Besilaukianti vaikelio moteris, apsilankiusi vizito pas gydytoją, kartais sužino, kad jos būsimasis mažylis gimdoje „sėdi“, tai yra netaisyklinga vaisiaus padėtis. Moteris nerimauja, ar galės pagimdyti pati ir klausia patarimų, kokių pratimų ji gali atlikti, kad mažylis natūraliai pakeistų kūno padėtį pats.
Vaisiaus Padėtis Gimdoje
Nėštumo pradžioje vaisiaus padėtis gimdoje keičiasi. Augant vaisiui, vietos gimdoje mažėja ir maždaug nuo 34-36 savaitės padėtis dažniausiai nebesikeičia. Pagimdyti vaisių sėdynine pirmeiga galima, tačiau tokiu atveju gydytojui reikia daug ką įvertinti ir nuspręsti, ar toks gimdymas yra saugus (jis bus rizikingas bet kokiu atveju). Vis dėlto dažniausiai šioje situacijoje nėštumas užbaigiamas atliekant cezario pjūvio operaciją.
37 nėštumo savaitę galima mėginti išoriškai apsukti vaisių, tai rekomenduojama daryti, nes tokia praktika sumažina cezario pjūvio operacijų skaičių ir procedūra būna sėkminga apie 60 proc. atvejų (pavyksta apsukti ir išlieka pakaušinė pirmeiga iki gimdymo).

Pratimai Vaisiaus Padėčiai Keisti
Nuo 30 savaitės rekomenduojami keli pratimai, galintys padėti pakeisti vaisiaus padėtį gimdoje:
- Pirmas būdas: Kasdien prieš valgį atsigulkite ant nugaros ir kas 5-10 min. verskitės nuo vieno šono ant kito. Pratimą kartokite kasdien po 5-6 kartus. Vaisius gali pasisukti po 7-8 užsiėmimų.
- Antras būdas: Atsistokite keturpėsčia, atsiremkite į grindis alkūnėmis ir išsirieskite kaip katė: tuomet pilvas nukara, atsipalaiduoja, vaisiui pasidaro lengviau judėti. Taip reikėtų pabūti apie minutę laiko.
Gimdymo Etapų Apžvalga
Būsimos mamos domisi, kaip vyksta gimdymas. Daugelis prisiskaito informacijos apie komplikacijas, išsigąsta ir iš anksto užsiprogramuoja sunkiam ir ilgam gimdymui. Tam, kad tinkamai pasiruošti ir nusiteikti gimdymui, derėtų žinoti, kas vyksta jo metu su jūsų kūnu, kas sukelia skausmą, kiek vidutiniškai trunka gimdymas ir kaip sumažinti jaučiamą skausmą. Tuomet užklupus nemaloniems sąrėmiams, užuot sutrikusi žinosite kaip padėti sau, galėsite džiaugtis suvokdama, kad kiekvienas sąrėmis tai yra žingsnis arčiau susitikimo su mažyliu. Šiame straipsnyje susipažinsite su gimdymo etapais.
Gimdymas skirstomas į tris etapus, nors mes jį suskirstytume į keturis, pridedant pasiruošimo gimdymui etapą:
- Kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis;
- Atsidarymo laikotarpis;
- Stūmimo laikotarpis;
- Placentos užgimimo laikotarpis.
Gimdymo etapai - fiziologija
1. Kūno Pasiruošimo Gimdymui Laikotarpis
Iki pastojimo gimda buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų. Prieš gimdymą - gimda sveria apie 1 kg, vaikelis sveria apie 3-4 kg, placenta - apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys dar apie 1 kg. Taigi, po gimdymo iškart atsikratysite apie 5-8 kg svorio.
Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsidaro, kad galėtų gimti kūdikis. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu.

Artėjant gimdymui vyksta šie pokyčiai:
- Paprastai prasideda paruošiamieji sąrėmiai. Jausite periodišką pasunkėjimą, maudimą pilvo apačioje, ypač vakarais. Kartais būna dažni skausmingi sąrėmiai, kuriuos nuo tikro gimdymo atskirsite pagal tai, kad jie yra nereguliarūs;
- Paruošiamųjų sąrėmių metu gimdos kaklelis suminkštėja, sutrumpėja, pradeda vertis (prasiveria 1-2 cm) ir krypsta link makšties;
- Vaiko galvutė įsistato į dubens įėjimo plokštumą. Dėl to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, pasidaro kiek lengviau kvėpuoti, pasikeičia moters svorio centras, ji atsilošia, jos eisena tampa „išdidi“;
- Prieš kelias dienas ar valandas iki gimdymo gali pasirodyti gleivių kamštis - skaidrios, rusvos, gelsvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivės, kurios ant audeklo prilimpa aiškiomis ribomis. Svarbu, kad jie būtų bespalviai. Dažniausiai sąrėmiai prasideda per pirmas 12 val. po vaisiaus vandenų nutekėjimo. Būna, kad vaisiaus vandenys pradeda tekėti po truputį, dažnai tokiu atveju moterims atrodo, jog jos nesulaiko šlapimo.
2. Atsidarymo Laikotarpis
Atsidarymo laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, čia raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai, todėl raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, jis išsilygina ir suplonėja.

Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos matmenį (maždaug virš ausų), kaklelio atsidarymas yra pilnas ir prasideda antroji gimdymo fazė - stūmimo laikotarpis. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jausite pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Tavo gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Stovint ar klūpant palinkus į priekį pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sąrėmis efektyviausias.
Dažniausiai sąrėmių intensyvumas didėja pagal šią schemą:
| Atsidarymas | Sąrėmių trukmė | Intervalas tarp sąrėmių |
|---|---|---|
| Prasideda | +20-30 s | 10-20 min |
| 3 cm | 20-40 s | 5-10 min |
| 8 cm | 40-60 s | 2-3 min |
| 10 cm | 60-90 s | 30-60 s |
Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai.
3. Stūmimo Laikotarpis
Antrasis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau. Jo metu vaikelio galvutė slenka makštimi. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo.
Stangų refleksas toks pats, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint. Tinkamiausios padėtys:
- Prilaikomas tūpėjimas,
- Klūpojimas,
- Padėtis keturiomis,
- Gulėjimas ant šono.
Visgi, kiekviena gimdyvė jaučia jai patogiausią padėtį.

4. Placentos Užgimimo Laikotarpis
Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis (mūsų atveju, ketvirtasis) arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo.
Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.
Vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės. Tokiu būdu naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis, jos glėbyje jis greitai sušyla, nurimsta, girdint jos širdies plakimą.
Vidutiniškai placenta yra 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, vidutinė masė - 500 g.
Gimdymo Eiga ir Rizikos
Gimdymo komplikacijų (pavojingiausios jų - gimdymo trauma ir gimdyvės nukraujavimas) dažniausia atsiranda dėl netaisyklingos vaisiaus padėties (skersinės ir įstrižinės, atloštinės, viršugalvio, kaktos ir veido pirmeigos), placentos ir virkštelės patologijos, gimdymo anomalijų, siauro dubens, gimdyvės ligų.
Priešlaikinis Vaisiaus Vandenų Nutekėjimas
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, defluxio, seu effluvium liquoris amniotici praeterminalis, - vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Šios patologijos dažnis - 7-12 proc. Rizikos veiksniai: infekcija, polihidramnionas, daugiavaisis nėštumas, gimdos kaklelio nepakankamumas, placentos atšoka, trauma, lytiniai santykiai, vaisiaus raidos anomalijos, invazinės diagnostinės procedūros (amniocentezė, kordocentezė ir kt.), medžiagų apykaitos ligos (Ehlers-Danlos sindromas).
Priešlaikinis Gimdymas
Priešlaikinis gimdymas, partus praematurus, - gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos). Naujagimio svoris - 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc. Ši patologija yra dažniausia (75-80 proc.) perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis.
Skiriamos keturios rizikos veiksnių grupės:
- Motinos ligos: lytinių ar šlapimo takų infekcija, ekstragenitalinė infekcija (gripas, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalija ir kt.), lytinių takų anomalijos, gimdos kaklelio nepakankamumas, sunkios somatinės ligos (cukrinis diabetas, inkstų, širdies ligos), neurohormoniniai sutrikimai, motinos ir vaisiaus kraujo grupių bei Rh faktorių netapatumas, motinos trauma ar chirurginės intervencijos.
- Nėštumo patologija: sunkios hipertenzinės būklės, daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, oligohidramnionas, placentos pirmeiga, atšoka, priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, chorioamnionitas, sunki anemija.
- Vaisiaus patologija: įgimtos anomalijos, žuvęs vaisius, sulėtėjęs vaisiaus augimas.
- Socialiniai ir biologiniai veiksniai: amžius (jaunesnis kaip 18 metų ir vyresnis kaip 35 metų), buvęs priešlaikinis gimdymas, dažni gimdymai (daugiau kaip 4), intoksikacija cheminėmis medžiagomis, rūkymas, nepalankios darbo sąlygos, nevisavertė mityba, smurtas, nepageidaujamas nėštumas.
Vaisiaus Hipoksija
Vaisiaus hipoksija vadinama deguonies stoka vaisiaus audiniuose. Jos dažnis - 5 proc. Ši patologija gali lemti perinatalinę mirtį, sąlygoti naujagimių mirtingumą. Pagal atsiradimo laiką skiriama antenatalinė, intranatalinė ir postnatalinė vaisiaus hipoksija.
Vaisiaus hipoksiją gali sąlygoti motinos, vaisiaus ir (ar) placentos bei virkštelės patologija. Motinos organizme deguonies homeostazė gali sutrikti, kai yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, ryški anemija (Hb mažiau kaip 70g/l), normovoleminė hipotenzija, vena cava sindromas, plaučių ligos, šokas, kraujavimas, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis. Vaisiaus patologija, galinti lemti jo hipoksiją, yra širdies ydos, vaisiaus vandenė, hemolizinė liga, dvynių transfuzijos sindromas, pernešiojimas, raidos ydos, infekcija. Placentos ir virkštelės patologija, sąlygojanti hipoksiją, yra priešlaikinė placentos atšoka, kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar plėvinio virkštelės prisitvirtinimo, vasa previa, placentos nepakankamumas dėl nėščiųjų hipertenzinės būklės, cukrinio ar gestacinio diabeto, placentos infarkto, hipoplazijos, virkštelės tikrieji ir netikrieji mazgai, virkštelės apsuka apie vaisiaus kūno dalis, virkštelės suspaudimas gimdymo metu.
Vaisiaus hipoksija gali būti ūminė ir lėtinė. Pradinėje hipoksijos stadijoje būna vaisiaus tachikardija, padidėjęs kraujotakos greitis. Progresuojant hipoksijai, vyksta kraujo apytakos centralizacija gyvybiškai svarbiuose vaisiaus organuose: smegenyse, širdyje. Sumažėja deguonies raumenyse, žarnyne, inkstuose ir kt. Deguonies trūkumas žarnyne dirgina nervus vagus ir sukelia hiperperistaltiką. Vaisiaus vandenyse atsiranda mekonijaus, kuris nudažo vandenis žalsva spalva. Sunkios hipoksijos atveju atsipalaiduoja vaisiaus išangės sfinkteris. Dėl hipoksijos, metabolinės acidozės ir išsekusio angliavandenių rezervo pakinta daugelio organų ir sistemų funkcijos bei morfologija.
Hipoksijos požymiai yra sulėtėję ar išnykę vaisiaus judesiai, auskultuojant girdimi padažnėję (daugiau kaip 150 k./min.) ar suretėję (mažiau kaip 100-110 k./min.) vaisiaus širdies tonai. Vaisiaus kardiotokogramoje kinta bazinis dažnis, mažėja variabiliškumas, atsiranda vėlyvųjų deceleracijų, nestresinis testas - nereaktyvus. Keičiasi ir kiti vaisiaus biofizinio profilio duomenys: mažėja vaisiaus motorinių ir kvėpavimo judesių ar jie visiškai išnyksta, atsiranda oligohidramnionas, sumažėja vaisiaus raumenų tonusas (išsitiesęs vaisius). Tiriant ultragarsu, nustatomas sulėtėjęs vaisiaus augimas, o doplerometrijos tyrimo metu stebima kraujotakos centralizacija. Plyšus vaisiaus dangalams, stebimi žalsvi vaisiaus vandenys. Gimdymo metu pagrindiniai vaisiaus hipoksijos požymiai yra šie: kardiotokogramos pokyčiai, žali vaisiaus vandenys. Nutekėjus vandenims, galima atlikti vaisiaus pulsoksimetriją (matuoti SpO2 periferiniame kraujyje) ar tirti kraują iš pirmaujančios vaisiaus dalies šarmų ir rūgščių pusiausvyrai nustatyti.
Įtarus vaisiaus hipoksiją, ieškoma galimų jos priežasčių ir gydomos nėščiosios ligos. Gimdymo metu įtarus ar nustačius vaisiaus hipoksiją, taikoma intrauterinė vaisiaus reanimacija: gimdyvė guldoma ant šono, jai duodama kvėpuoti deguonies 10 l/min., nutraukiamas gimdymo veiklos skatinimas oksitocinu, gimdos hiperdinamijos ar hiperstimuliacijos atveju tinka intraveninė tokolizė beta mimetikais (partusistenu). Jei šios priemonės vaisiaus būklės nepagerina, reikia užbaigti gimdymą cezario pjūvio operacija arba, jei yra sąlygos, akušerinėmis replėmis ar vakuumekstraktoriumi.
Smulkiųjų Vaisiaus Dalių ir Virkštelės Iškritimas
Nėštumo pabaigoje vaisiaus vandenų kiekis šiek tiek sumažėja, dėl to labiau palinksta vaisiaus galvutė ir stuburas, galūnės prisispaudžia prie kūno: vaisius įgauna ovalo formą. Virkštelės kilpos paprastai esti priekyje prie krūtinės, tarp sukryžiuotų rankų ir kojų. Smulkiosios vaisiaus dalys (rankos ir kojos) ir virkštelės kilpos gali iškristi pro atvirą gimdos kaklelį į makštį tada, kai nuteka gemaliniai vaisiaus vandenys. Jei vaisiaus vandenų pūslė neplyšusi ir makštinio tyrimo metu pro gimdos kaklelį čiuopiama pirmaujanti smulkioji vaisiaus dalis ar virkštelė - tai vadinama smulkiosios vaisiaus dalies ar virkštelės pirmeiga.
Virkštelės iškritimo dažnis 1:265-1:426 visų gimdymų. Esant galvutės pirmeigai - vienas atvejis iš 600 gimdymų.
Etiologija:
- Netaisyklingos vaisiaus padėtys gimdoje (skersinė, įstrižinė, sėdynės).
- Galvinė pirmeiga, kai vaisiaus galva nevisiškai užpildo kaulinio dubens įeigą (pvz., priešlaikinis gimdymas).
- Vaisiaus vandenų dangalų praplėšimas, esant neprigludusiai vaisiaus pirmeigai prie mažojo dubens įeigos.
- Siauras dubuo.
- Atloštinės galvos pirmeigos.
- Polihidramnionas.
- Daugiavaisis nėštumas.

Smulkiosios vaisiaus dalys gali iškristi esant bet kuriai vaisiaus padėčiai gimdoje. Kai, esant skersinei padėčiai, iškrinta ranka, kyla rimta gimdymo komplikacija, susidaro palankios sąlygos įsistatyti petukui į dubenį ir nekomplikuotai skersinei padėčiai pereiti į užleistą (jei laiku nebus suteikta pagalba). Iškritusi ranka, kai yra sėdynės pirmeiga, didesnės praktinės reikšmės neturi.

