Vaisiaus širdies ritmo užrašymas ir interpretavimas, žinomas kaip kardiotokografija (KTG), išlieka svarbiu, tačiau kartais sudėtingu akušerių ginekologų ir akušerių darbu. Vaisiaus fiziologijos supratimas ir KTG vertinimas, pagrįstas šios fiziologijos ir patofiziologijos žiniomis, leidžia geriau interpretuoti KTG pokyčius ir priimti tinkamus sprendimus gimdymo metu. Siekiant užtikrinti optimalią vaisiaus priežiūrą, svarbu atidžiai vertinti tokių metodų kaip infuzinė ar deguonies terapija reikalingumą esamuoju momentu. Sistemingi teoriniai ir praktiniai KTG interpretavimo mokymai yra būtini, siekiant pagerinti perinatalinę priežiūrą.
Vaisiaus Širdies Ritmo Stebėjimo Metodai
Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas yra esminė prenatalinės priežiūros dalis, suteikianti svarbių įžvalgų apie vaisiaus sveikatą ir gerovę. Stebėdami kūdikio širdies ritmą, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali nustatyti galimas komplikacijas ir įvertinti, kaip kūdikis toleruoja nėštumą. Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas yra neinvazinė procedūra, naudojama kūdikio širdies ritmui nėštumo metu matuoti ir įvertinti. Kūdikio širdies susitraukimų dažnis yra svarbus vaisiaus sveikatos rodiklis.
Pertraukiama Auskultacija
Taip pat kaip ir vaisiaus širdies ritmo klausymui akušeriniu stetoskopu, moteris gali gulėti ant nugaros arba ant šono. Klausant ultragarsiniu doplerio davikliu, galima girdėti vaisiaus širdies ritmą net moteriai sėdint ar stovint. Auskultuojama po sąrėmio, ne trumpiau nei 60 sekundžių. Stetoskopas prispaudžiamas prie pilvo sienos ir klausančiojo ausies, nelaikomas ranka. Geriausiai vaisiaus širdies ritmas girdimas ties vaisiaus nugara. Šis metodas paprastai atliekamas atliekant reguliarius patikrinimus arba kai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nori greitai sužinoti kūdikio širdies ritmą. Pertraukiamos auskultacijos metu paprastai galite judėti, nors sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali paprašyti atsigulti, kad rezultatai būtų aiškesni.
Nuolatinis Elektroninis Vaisiaus Stebėjimas (EFM)
Nuolatinis vaisiaus širdies ritmo stebėjimas gimdymo metu leidžia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams įvertinti kūdikio reakciją į susitraukimus ir užtikrinti, kad kūdikis gerai susidorotų su gimdymo procesu. Kai kuriais atvejais, ypač gimdymo metu, gali prireikti nuolatinio stebėjimo. Teikėjas uždeda du jutiklius ant motinos pilvo. Vienas jutiklis matuoja kūdikio širdies ritmą, o kitas stebi gimdymo susitraukimus. Vaisiaus kardiotokografija - tai procedūra, kuri naudojama vaisiaus širdies susitraukimų dažniui ir gimdos susitraukimams matuoti. Kardiotokografijos metu reikės nusirengti iki pusės ir atsigulti šonu ant tyrimo stalo. Gydytojas padės jums įsitaisyti tinkamiausioje padėtyje ir naudodamas specialius daviklius registruos vaisiaus širdies ritmą ir gimdos susitraukimus. Tyrimo metu vertinami vaisiaus širdies ritmo kitimai, susiję su gimdos susitraukimais. Atlikus vaisiaus kardiotokografiją gydytojas pakartotinai peržiūrės ir interpretuos vaizdus, visa informacija bus išsaugota E. sveikatos portale. Vaisiaus kardiotokografija yra saugi Jums ir Jūsų vaisiui.
KTG Vertinimo Dažnumas ir Laikotarpiai
KTG registruojama skirtingais nėštumo ir gimdymo laikotarpiais. I-ojo laikotarpio latentinės fazės metu auskultuojama kas 30-60 min., I-ojo laikotarpio aktyvios fazės metu - kas 15-30 min., II-ojo laikotarpio latentinės fazės metu - kas 15 min., II-ojo laikotarpio aktyvios fazės metu - kas 5 min. Protarpinė KTG registruojama 20 min. kas 2 val. Vertinama tik kokybiška KTG, registruojama ne trumpiau nei 20 min. Atlikus įvadinę kardiotokografiją, pasikeitus KTG vertinimui, keičiant gimdymo priežiūros planą dėl vaisiaus būklės, pildoma speciali lentelė ir ji įklijuojama į ligos istoriją.
KTG Interpretacijos Kriterijai ir Pokyčiai
Išnešioto vaisiaus širdies ritmas turi būti reguliarus, 110-160 k./min. Pagrindiniai KTG elementai apima bazinį dažnį, vaisiaus širdies ritmo variabiliškumą ir laikinus širdies ritmo kitimus, tokius kaip akceleracija (padažnėjęs širdies ritmas) ir deceleracija (sulėtėjęs širdies ritmas).
- Bazinis dažnis: Vyraujantis momentinis dažnis (norma - 110-150 k./min.).
- Tachikardija: Vaisiaus širdies ritmas dažnesnis kaip 150 k./min., ryški tachikardija - > 170 k./min. Ją gali sąlygoti prasidėjusi vaisiaus hipoksija, chorioamnionitas, motinos karščiavimas, vaistų poveikis.
- Bradikardija: Vaisiaus širdies ritmas mažesnis kaip 100 k./min., trunkantis ilgiau kaip 3 min. Kai ritmas < 100 k./min., tai gali būti vaisiaus hipoksijos požymis, ypač kai sumažėjęs variabiliškumas.
- Vaisiaus širdies ritmo variabiliškumas: Momentinis širdies ritmo kitimas, apibūdinamas amplitude (10-25 k./min.) ir svyravimų dažniu (norma - 6-15 k./min.). Sumažėję svyravimų amplitudė ir dažnis yra blogas prognozinis vaisiaus būklės požymis, rodantis progresuojančią hipoksiją.
- Laikinieji širdies ritmo kitimai: Akceleracija ir deceleracija. Jei vaisiaus širdis reaguoja į dirgiklius akceleracija, tai jo būklė gera. Deceleracija dažniausiai yra sutrikusios virkštelės (variabili deceleracija) ar placentos (vėlyvoji deceleracija) kraujotakos ir vaisiaus hipoksijos požymis. Ankstyvoji deceleracija būna dėl vaisiaus galvutės suspaudimo sąrėmių metu.
KTG gali būti vertinama kaip normali, abejotina ar patologinė. Normalios KTG atveju, jei gimdyvės ir vaisiaus būklė stabili ir medikamentų neskiriama ar jų dozės nesikeičia, KTG registravimo galima nutraukti. Jei vaisiaus hipoksijos rizika maža, rekomenduojama toliau vaisiaus būklę vertinti atliekant auskultaciją. Jeigu KTG pokyčių atsirado skatinant gimdymo veiklą oksitocinu, reikia nutraukti gimdymo veiklos skatinimą. Duoti kvėpuoti deguonimi pro nosines kaniules 6-10 l/min. gali būti viena iš intervencijų.
Kiti Vaisiaus Būklės Tyrimai
Be KTG, vaisiaus būklei įvertinti naudojami ir kiti metodai:
Vaisiaus Judesių Stebėjimas
Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius maždaug 20-ąją pirmojo nėštumo savaitę, o kartotinio nėštumo atveju - 18-ąją savaitę. Nuo 30-osios nėštumo savaitės galima aiškiai išskirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus. Vaisiaus judesiai skaičiuojami nuo 30-osios nėštumo savaitės. Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją. Vaisiaus judesių dažnis ir jų pobūdis atspindi vaisiaus būklę gimdoje. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę. Judesiai būna reti, silpni ar visai išnyksta dažniausiai dėl įvairių patologinių nėščiosios ar vaisiaus būklių, vaisiaus hipoksijos.
Vaisiaus Širdies Auskultacija
Vaisiaus širdies veikla akušeriniu stetoskopu arba rankiniu doplerio aparatu vertinama nuo 18-20 nėštumo savaitės visoms nėščiosioms. Normalus bazinis vaisiaus širdies ritmas yra 110-160 širdies susitraukimų per minutę (spm). Tachikardija vadinamas dažnesnis nei 160 spm vaisiaus širdies ritmas, o bradikardija - retesnis nei 110 spm vaisiaus širdies ritmas. Nustačius vaisiaus tachikardiją, bradikardiją ar aritmiją, būtina užrašyti kardiotokogramą ir įvertinti vaisiaus bei placentos kraujotaką.
Akušerinė Echoskopija (Ultragarsinis Tyrimas)
Akušerinė echoskopija atliekama vaisiaus ir akušerinės patologijos, vaisiaus raidos ydų diagnostikai. Nėra duomenų apie žalingą diagnostinio ultragarso poveikį vaisiui. Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Moksliniais įrodymais pagrįstais duomenimis, ultragarsinis tyrimas antrąjį nėštumo trimestrą yra svarbus vaisiaus anomalijoms, nėštumo trukmei nustatyti, vaisiaus biometrijai atlikti. Lietuvoje ultragarsinė nėščiųjų patikra atliekama 18-20 savaitę. Antroje nėštumo pusėje, 32-34-ąją savaitę, nustatoma vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas, biometrija, svoris, placentos lokalizacija, storis, sandara, vaisiaus vandenų tūris, apsigimimai, vaisiaus augimo sutrikimai, kraujavimas iš gimdos.
Invaziniai Tyrimai
Kai kuriais atvejais gali prireikti invazinių tyrimų, tokių kaip amniocentezė (vandenmaišio punktavimas), choriono biopsija ar kordocentezė. Amniocentezė gali būti atliekama nuo 14-16-osios nėštumo savaitės ir naudojama vaisiaus plaučių brandumui vertinti, vaisiaus kariotipui nustatyti, įtariant intrauterinę infekciją ar vaisiaus medžiagų apykaitos ligas. Komplikacijų rizika yra nedidelė (0,5-1,0 proc.).
Laboratoriniai Tyrimai (Hormoninė Diagnostika ir Kraujo Tyrimai)
Nėštumo metu atliekami ir laboratoriniai tyrimai, įskaitant hormonų koncentracijos nustatymą (pvz., hCG, PAPP-A, estrogenai, progesteronas, alfa fetoproteinas) ir kraujo biocheminius tyrimus. Pavyzdžiui, "dvigubas" ir "trigubas" testai, atliekami siekiant atrinkti nėščiąsias su padidinta rizika vaisiaus nervinio vamzdelio raidos ydoms ar chromosominei patologijai, tokiai kaip Dauno liga. Taip pat svarbūs yra kraujo tyrimai, atliekami iš virkštelės po gimdymo, siekiant įvertinti vaisiaus acidozės laipsnį ir priežastis (kvėpuojamoji ar metabolinė acidozė).
