Šioje straipsnių serijoje nagrinėjami sudėtingi ir dažnai tragiški Lietuvos partizanų ir rezistencijos istorijos puslapiai. Dokumentai, kuriuos sudarė Nijolė Gaškaitė, Algis Kašėta ir Juozas Starkauskas, atskleidžia ne tik herojiškus mūšius, bet ir kasdienį partizanų gyvenimą, jų siekius ir kovą už laisvę.
Istorinis Kontekstas
Literatūroje apie rezistenciją aprašyta daug sėkmingų ir herojiškų Lietuvos partizanų mūšių su okupantais. Visas Lietuvos žemėlapis nusėtas ženklais, kur 1944-1953 metais vyko okupacinės kariuomenės ir Lietuvos partizanų kautynės. Tačiau vieno ženklo tame žemėlapyje trūksta - tai Vozbutų kaimo buvusiame Čekiškės valsčiuje, Kauno apskrityje. Tiesa, Juozo Starkausko knygoje „Stribai“ Vozbutų kaimas paminėtas, kai Ariogalos ir Betygalos stribai plėšikavo kitų valsčių kaimuose.
Knygoje „Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metais“ Čekiškės miestelis paminėtas, kad į jį 1944 metų gruodžio 18 dieną buvo perdislokuota 13 pasienio Vilniaus pulko užkarda. Kokie įvykiai privertė tai padaryti, knygoje nepaaiškinta.
Tarp Rubikių, Mūšėjaus ir Smulkio ežerų yra keletas nuošalių Leliūnų valsčiaus kaimelių - Buivydai, Plepiškiai, Mozūriškiai, Mačionys, Terpežeriai, Paežeriai, Balteniai. Nors čia 1944 metų liepos mėnesį daugiau nei savaitę vyko vokiečių ir raudonarmiečių susirėmimai, bet vietinių gyventojų, rodos, niekas nežuvo. Liepos 16 dieną vokiečiai pasitraukė toliau į vakarus, apylinkės atiteko sovietams. Frontininkai vietos žmonių labai neskriaudė, bet po poros savaičių buvo paskelbta 1908-1926 metais gimusių vyrų mobilizacija. Leliūnų valsčiuje sovietai planavo paimti 700 vyrų, bet tinkamų sulaukė tik dešimties. Dar prastesni rezultatai buvo gretimame Debeikių valsčiuje: ten vietoj 600 vyrų tinkamų rado tik du. Po tokios mobilizacijos reikėjo laukti represijų.
Dokumentų Analizė ir Vertinimas
„Tauro" apygardos kompleksinis archyvas, kurį sudarė Nijolė Gaškaitė, Algis Kašėta ir Juozas Starkauskas, siūlo įžvalgų į rezistencijos judėjimą. Sudarytojai specialiai netyrinėjo šių dokumentų, jų nekomentavo, neaiškino. Peržvelgus dokumentus, galima pastebėti tam tikrą subjektyvumą. Ne todėl, kad būtų skelbiami netikri ar pagražinti faktai, o todėl, kad juose atsispindi dokumentus rengusiųjų pažiūros, įvykių vertinimas, jų veikla ir siekiai.
Nekyla abejonių, kad pateikti faktai atitinka tikrovę - tai patvirtina dokumentai (pvz., Vytauto rinktinės vado raportas apie Marijampolės komunistinio ir NKGB aktyvo likvidavimo operaciją). Netikslūs gali atrodyti kai kurie skaičiai, bet ne todėl, kad dokumentų autoriai nežinojo tikrosios padėties. Atskiri struktūriniai vienetai ir padaliniai susisiekdavo per tarpininkus-ryšininkus. Todėl, pavyzdžiui, rinktinių vadai negalėjo tiksliai žinoti, kiek jie turi kovotojų ne vien konspiracijos sumetimais, bet ir dėl to, kad situacija labai greitai kito.
Negalima sakyti, kad partizanų vadai nekontroliavo padėties. Iš skelbiamų dokumentų matyti, kaip greitai buvo atkuriami išardyti štabai, kaip dalinio veikimo rajone operatyviai buvo reaguojama į bet kokius įvykius. Vykdyti valdžios funkcijas ir užtikrinti vadinamąją viešąją tvarką, nelegaliomis sąlygomis kovojant su priešu, praktiškai neįmanoma. To nesugeba padaryti ir legali valdžia, nuolat kovojanti su nusikaltėlių pasauliu. Partizanų garbei reikia pasakyti, kad jie stengėsi veikti kaip valdžios struktūros, operatyviai ir greitai reagavo į visus neleistinus, nusikalstamus veiksmus.
Spausdinami dokumentai nėra lygiaverčiai - vieni ypač vertingi (pvz., partizanų vadų susitikimų su užsienio atstovais protokolai), kiti turi daugiau pažintinę, negu informacinę reikšmę, tačiau visi jie padeda geriau suprasti nelengvą kasdieninį partizanų gyvenimą.
Atsišaukimai ir Politinės Nuostatos
Atsišaukimai, pateikiami rinkinyje, atspindi politinę partizanų programą ir sąjūdžio siekius. Vienas iš tokių atsišaukimų, pasirašytas Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto, kreipia dėmesį į bolševikų ruošiamos revoliucijos šventės datą, pažymint, kad ji atitinka senojo (rusų) kalendoriaus datą ir naujojo kalendoriaus lapkričio 7 dieną.
Kitas atsišaukimas, kreipimasis į brolius lietuvius, laisvės kūrėjus, pabrėžia, kad kultūringas pasaulis pripažįsta laisvės ir nepriklausomybės suteikimą visoms tautoms, kurios turėjo suverenitetą 1939 m. Jis kritikuoja raudonąjį okupantą, kuris, prisidengęs darbininkų ir valstiečių užtarimo šūkiu, siekia imperialistinių tikslų ir pavergia tautas. Tekste išreiškiamas troškimas atstatyti Nepriklausomą Tėvynę Lietuvą.
Dar vienas dokumentas aprašo baisųjį kruvino teroro laikotarpį, kai visa Lietuva skęsta kraujo ir ašarų jūrose. Ypatingai pabrėžiama, kad ši našta palietė brolius partizanus, kurie, palikę tėviškes, kovoja su ginklu rankose prieš šalies pavergėjus. Jiems atimta ne tik pastogė ir kasdieniniai poreikiai, bet ir dvasinis penas - bažnyčia ir kunigai. Tačiau dokumente išreiškiamas dėkingumas Dievui, kad atsirado kunigas - didvyris, einantis apaštalo kapeliono pareigas, ir kad kovotojų tarpe yra susipratusių katalikų.
Laisvės kovų paslaptys. Kalniškės mūšis
Asmeninės Istorijos ir Prisiminimai
Kai kurie dokumentai atskleidžia asmenines istorijas ir prisiminimus. Viename iš jų aprašomas išėjimas 1941-ųjų birželį: „Tu išėjai į tą baisųjį, lemtingąjį 1941-ųjų birželį. Pakėlei iš lovytės ant rankų mažą dukrą, pabučiavai ir išėjai. Staiga grįžai (pikti lemties ženklai!), dar kartą pabučiavai mane ir mamą ir išėjai, kad niekada negrįžtum. Paženklinai mus bučiniu ir meile.“ Šie žodžiai perteikia skausmą ir ilgesį po 50 metų.
Kiti dokumentai atspindi partizanų kasdienybę, pavyzdžiui, aprašomas tardymas ir pabėgimo bandymas: „Mes juos varėm sušaudyti į mišką tai įvyko štai kas. Aš ėjau pats pirmas, nes žinojau geriausiai kelią. Paskui mane už trijų metrų Saulius varė kal. Dainių... Dainius darydamas ratą pro mane pradėjo bėgti. Tada aš mečiau rankoje nešamą kastuvą ir griebiausi automato, bet tuo momentu pasipynė man po kojomis numestas kastuvas ir aš suklupau.“
Dokumente Nr. 7 užfiksuotas partizanų vadų susitikimas, kuriame dalyvavo NKGB infiltratas J. Markulis-Erelis. Nežinant Erelio vaidmens, šį dokumentą galima laikyti įprastu partizanų susitikimo aprašymu. Tačiau žinant, kad jis buvo infiltratas, tampa aišku, kad jo iškelti klausimai buvo skirti KGB analizei ir pasipriešinimo judėjimo slopinimui.
Partizanų Veikla ir Organizacija
Dokumentai atskleidžia partizanų veiklos organizaciją ir ypatumus. Pavyzdžiui, aprašoma rinktinės vado Žiedo kalba apie banditų grupės sunaikinimą, apygardos vado liepimas išsiaiškinti su kažkokio Simano grupe, įspėjimas kuopos vadui Apyniui, kad nepažeistų tvarkos ir gyventojams neužtrauktų NKVD siautėjimų.
Taip pat minima, kad „Tauro" apygardos vadai vartojo dvigubus slaptažodžius, kas leido jiems apsaugoti svarbias karines paslaptis. Tai rodo partizanų pastangas palaikyti konspiraciją ir užtikrinti savo saugumą.
Dokumentai taip pat atskleidžia partizanų pastangas palaikyti ryšius su užsieniu, pavyzdžiui, minimi partizanų vadų susitikimai su užsienio atstovais.
Partizanų Buitis ir Dvasinis Gyvenimas
Rinkinyje pateikiami dokumentai, aprašantys partizanų buitį ir dvasinį gyvenimą. Viename iš jų minimas kunigas - didvyris, einantis apaštalo kapeliono pareigas, ir išreiškiamas poreikis dar trims kunigams kapelionams vienai apygardai. Taip pat prašoma paramos kunigui - kilnojamos bažnyčios altoriui įrengti, būtiniausiems dalykams aukojant Šventas Mišias, tokiems kaip kalmeris, kryželis, žvakidės, mišiolėlis.
Taip pat minimas didelis trūkumas ražančių kovotojams aprūpinti. Tai rodo, kad partizanų buitis buvo labai sunki ir jie susidūrė su nuolatiniais nepritekliais.
Kiti dokumentai aprašo partizanų veiksmus, tokius kaip „banditų grupės sunaikinimas“ ar „su kažkokio Simano grupe“ susiję veiksmai, kurie rodo partizanų pastangas palaikyti tvarką ir kovoti su nusikalstamumu.
Laisvės kovų paslaptys. Kalniškės mūšis
tags: #valdemaras #misevicius #gimimo #data
