Užkrečiamosios ligos - viena svarbiausių asmens ir visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. Nors pasiekta didelė medicinos pažanga ir sukurtos profilaktikos ir gydymo priemonės, šias ligas neretai būna sudėtinga kontroliuoti ir dar sunkiau likviduoti. Visuotinai pripažinta, kad skiepijimai yra ekonomiškai veiksmingiausia intervencija į visuomenės sveikatą. Skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių priemonių. Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų − tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, bet ir svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys. Visame pasaulyje imunizacijos strategija laikoma prioritetine.
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau - PSO) strateginės patariamosios imunoprofilaktikos ekspertų grupė (toliau - ekspertų grupė) apžvelgė pasaulio šalių pasiekimus imunoprofilaktikos srityje, pripažinta, kad padaryta daug reikšmingų darbų vakcinomis valdomų ligų kontrolės srityje, tačiau pažymėta ir tai, kad dar reikia pastangų šiems pasiekimams įtvirtinti ir stiprinti. Ekspertų grupė pabrėžė, jog nacionalinė politika turi būti įgyvendinama taip, kad imunoprofilaktika būtų neatsiejama pirminės sveikatos priežiūros dalis. PSO pasauliniame vakcinacijos veiksmų plane primenama, kad skiepijimai yra ir turėtų būti pripažįstami ne tik kaip esminė žmogaus teisės į sveikatos priežiūrą dalis, bet ir kaip asmens, visuomenės ir valdžios pareiga. Apsaugoti nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų vaikai turi geresnes saviraiškos galimybes. Tai tampa dar svarbiau paauglystės amžiuje ir suaugus. Gerai veikianti imunoprofilaktikos sistema yra svarbi gerai veikiančios visos sveikatos apsaugos sistemos dalis.
Norint, kad ligos, kurių išvengiama skiepijant, neplistų bendruomenėje, būtina užtikrinti didelį skiepijimo mastą. PSO duomenimis, skiepijimo mastas, leidžiantis valdyti užkrečiamąsias ligas, yra ne mažiau kaip 90-95 proc. Kuo daugiau tėvų/globėjų neskiepija savo vaikų, tuo didesnis ligų plitimo pavojus. Apsisprendimas neskiepyti vaiko didina riziką ne tik nepaskiepytam vaikui, bet ir visai bendruomenei. Būtina žinoti, kad kiekviena vakcinomis valdoma liga gali išplisti Europos regione, nes visų šių ligų sukėlėjai tebecirkuliuoja viename ar kitame pasaulio regione. Kartais ligos, kurių galima išvengti skiepijant, sukelia infekcijos protrūkius, t. y. daugiau susirgimo atvejų per tam tikrą laiką ir tam tikroje vietovėje. Kartais užtenka vieno susirgimo vakcinomis valdomos ligos atveju, kad bendruomenė turėtų pagrindo susirūpinti.
Skiepijimo svarba ir pagrindiniai principai
Neskiepijama tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos. Tačiau apie tai tėvus ar globėjus turi informuoti gydytojas. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą.
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir informaciniais tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Vakcinų skyrimas ir schemos
HepB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo. HPV*** skiepijimo schemą sudaro dvi HPV dozes (tarp pirmos ir antros HPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis). Visi vaikai nemokamai skiepijami dviem vakcinos dozėmis. Taikant kitą skiepijimo schemą, kai reikalingos daugiau nei dvi vakcinos dozės, du skiepijimai atliekami nemokamai, kiti skiepijimai atliekami savo lėšomis.
12-15 mėn. PCV ir MenB vakcinos gali būti skiepijamos kartu (vieno vizito metu) su MMR 15-16 mėn. HPV vakcina skiepijamos tik mergaitės, skiepijimo schemą sudaro dvi HPV dozės (tarp pirmos ir antros HPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą.
RV**** trečioji dozė skiepijama, jei skiepijama penkiavalente RV ir trijų dozių schema, nurodyta vaistinio preparato charakteristikų santraukoje. Skiepijimai atliekami pagal vaistinio preparato charakteristikų santrauką.
Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. V-955 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 28 d. įsakymas Nr.
Tuberkuliozė (TB)
Tuberkuliozė (TB) - tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija, perduodama lašeliniu būdu. Pagrindinis TB šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB. Infekcija dažniausiai pažeidžia plaučius, bet taip pat gali pažeisti ir kitus žmogaus organus ar audinius: smegenis, inkstus, kaulus ir stuburą. Tinkamai negydant, išsivysto aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus mirtingumas siekia 50 proc. Labai svarbu kovojant su tuberkuliozės plitimu ir kartu siekiant stabilizuoti bei sumažinti sergamumą TB šalyje - anksti įtarti tuberkuliozę.
BCG vakcina Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, skiepijimai BCG vakcina neturi esminės įtakos, užkertant kelią TB plitimui tarp gyventojų, tai neapsaugo nuo susirgimų plaučių TB, tačiau skiepijant kūdikius kuo jaunesniame amžiuje juos galima apsaugoti nuo susirgimų itin sunkiomis TB formomis. Taip pat tyrimais nustatyta, kad skiepijimai BCG vakcina, prieš tai neatlikus tuberkulino testo, yra saugūs.
Virusinis hepatitas B
Virusinis hepatitas B - tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas B - užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas - hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali pereiti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų turi hepatito infekcijos serologinių žymenų (t. y. turėjo sąlytį su virusu, bet pasveiko), o 350 milijonų yra lėtiniai hepatito infekcijos nešiotojai. Lietuva priklauso vidutinio endemiškumo zonai - 80 tūkst. žmonių yra lėtiniai infekcijos nešiotojai. Europoje kasmet užsikrečia apie 1 milijonas žmonių.
Užsikrėtus hepatitu, didžiausia viruso koncentracija nustatoma kraujyje, mažesnė kituose organizmo skysčiuose. Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša. Virusinis hepatitas B plinta: per visų rūšių lytinius santykius, per kraują (perpilant kraują ar jo produktus); per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro reikmenimis. Iš motinos vaisiui - užsikrėtusi hepatitu motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu. Patikima apsaugos nuo infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai). Lietuvoje nuo 1998 metu pradėti skiepyti visi naujagimiai.
Difterija
Tai viena iš sunkiausių, ūmi oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamųjų infekcinių ligų, pasižyminti dideliu mirtingumu. Difteriją sukelia difterijos lazdelė (Corynebacterium diphtheriae ir Corynebacterium ulcerans). Žmogus yra vienintelis difterijos infekcijos šaltinis. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus - kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu). Difterijos simptomai paprastai pasireiškia per 2-5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Kai kuriems difterija užsikrėtusiems asmenims jokie simptomai nepasireiškia, tokie žmonės vadinami ligos nešiotojais, nes jie gali difterija užkrėsti aplinkinius. Liga prasideda ūmiai. Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Difterija sergantiems asmenims gali būti sunku kvėpuoti, jiems patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Kaklo patinimas paprastai yra sunki ligos forma. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus.
Kaip apsisaugoti nuo difterijos? Veiksminga difterijos profilaktika - vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių ir 6-7 bei 15-16 metų vaikai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Stabligė
Stabligė - tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga. Stabligės sukėlėjas - tai bakterija Clostridium tetani, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai), todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jų yra įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne. Stabligės sukėlėjas, į žmogaus organizmą patekęs per burną, ligos nesukelia. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač - į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Pavojingos yra bet kokios žaizdos, kurios gali atsirasti dėl stiprių nudegimų. Kartais stabligė pasireiškia po sunkiai nušalus galūnes, nusiplikius. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi.
Pirmieji ligos požymiai užsikrėtus dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali pasireikšti ir po kelių dienų ar mėnesių. Sukėlėjas, patekęs į anaerobines sąlygas (gilios durtinės žaizdos), pradeda daugintis ir gaminti egzotoksinus. Toksinas paveikia įvairias nervų sistemos struktūras. Tai sukelia stiprius raumenų susitraukimus, kitus simptomus. Liga prasideda laipsniškai. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, „tirpimas“ užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė - nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, būna tokie stiprūs, kad nuo jų lūžta kaulai, nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys.
Kaip apsisaugoti nuo stabligės? Patikimiausia stabligės profilaktikos forma - skiepai. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Kokliušas
Kas yra kokliušas? Kokliušas - tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Kas yra ligos sukėlėjas? Ligą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Sukėlėjas kolonizuoja viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir pradeda skirti toksinus, kurie pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą. Kaip užsikrečiama kokliušu? Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5-21 dieną (dažniausiai per 7-10), bet inkubacinis laikotarpis gali užtrukti ir iki 42 dienų. Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač - kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Daugiausia sergančiųjų - vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Be to, skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų, todėl pastaruoju metu labai padaugėjo susirgimų kokliušu suaugusiųjų bei vyresnio amžiaus vaikų grupėje.
Kokie yra kokliušo simptomai? Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuolinis. Sergant kokliušu, toks kosulio priepuolis gali trukti nuo kelių net iki keliolikos minučių, neretai priepuoliai baigiasi vėmimu. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Po sunkių ilgalaikių spąstinio kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų perdirginimo gali sustoti kvėpavimas. Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai. Jiems daug dažniau pasitaiko tokios komplikacijos kaip išvarža, plaučių uždegimas ar encefalopatija. Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, lemiantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.
Kaip apsisaugoti nuo kokliušo? Veiksmingiausia kokliušo prevencija - skiepijimai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, vėliau - sulaukus pusantrų metų.
Poliomielitas
Kas yra poliomielitas? Poliomielitas - tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Poliomielito sukėlėjai priklauso Pikorna šeimos enterovirusų genčiai. Tai RNR turintys virusai. Yra žinomi trys poliomielito viruso tipai. Infekcijos šaltinis - tik žmogus, dažniausiai - užsikrėtę asmenys be klinikinės simptomatikos. Pagrindinis plitimo būdas - fekalinis oralinis. Užsikrečiama per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Didžiausias virusų kiekis išmatose būna pirmomis dienomis, o virusas gali išsiskirti 3-6 savaites ar ilgiau. Poliomielito inkubacinis periodas trunka 3-35 dienas, dažniausiai 7-14 dienų.
Būdinga dvibangė ligos eiga. Liga prasideda ūmiai, simptomai gali būti panašūs į respiracinę infekciją. Ligai vystantis kyla antroji banga, kuri pasireiškia paralyžiais. Ši forma pasireiškia tik 1-4 proc. visų užsikrėtusių asmenų. Paralyžiai dažniausiai nesimetriški, dažniau pažeidžiami kojų nei rankų raumenys ir stambūs raumenys dažniau negu smulkūs. Sveikimo periodas užtrunka keletą mėnesių, neretai raumenų funkcija visiškai neatsistato. Pagrindinė poliomielito kontrolės priemonė - skiepai. Lietuvoje nuo 2007 m.
Tymai
Kas yra tymai? Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Koks sukėlėjas? Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl, nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža. Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas - oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais - iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia - galvos srityje, vėliau bėrimas apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pažeidimas (krupas), rečiau - smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos - palučių uždegimas, laringitas, otitas.
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakcinomis būtina skiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina.
Raudonukė
Kas yra raudonukė? Raudonukė - tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, m...
Ar skiepai vaikams būtini? Gydytoja paneigia mitus | TĖVAI PAPRASTAI
tags: #vaiku #profilaktiniu #skiepijimu #kalendorius
