Kraujo spaudimas ir pulsas - du pagrindiniai rodikliai, kurie daug pasako apie žmogaus sveikatą. Nors atrodytų, kad šie skaičiai priklauso tik nuo amžiaus, iš tikrųjų juos veikia daugybė veiksnių: gyvenimo būdas, mityba, stresas, fizinis aktyvumas ir net paros metas.
Kas yra kraujo spaudimas ir pulsas?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais: viršutinis (sistolinis) ir apatinis (diastolinis) spaudimas. Viršutinis rodo, kokį slėgį kraujas sukuria širdžiai susitraukiant, o apatinis - kai širdis ilsisi tarp dūžių. Normaliu atveju žmogaus pulsas ramybėje turėtų būti apie 60-100 kartų per minutę. Idealu, kai ilsintis širdis susitraukia apie 60-70 kartų per minutę.
Pulsas - tai širdies dūžių skaičius per minutę. Jis parodo, kaip efektyviai širdis pumpuoja kraują ir kaip organizmas reaguoja į fizinį krūvį ar stresą. Pulsas yra kraujo arterijų „bangavimas“, kuris yra tiesiogiai susijęs su širdies veikla. Šiandien šis rodiklis matuojamas 3 pagrindiniais būdais - čiuopiant arteriją (dažniausiai riešo arba kaklo) bei skaičiuojant „bangavimus“, spaudimo matuoklio arba pulsoksimetro pagalba.
Normalios kraujo spaudimo ir pulso ribos
Normalus kraujo spaudimas suaugusiems žmonėms įprastai turėtų būti apie 120/80 mmHg, tačiau gali nežymiai didėti su amžiumi. Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo, kraujo spaudimas dažnai būna aukštesnis, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis neviršytų 140/90 mmHg ribos.
Žemiau pateikta lentelė padės greitai įvertinti, ar jūsų rodikliai atitinka normą.
| Rodiklis | Amžius | Normalus diapazonas |
|---|---|---|
| Kraujo spaudimas (mmHg) | Vaikai (iki 12 m.) | Sistolinis: 90-110, Diastolinis: 55-75 |
| Paaugliai (nuo 13 m.) | Sistolinis: 100-120, Diastolinis: 60-80 | |
| Suaugusieji | Optimalus: 120/80, riba: iki 140/90 | |
| Pulsas (dūžiai/min) | Suaugusieji (ramybėje) | 60-100 (idealu 60-70) |
| Naujagimiai iki 3 mėn. | 100-160 |
Jei jūsų spaudimas nuolat viršija 140/90 mmHg, tai jau laikoma hipertenzija - padidėjusiu kraujo spaudimu, kuris ilgainiui gali pakenkti širdžiai, kraujagyslėms ir inkstams. Pulsas, viršijantis 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje, vadinamas tachikardija, o mažesnis nei 50 - bradikardija.
Vaikų kraujo spaudimas ir pulsas
Daugelis tėvų kraujo spaudimą sieja tik su suaugusiaisiais ir vyresniu amžiumi, tačiau vaikams jis taip pat yra svarbus rodiklis. Nors spaudimo sutrikimai vaikystėje pasitaiko rečiau, vis daugiau gydytojų rekomenduoja reguliariai stebėti vaikų kraujospūdžio pokyčius - ypač tuomet, kai pastebimi simptomai, susiję su galvos skausmu, silpnumu, nuovargiu ar širdies plakimo pakitimais. Normalus kraujospūdis vaikystėje padeda įvertinti, ar širdies ir kraujagyslių sistema vystosi tinkamai. Per mažas spaudimas gali signalizuoti apie dehidrataciją, infekciją ar endokrininius pokyčius, o per didelis kraujo spaudimas - apie inkstų, širdies ar hormonų pusiausvyros sutrikimus.
Kai kurie tėvai nustemba, kad vaikų normalus spaudimas yra gerokai žemesnis nei suaugusiųjų. Tai natūralu, nes jų kraujagyslės yra elastingesnės, o širdies sistema - aktyviai besivystanti. Kūdikiai turi žemiausią kraujospūdį iš visų vaikų grupių.
Kas lemia kraujo spaudimo ir pulso pokyčius?
Kraujo spaudimas ir pulsas nėra pastovūs - jie nuolat kinta. Širdies veikla vyksta dėl elektrinio impulso atsiradimo ir plitimo širdies raumeniu. Šiame veiksme dalyvauja iš specifinių miokardo skaidulų sudaryti mazgai, kuriuose generuojamas elektrinis impulsas, pluoštai, kuriais šis impulsas plinta ir miokardas (širdies raumuo), kuris elektrinio impulso dėka susitraukia. Širdies ritmo sutrikimas tai būklė, kurios metu širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai.
Širdies ritmo pokyčiams įtakos gali turėti vaistų, alkoholio vartojimas, rūkymas, cukrinis diabetas, širdies ligos, pvz. Sveikam žmogui ilgesnį laiką trunkančios aritmijos gali atsirasti dėl rūkymo, vartojamų produktų, sudėtyje turinčių kofeino, vaistų ar alkoholio.
Faktoriai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius su amžiumi:
- Genetiniai veiksniai ir paveldimumas. Genetika išties yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra žmonių su hipertenzija, yra didesnė tikimybė, kad spaudimas gali būti didesnis ir kitiems šeimos nariams.
- Gyvenimo būdas. Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą.
- Ligos. Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius. Cukrinis diabetas gali pakenkti kraujagyslių sienelėms, o tai sukelia hipertenziją, o inkstų ligos dažnai tiesiogiai veikia spaudimą, nes inkstai atsakingi už skysčių pusiausvyrą organizme.
Kiti veiksniai, galintys sukelti širdies ritmo sutrikimus:
- Skydliaukės funkcijos sutrikimai.
- Išeminė širdies liga.
- Padidėjęs kraujo spaudimas. Hipertenzija didina išeminės širdies ligos išsivystymo riziką.
- Nekontroliuojamas diabetas. Per aukštas cukraus kiekis kraujyje pažeidžia kraujagyslių sieneles, sudaro sąlygas vystytis aterosklerozei, kas vėliau sukelia širdies ritmo sutrikimus.
- Obstrukcinė miego apnėja. Šiam sindromui būdinga pasikartojanti viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija, dėl kurios oro patekimas į apatinius kvėpavimo takus sumažėja arba tampa neįmanomas.
- Elektrolitų trūkumas. Kalio, magnio, natrio bei kalcio trūkumas kraujyje, patvirtinamas kraujo tyrimų metu. Šie mikroelementai būtini normaliai širdies veiklai.
- Kofeino, nikotino ar narkotinių medžiagų vartojimas sukelia aritmijas, kurios dažnai baigiasi rimtomis pasekmėmis.
Ką reiškia aukštas ir žemas kraujo spaudimas bei pulsas?
Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija). Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg. Hipertenzija gali atsirasti dėl genetinių priežasčių, netinkamo gyvenimo būdo, rūkymo, nutukimo ar kitų lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar inkstų problemos. Ši būklė yra pavojinga, nes ilgainiui padidėjęs spaudimas gali pažeisti kraujagysles, širdį ir sukelti infarktą ar insultą.
Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija). Hipotenzija yra būklė, kai kraujo spaudimas yra žemesnis nei įprasta - sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis - žemesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus ir nesukelia problemų, jis gali tapti pavojingu, jei kraujas nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus deguonimi. Hipotenzijos priežastys gali būti dehidratacija, netinkama mityba, kraujotakos sutrikimai, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ar tam tikrų vaistų vartojimas. Dėl to žmogus gali jausti galvos svaigimą, nuovargį.
Širdies ritmo sutrikimai. Tachikardiją - būsena, kai širdis plaka per greitai. Neritmiškas širdies plakimas kartais būna besimptomis, tačiau žmogus gali jausti krūtinės skausmus, oro trūkumą, galvos svaigimą, permušimus, bendrą silpnumą. Gana dažnai širdies ritmo sutrikimai rimtų pasekmių nesukelia, tačiau aplaidžiais atvejais jos gali būti mirties priežastimi.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą ir pulsą?
Prieš kraujo spaudimo matavimą rekomenduojama bent 5 minutes praleisti ramybėje, valandą iki matavimo geriausia nevartoti kofeino turinčių gėrimų, nerūkyti. Dedant kraujospūdžio matuoklio manžetę ant rankos reikėtų sėdėti patogiai, nesukryžiavus kojų, nugara atsirėmus į kėdės ar sofos atlošą, ranka turėtų būti širdies lygyje. Taip pat visą matavimo laiką patariama nekalbėti su aplinkiniais. Manžetė uždedama ant žasto, 2-3 cm virš alkūnės linkio. Ekrane įprastai rodomas sistolinis (viršutinis skaičius) ir diastolinis (apatinis skaičius) spaudimas. Kraujo spaudimą patariama matuoti tuo pačiu metu kasdien, ryte ir vakare, ypač jei patenkate į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę.
Pulsą galima skaičiuoti pirštais ant riešo ar kaklo - 15 sek.vend kofeino, cigarečių ir streso bent 30 min.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą? - Gyd. Jelena Tulčina
Kraujospūdžio matuokliai
Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
Kraujospūdžio matuoklių tipai:
- Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai. Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių.
- Automatiniai matuokliai. Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu.
- Pusiau automatiniai matuokliai. Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vienkartinis nukrypimas dar nereiškia ligos. Tačiau jei spaudimas ar pulsas nuolat aukštesnis arba žemesnis nei norma, verta pasitarti su gydytoju. Stebint nuo normų nukrypusius kraujo spaudimo ar pulso rodiklius, jaučiant galvos svaigimą, silpnumą, maudimą širdies plote, apsunkusį kvėpavimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Taip - tinkamai maitinantis, reguliariai judant, vengiant streso ir išlaikant sveiką svorį. Kraujo spaudimas ir pulsas - tai rodikliai, kurie nuolat keičiasi ir atspindi jūsų organizmo būklę. Matavimai namuose leidžia pastebėti pokyčius laiku, o prevencija - išvengti rimtesnių ligų.
