Šylant klimatui laistymas leidžia išspręsti daugybę problemų. Sausros metu laistymas išgelbės derlių, derlius bus didesnis. Klimato atšilimo metu atsiranda orų nepastovumas ir laistymas gali išgelbėti nuo pavasarinių šalnų. Žalumos ir daržovių mėgėjai gerai žino, kad be vandens žalios vejos ir gero derliaus nebus. Tad tam atvejui, kai dangus šlapių dovanų ilgai neduoda, verta apsidrausti ir įsirengti automatinį laistymą. Pramoniniuose žemės ūkio sklypuose ir šiltnamiuose automatizuotos laistymo ir drėkinimo sistemos naudojamos jau seniai, nes jos užtikrina optimalų augalų aprūpinimą vandeniu. Šiandien, gerokai supaprastėjus pačioms laistymo sistemoms, jų montavimui bei atpigus įrangai, jos tampa vis labiau prieinamos ir atsiperkančios ne tik dideliuose plotuose, bet ir mažuose sklypuose, sodybose.
Kaip ir žmonėms, vanduo yra tiesiog būtinas augalams, todėl laistymas - raktas į sveiką sodą ir daržą bei gausų derlių. Apie 80-85 procentus augalų svorio sudaro vanduo, be to, jis perneša maistingąsias medžiagas iš dirvožemio į augalo ląsteles. Vanduo taip pat yra reikalingas fotosintezei (tai procesas, kurio metu augalai gamina angliavandenius. Angliavandeniai suteikia augalams energijos, todėl, esant vandens trūkumui, jie neturi pakankamai energijos augti) ir transpiracijai (tai procesas, kurio metu iš augalo žiotelių vyksta vandens garavimas. Vandens garavimas padeda palaikyti augalo temperatūrą ir skatina maistingųjų medžiagų tekėjimą iš šaknų).
Laistymo tema yra gana subtili - kiek vandens reikia jūsų augalams arba daržovėms, priklauso ir nuo augalo rūšies, ir nuo klimato sąlygų, ir nuo dirvos savybių (tai yra, kaip greitai susigeria vanduo). Jeigu dažnai lyja lietus, augalus laistyti reikia rečiau ir atvirkščiai - jeigu šviečia kaitri saulė ir vyrauja sausra, vandens poreikis augalams išauga. Vandens neturi būti nei per daug, nei per mažai - per didelis vandens kiekis gali per daug sumirkyti arba supūdyti augalo šaknis ir sukelti deguonies trūkumą, o vandens trūkumas gali privesti augalą prie mirties. Bendroji laistymo norma daržui ir sodui yra 2,5 - 5cm per savaitę, tačiau tai nėra taisyklė. Daugelį daržovių sudaro per 80 proc. vandens. Tačiau skirtingų daržovių laistymas skiriasi, pavyzdžiui, agurkai mėgsta drėgmę, tad nereikėtų leisti jiems išdžiūti. Geriausias būdas kaip patikrinti, ar reikia palaistyti augalą - įkišti ranką ar ilgesnį pagaliuką į dirvą.
Laistymo sistemos: nuo paprastų iki automatizuotų
Laistymo sistemos skirstomos į pramonines (jos naudojamos medelynuose, golfo aikštynuose, kituose dideliuose plotuose) ir skirtas dekoratyvinėms vejoms, gėlynams, daržams. Individualiuose soduose įprastos pastarosios - jų purkštukai mažesni nei pramoninių, nebūtinas didelis vandens slėgis, jos dirba gerokai tyliau. Šios sistemos būna automatinės (požeminės), valdomos rankiniu būdu (požeminės, antžeminės) ir lašelinio laistymo (antžeminės).
Pagal naudojimo būdą laistymo sistemos gali būti laikinos arba nuolatinės (stacionarios). Stacionarios automatinės sistemos paprastai būna požeminės, joms įrengti kasamos tranšėjos, klojami vamzdžiai, jos ilgaamžės, nesudaro kliūčių prižiūrint teritorijas, jų visiškai nesimato.
Pagal automatizavimo lygį sistemos skirstomos į pusiau automatines ir automatines. Pusiau automatinės sistemos kontroliuojamos nustatant tam tikrus parametrus, pagal kuriuos sklype liejamas vanduo. Automatinės sistemos turi papildomus daviklius, kurie reaguodami į aplinkos sąlygas vandenį tiekia pagal poreikį ir nustatymus, o laistymo programų gali būti arti šimto. Naudojant tokią sistemą augalus galima ne tik palaistyti, bet ir papildomai patręšti vandenyje ištirpintomis trąšomis.
Mėgėjų soduose ir daržuose gali pakakti pusiau automatinės, savitakės laistymo sistemos. Pagal laistymo tipą sistemos skirstomos į lietaus ir lašines arba rūko. Lietaus sistema dažniausiai naudojama dideliems plotams laistyti, kai augalams nekenkia tiesiogiai ant lapų krintantys lašai. Lašinio laistymo sistemos itin taupo vandenį, jos naudojamos daržovėms, dauginamiems augalams laistyti.
Lašelinė sistema itin tinka daržovėms, vaismedžiams laistyti. Lašai krenta po šaknimis.
Laistymo sistemą sudaro kelios pagrindinės dalys: vandens purkštuvas ar lašinimo įranga, vandens tiekimo vamzdžiai, paskirstymo mazgas ir elektromagnetinių vožtuvų reguliavimo automatika, vandens šaltinis.
Kai reikia drėkinti augalų šaknų zoną, tinkamiausia įrengti požeminį arba antžeminį drėkinimą.
Lašelinis laistymas labai tikslus - vanduo patenka tiesiai prie šaknų ir neišgaruoja, jis taupomas, neišplaunamos trąšos. Lašintuvais gerai laistyti augalus, kurie nemėgsta, kai sušlampa lapai. Tose sodo dalyse, kur mažai vaikštoma, galima naudoti lašelines arba rasojančias žarnas. Jos tiesiamos po mulčiu arba ant žemės. Žarna rasoja per visą ilgį. Vieną jos atšaką galima naudoti laistyti vejai, kitą - gyvatvorei, trečią - daržui ir t. t.
Daržo laistymą palengvina ir požeminis sodo vandentiekis. Tai po žeme, tose vietose, kur dažniausiai reikalingas vanduo (prie daržo, šiltnamio, garažo, gėlyno ar voljero), išvedžioti vamzdžiai, paviršiuje turintys šulinukus. Laistant prie reikiamo šulinuko prijungiama žarna.
Purkštukas gali suktis ratu ar pusiau ratu. Jie turi skirtingą purškimo nuotolį.
Laistytuvas visada išlieka pagrindiniu sodo laistymo įrankiu, nepaisant įvairių modernių ir efektyvių alternatyvų. Svarbu pažymėti, kad dažnas laistytuvo pildymas ir nešiojimas gali pareikalauti nemažos fizinės ištvermės. Be to, šis veiksmas gali kelti diskomfortą bei netgi sąlygoti nugaros ir pečių skausmus. Didesniuose plotuose laistymas vien žarna gali būti tik dalinis sprendimas. Taip pat svarbu pasirūpinti kokybiška laistymo žarna - ji bus naudojama tikrai ilgai. Žarnos ilgį reikėtų pasirinkti pagal savo sodo dydį ir pritaikyti taip, jog su ja galėtumėte palaistyti kuo daugiau augalų vienu metu. Kitas svarbus įrankis sodininko sąraše - aukštos kokybės purkštukas efektyviam laistymo procesui. Patartina rinktis daugiafunkcinį, kuris leis pritaikyti vandens srovę pagal augalo rūšį.
Laistymas tapo paprastas: štai kaip įrengti laistymo sistemą
Vandens šaltiniai
Vanduo į laistymo sistemą gali būti tiekiamas iš gręžinio siurblio pagalba, miesto vandentiekio, natūralaus arba dirbtinio vandens telkinio, kaupiamosios vandens talpos. Pastarosios labiau tinka laikinam naudojimui ar kaip papildomas šaltinis, nes prisipildo pagal dangaus, o ne pagal mūsų norus, vizualiai teršia aplinką, jose kaupiasi nešvarumai, kurie subėga nuo stogų, talpas sunku išvalyti.
Racionaliausias ir dažniausiai naudojamas vandens šaltinis - vandentiekio vanduo. Lietuvoje jis nėra brangus, yra švarus, nesunkiai pasiekiamas, jį naudojant prižiūrėti laistymo sistemą visai nesudėtinga.
Gręžinys - irgi patikimas, švarus vandens šaltinis, tačiau pradinės investicijos jam įrengti kiek didesnės. Tiek vandentiekio, tiek gręžinio vanduo gana šaltas, kai kurie augalai tokio nemėgsta.
Gana daug kur nesunkiai pasiekiamas yra atvirų telkinių vanduo, tačiau visgi labai svarbus atstumas, be to, tokiam vandeniui reikalinga filtravimo įrenginys. Tačiau atviro telkinio vanduo visada bus šiltas ir augalai patirs mažiausią šoką. Iš vandens telkinių, gręžinių vanduo tiekiamas naudojant siurblius. Jie gali būti įleisti į vandenį arba, jei yra nedidelis paaukštėjimas, montuojami patalpoje.
Prieš pradedant laistyti augalus, rekomenduojama apgalvoti, kokius būdus ir iš kokių šaltinių norėtumėte naudoti. Sodui laistyti yra trys pagrindiniai vandens tiekimo variantai: galite naudoti surinktą lietaus vandenį ir laistyti iš rezervuaro, pasinaudoti gruntiniu vandeniu iš šulinio, arba tiesiog laistyti vandentiekio vandeniu, naudojant žarną arba laistymo sistemą.
Vandens paskirstymo sistema ir valdymas
Iš vandens šaltinio vanduo tiekiamas į kolektorinę dėžę su elektromagnetiniais vožtuvais, kurie numatytu slėgiu vandenį paskirsto į kompiuterio parinktą laistymo sistemos dalį.
Elektromagnetinius vožtuvus reguliuoja kompiuteris, kuris režimą nustato pagal parinktas nuostatas arba dar papildomai reguliuoja pagal daviklių (lietaus ir grunto drėgnumo) duomenis.
Nuo kolektorinės dėžės vamzdžiais vanduo pasiekia galimus papildomus skirstomuosius elektromagnetinius vožtuvus, kurie skirsto vandenį į purkštukus arba lašinio laistymo įrangą.
Sistema turi ir drenažinius vožtuvus, kuriais vanduo pašalinamas iš sistemos. Elektromagnetiniai vožtuvai su kompiuteriu sujungiami valdymo kabeliais.
Jei esate daug keliaujantis žmogus, tuomet parankesnė automatinė laistymo sistema. Ją galima užprogramuoti net ir visam sezonui. Jei daug laiko praleidžiate namuose, jūsų nevargina ilgesnis darbas sode - galite įsigyti rankinę. Be to, laistymo sistemą galima įrengti palaipsniui: pirmais metais įkasti į žemę purkštukus ir pastatyti rankiniu būdu valdomą sistemą, o kitais metais, įsigijus papildomos programavimo įrangos, ją padaryti automatinę.
Laistymo sistemų projektavimas ir montavimas
Statant naują objektą galimybė įrengti laistymo sistemą turėtų būti numatyta infrastruktūros projekte. Vandens paėmimas sistemoje turėtų vykti prieš filtrus - kadangi dažniausiai naudojamas didelis jo kiekis, filtracija gali brangiai kainuoti. Projekte turėtų būti numatytas vandens šaltinio, vamzdyno, valdymo pulto, elektromagnetinių vožtuvų kolektoriaus ir vandens išleidimo prieš žiemą vieta.
Laistymo sistema projektuojama bent apytikriai apsisprendus, kur augs augalai. Atliekama numatomo naudoti vandens analizė. Padaromas kraštovaizdžio planas (būtų geriau, kad su numatytų sodinti augalų schema). Šį planą vertėtų suderinti su laistymo sistemų specialistais, kurie gali nubraižyti visų vamzdžių trasas, numatyti reikiamą jungčių, elektromagnetinių vožtuvų, purkštuvų skaičių, laistymo spindulį.
Atsižvelgiant į laistymo spindulius, suprojektuojamas vamzdynas, elektromagnetinių vožtuvų kolektorius, purkštukų skaičius ir valdymo pultas. Projektuojant papildomai derėtų įvertinti ir estetinį laistymo efektą, ypač dideliuose dekoratyvinės vejos plotuose.
Itin svarbu atsižvelgti į augalų fiziologiją. Pavyzdžiui, lašinis laistymas patiks kopūstams, paprikoms, agurkams - jiems žemė visada turi būti drėgna. Tačiau nuolat po truputį laistomus pomidorus greičiausiai apniks puvinys, nes jie mėgsta, kad žemė būtų drėgna giliau, tad juos reikia laistyti retai, bet gausiai.
Jei sklypas, pavyzdžiui, iki 20 arų, iš namo vedamas vandens vamzdis turėtų būti apie 32 mm skersmens, jei sklypas didesnis - tuomet 40 mm skersmens. Taip pat iki paskirstymo vietos reikia nuvesti apsauginį elektros vamzdį ir kabelį. Sistemos įrengimo darbai atliekami išlyginus sklypą (atvežta ir paskleista žemė, pasodinti didieji medžiai ar bent pažymėtos jų vietos). Pagal planą po takeliais reikėtų sukloti apsauginius vamzdžius, kurias vėliau bus tiesiamos laistymo sistemos. Kai sklype jau nebereikės naudoti sunkiosios technikos, galima pradėti kloti vamzdžius ir montuoti apsaugines dėžutes, kuriose bus laistymo galvutės ir elektromagnetiniai vožtuvai. Paruošus vejos ir gėlynų vietą, montuojama darbinė sistemos įranga.
Prie pagrindinio vamzdžio montuojami atsišakojimai. Įtvirtinamos tarpinėmis.
Galima laistymo sistemą įrengti ir suformuotame sklype. Pirmiausia pažymimos būsimų trasų vietos. Pagal jas tiesiama polietileno juosta, ant kurios bus dedama velėna ar pilamas viršutinis vejos sluoksnis. Tranšėją patogiausia iškasti tranšėjų kasimo mašina - tada ji bus minimalaus pločio ir didelio gylio. Paklojus vamzdžius ir kabelius, tranšėja užpilama žemėmis, sumindoma ir ant viršaus užklojama velėna. Geriausia šiuos darbus atlikti sausu oru ir greitai, o jei plotas didesnis, geriau darbus atlikti etapais.
Įprasta, kad magistraliniai vamzdžiai tiesiami mažiausiai naudojamose zonose - pagal sklypo perimetrą. Ten išdėstomos dėžutės su elektromagnetiniais vožtuvais. Taip pat šiuos vamzdžius galima kloti pagal takelius, kad nereikėtų ardyti centrinių vejos plotų. Vamzdžiai po takeliais tiesiami prakasant po apačia. Tvarkingai ir greitai viską atlikus, veja netrukus atsigauna.
Laistymo sistemos priežiūra
Pagrindinis rūpestis - išleisti vandenį iš sistemos prieš žiemą bei pakeisti apkalkėjusias ar geležies oksidų paveiktas įrangos dalis. Labai geležingo vandens (dažnai toks būna pajūrio gyvenvietėse) sistemoje geriau nenaudoti, nes jis ne tik kenkia įrangai, bet jo nemėgsta ir augalai.
Laistymo sistemoje vandens per žiemą palikti nereikėtų. Dažniausiai dėl sklypo reljefo nepavyksta vamzdyno pakloti taip, kad jis tolygiai žemėtų į vandens paskirstymo punktą, todėl išleidžiant vandenį jo gali pasilikti sistemoje. Net jei vamzdžiai atsparūs šalčiui, užšalęs vanduo sudaro dideles apkrovas vamzdžių sienelėms ir po kiek laiko vamzdžių sienelės gali neatlaikyti.
Vanduo iš vamzdžių pašalinimas rankine įranga ar kompresoriumi pučiant į juos suslėgtą orą. Pučiama 6-8 bar slėgiu neatjungus purkštukų, vožtuvų ir kitos laistymo įrangos. Kiekviena linija prapučiama atskirai, vožtuvai turi būti atidaryti. Nuimamas laistymo sistemos dalis geriau išmontuoti ir žiemą laikyti šildomose patalpose.
Orams šylant, ypač svarbu atkreipti dėmesį į laistymo laiką. Šiltu oru augalus geriausia laistyti pirmoje dienos pusėje, kai saulė dar ne tokia kaitri. Pakeltas lysves reikėtų laistyti dažniau, nes iš jų greičiau pasišalina vanduo, dėl specialiai įrengtų skylučių jam išbėgti. Tačiau nereikėtų persistengti laistant - kitaip augalai ims pūti.
