažnai naudojamas Viduržemio jūros virtuvėje. Bazilikai atsigaus, jei juos gausiai palaistysite ir pastatysite saulėtoje vietoje.
Petražolės
Universalus dvimetis augalas, auginamas dėl lapų ir šaknų (šakninės petražolės). Lapai naudojami švieži arba džiovinti salotoms, sriuboms, troškiniams, padažams, mėsos ir žuvies patiekalams gardinti. Geriausiai auga saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje, purioje, derlingoje dirvoje. Petražolės sukaupia savyje daugybę naudingųjų medžiagų. Askorbino rūgšties (vitamino C) kiekiu ji lenkia daugumą vaisių ir daržovių. Šimte gramų jaunų žalių petražolių yra maždaug dvi vitamino C paros normos. Tai kone keturis kartus daugiau nei citrinose. Karotino kiekiu petražolė nenusileidžia morkai. Šimte gramų petražolių yra dvi provitamino A paros normos. Petražolės yra itin lengvai auginamos ir mėgsta drėgną dirvą bei dalinį pavėsį. Auginti nesunku, nes joms nereikia nei daug šviesos, nei ypatingos priežiūros.
Krapai
Neįsivaizduojama lietuviška virtuvė be krapų! Šie vienmečiai augalai vertinami dėl savo švelnaus, gaivaus anyžių primenančio aromato. Puikiai tinka agurkų rauginimui, varškės, bulvių, žuvies patiekalams, sriuboms, padažams gardinti. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną dirvą. Reguliariai laistykite, bet neperliekite.
Kalendra
Išskirtinio skonio ir aromato žolė. Malonaus kvapo, salstelėjusio skonio sėklos. Jomis paskaninama duona, sriubos, mėsa, žuvis, marinatai, konservai. Kalendra atkeliavo nuo Viduržemio jūros pakrančių - iš senojo Egipto, Sirijos, Palestinos - ir paplito po visą pasaulį. Lietuvoje ji auginama kaip prieskoninis bei vaistinis augalas darželiuose, soduose. Nuo aštraus blakinės kalendros kvapo iš savo urvelių pabėga net pelės. Blakinę kalendrą patariama sėti anksti pavasarį lysvių kraštuose. Šie augalai nebijo pavasario šalnų ir neišąla net ir esant -8 °C temperatūrai.
Mairūnas
Vienmetis, vaistinis, medingas, dekoratyvus, prieskoninis augalas. Gerai auga šiltoje, saulėtoje, apsaugotoje nuo vėjų vietoje. Galima auginti ir virtuvėje ant palangės. Žiemos metu, kad geriau augtų, reikia papildomo apšvietimo. Maistui vartojami džiovinti stiebai su lapais. Žalia ar džiovinta žolė tinka mėsos, varškės, daržovių patiekalams pagardinti. Tinka sriuboms, apkepams, padažams. Naudojamas gaminant dešras. Idealiai tinka sunkiems, įvairios riebios mėsos, taip pat žvėrienos patiekalams gaminti, nes lengvina virškinimą. Gerai dera marinuojant ar raugiant agurkus, patisonus, kopūstus.
Rozmarinas (Rosmarinus officinalis)
Dekoratyvūs daugiamečiai prieskoniniai augalai. Turi gydomųjų selybių, medingi. Augintini konteineriuose, loveliuose arba laidžioje vandeniui dirvoje, šiltoje saulėtoje vietoje. Sėklų natūralus daigumas būna tik apie 50 proc. Gali dygti apie tris savaites ir daugiau. Augalai neatsparūs šalčiui, todėl žiemai įnešami į šviesias patalpas. Neperliekite. Rozmarinams labiau kenkia per didelis dėmesys nei jo trūkumas.
Lanksčiosios citrinžolės (Cymbopogon flexuosus)
Daugiamečiai prieskoniniai augalai. Lapai ir stiebai turtingi citrinų eterinio aliejaus. Juos galima nuolat skabyti ir vartoti šviežius, džiovinti, šaldyti. Tinka žuvies, mėsos, daržovių, vaisių patiekalams, kompotams pagardinti. Turi diuretinių selybių, veikia raminamai. Sezono metu augintini lauke, žiemai pernešami į patalpas. Šiems augalams reikia ne tik daug šviesos, bet ir nuolatinės drėgmės, reguliaraus tręšimo. Patalpoje peržiemojusių augalų stiebai pavasarį, prieš išsprogstant naujiems ūgliams, nupjaunami iki pat žemės. Citrinžolė - daugiametis prieskoninis, aromatingas augalas. Maistui naudojami lapai ir stiebai, kuriuose yra citrinų eterinio aliejaus. Augalo kvapas stipresnis nei citrinų. Vasarą auginama lauke, rudenį augalai su vazonais perkeliami į patalpas. Augalus galima džiovinti, šaldyti.
Prieskoninių augalų auginimo sąlygos
Norint sėkmingai auginti prieskoninius augalus, svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių sąlygų:
- Vieta: Dauguma prieskoninių augalų mėsta saulėtą vietą (bent 6 valandas tiesioginės saulės per dieną). Kambaryje auginamus augalus laikykite šviesiausioje palangėje, geriausiai - pietinėje ar vakarinėje.
- Dirva: Dirva turėtų būti laidi orui ir vandeniui, pakankamai derlinga. Prieš sodinant, ją galima pagerinti kompostu ar perpuvusiu mėšlu.
- Laistymas: Laistymo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų ir augalo poreikių. Dauguma prieskoninių augalų nemėgsta užmirkimo. Kambaryje auginamus augalus laistykite saikingai, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta.
- Tręšimas: Prieskoniniai augalai nėra labai reiklūs trąšoms. Perteklinis tręšimas, ypač azoto trąšomis, gali paskatinti vešlų lapų augimą, bet sumažinti eterinių aliejų kiekį ir susilpninti aromatą.
- Vazonai ir substratas: Vazonai turi turėti drenažo skyles dugne, kad išbėgtų vandens perteklius. Ant dugno patartina pakloti drenažo sluoksnį (keramzito, akmenukų).
- Oro drėgmė: Sausas patalpų oras, ypač šildymo sezono metu, gali pakenkti kai kuriems augalams.
Prieskonių rinkimas ir paruošimas
Prieskoninius augalus geriausia rinkti ryte, kai nudžiūsta rasa, bet saulė dar neįkaitina - tuomet juose būna didžiausia eterinių aliejų koncentracija. Rinkite jaunus, sveikus lapelius ir ūglius. Reguliarus skynimas skatina augalus šakotis ir augti vešlesnius. Žydintys prieskoniniai augalai dažnai praranda dalį savo aromato lapuose, nes energiją skiria žiedų ir sėklų formavimui.
Yra keletas būdų, kaip paruošti prieskonius naudojimui ar ilgesniam laikymui:
- Džiovinimas: Tai vienas populiariausių būdų. Suriškite prieskonines žoleles mažomis puokštelėmis ir pakabinkite gerai vėdinamoje, tamsioje ir šiltoje vietoje. Galima džiovinti ir paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus ar audinio.
- Šaldymas: Šis būdas puikiai tinka švelnesnio aromato žolelėms (petražolėms, krapams, bazilikams). Susmulkintas žoleles galima dėti į ledukų formeles, užpilti trupučiu vandens ar alyvuogių aliejaus ir užšaldyti.
- Aromatizuotas aliejus ar actas: Šviežias prieskonines žoleles (rozmarinus, čiobrelius, bazilikus, česnakus) užpilkite kokybišku alyvuogių aliejumi ar actu ir palikite kelioms savaitėms tamsioje vietoje, kad pritrauktų aromatą.
- Prieskoninė druska ar cukrus: Smulkiai supjaustytas ar sutrintas žoleles (pvz., rozmarinus, levandas) sumaišykite su druska ar cukrumi.
Žolelių derinimas su maistu
Jei trokštate savo gaminamus patiekalus paversti kažkuo ypatingu, mažyte švente, - tinkamai kiekvienam atskiram maisto produktui parinkite prieskonį, nes tik taip atsiskleis geriausios maisto savybės. Jei planuojate auginti mėtas, tai jomis galite gardinti įvairiausius desertus bei dėti į arbatą. Melisų lapai skirti paskaninti varškę, įvairiausių daržovių, ypatingai lapinių augalų, salotas, veršieną ar sūrį. Levandos turėtų sužavėti medžiotojus, mat šis prieskonis labiausiai tinka žvėrienos patiekalams, marinatams bei padažams. Retesnis prieskoninis augalas dašis taip pat tinka žvėrienai, kitai mėsai, kiaušinienei, bet ypatingai tinkamas įvairiausiems iš ankštinių augalų pagamintiems patiekalams.
Beje, patiekalams paskaninti galima derinti vienus su kitais tinkančius prieskonius, nebūtina vienam patiekalui apsiriboti viena rūšimi prieskonių. Maišyti tarpusavyje labiausiai tinka šios žolelės ir augalai: lauro lapai, mėtos, peletrūnas, gelsvės, bazilikas, krapai, mairūnas, čiobreliai, dašis, petražolės, rozmarinas.
Svarbiausia taisyklė - nepadauginkite prieskonių, nes jie patiekale neturi dominuoti, o veikti kaip pagalbininkai - pabrėžti skonį, tad kartais geriau prieskonių dėti mažiau, po truputį. Tačiau kai kuriems produktams ši taisyklė netinka, mat jie turi daug krakmolo ir daug labiau sugeria prieskonius, tad jų ir reikia dėti daugiau. Tai būtų makaronai, ryžiai ir bulvės.
Beje, ar žinojote, jog geriausia prieskonius būtų sumalti arba itin smulkiai supjaustyti, nes tuomet geriausiai atsiskleidžia aromatas, išsilaisvina skoniai.
Kaip užsiauginti mikrožalumynus namuose? Lengva, greita ir visus metus
Prieskoninių augalų auginimas namuose
Net jei neturite balkono ar sodo, prieskonines žoleles galite auginti namuose ant palangės.
- Vieta: Parinkite šviesią vietą prie lango. Jei reikia, papildomai apšvieskite fluorescencinėmis lempomis.
- Vazonai: Galite naudoti naujus vazonėlius arba kitus indus su drenažu. Moliniai vazonai yra geresni už plastikinius.
- Žemė: Sumaišykite žemes su smėliu ir trupučiu kalkių.
Prieskoninių žolelių priežiūros patarimai
- Bazilikai: Atsigaus, jei juos gausiai palaistysite ir pastatysite saulėtoje vietoje.
- Čiobreliai: Labai atsparūs ir puikiai auga įvairiomis sąlygomis.
- Krapai: Reguliariai laistykite, bet neperliekite.
- Rozmarinai: Neperliekite. Rozmarinams labiau kenkia per didelis dėmesys nei jo trūkumas.
- Raudonėliai: Leiskite žemei padžiūti, tada palaistykite (neperliekite).
- Mėtos: Puikiai auga pavėsyje, bet jas galima auginti ir ant saulėtos palangės, tik reikėtų dažniau laistyti.
- Šalavijai: Sudygę šalavijai yra atsparūs ir puikiai auga įvairiose dirvose - svarbiausia, kad netrūktų saulės ir žemė nebūtų per drėgna.
- Petražolės: Auginti nesunku, nes joms nereikia nei daug šviesos, nei ypatingos priežiūros.
- Laiškiniai Česnakai: Auginti labai paprasta, nes jiems nereikia daug šviesos.
- Levandos: Patiks sausa ir saulėta vieta bei puri žemė. Neperliekite.
- Ramunėlės: Reikia intensyvios tiesioginės saulės šviesos.
- Citrionžolė: Tropikų augalas, kuriam reikia daug saulės ir vandens, bet mažai priežiūros.
- Daržiniai Builiai: Reikia daug vandens ir derlingos žemės, bet mažiau saulės.
tags: #vienmeciai #kvapus #prieskoninis #is #darzo
