Vaiko išlaikymas arba alimentai - tai pinigai, kuriuos sutuoktinis po skyrybų privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, bet ne vyresniam nei 24 metų vaikui. Vaiko išlaikymo išmoka yra mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas ilgai negauna nustatytų alimentų (arba jų dalies) iš savo tėvo (arba motinos).
Dėl vaiko išlaikymo išmokos gali kreiptis tėvas arba motina, vaiko globėjas (jis turi pateikti dokumentus, įrodančius paskyrimą globėju) arba nedarbingas, vyresnis nei 18 metų vaikas. „Sodrai“ reikės pateikti informaciją apie antstolio pradėtą priverstinio alimentų išieškojimo procesą. Jeigu antstolis procesą pradėti atsisakė, nes skolininkas negyvena Lietuvoje, vis tiek galite kreiptis į „Sodrą“ dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo.
Kreipiantis į „Sodrą“ reikės pateikti prašymą skirti vaiko išlaikymo išmoką. Kai kuriais konkrečiais atvejais gali prireikti papildomų dokumentų. Pavyzdžiui, jeigu kreipiasi nedarbingas, vyresnis nei 18 metų vaikas.
Jeigu tėvas (arba motina) moka dalį alimentų, tuomet „Sodra“ išmokės 133,20 Eur, jeigu iš nustatytų alimentų atėmus tą tėvo (arba motinos) sumokėtą dalį, likusi dalis bus didesnė nei 133,20 Eur. Tačiau nuo 2026 m. liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka padidės nuo 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio iki 2,5 BSI, todėl nuo 2026 m. liepos 1 d. ši išmoka būtų: 2,5 x 74 = 185 Eur.
Vaiko išlaikymo išmokų mokėjimas nutraukiamas ir kitais atvejais, kuomet vaikas praranda teisę jas gauti. Jeigu paaiškėja, kad vaiko išlaikymo išmokos buvo mokamos neteisėtai, privaloma jas grąžinti.
Kada kreiptis dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo?
Keli tūkstančiai naujų išieškotojų kasmet kreipiasi pagalbos į antstolius, kad priverstų šeimą palikusį tėvą ar motiną materialiai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi dėl priverstinio išeškojimo vertėtų neatidėlioti, ypač - jei savo priedermės vaikams nevykdantis asmuo turi ir daugiau skolų.
Jei vykdomasis dokumentas skaitmeninis, išieškotojas jį savarankiškai įkelia į Antstolių informacinę sistemą, portale www.antstoliai.lt. Jei tai rašytinis (popierinis) vykdomasis dokumentas, jį reikėtų pateikti Lietuvos antstolių rūmams suskaitmeninimui ir įkėlimui į Antstolių informacinę sistemą. Nemokėjimą patvirtinančių įrodymų išieškotojas pateikti neprivalo.
Kaip indeksuojamos išlaikymo išmokos?
Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką periodinės išmokos indeksuojamos tada, kai vartotojų kainų indeksas (VKI) yra 101 ir daugiau. Perskaičiuojant periodines išmokas, jų suma dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100.
Kaip gauti valstybės išmokas, kai išieškoti išlaikymo nepavyksta?
Nuo 2018 m. sausio 1 dienos valstybės išmokas vaiko išlaikymui moka „Sodra“ (anksčiau šią funkciją vykdė Vaikų išlaikymo fondas). Vaiko išlaikymo išmoka mokama, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis.
Kaip išieškoti išlaikymą iš užsienyje esančių skolininkų?
Prašymai dėl jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo išieškojimo pateikiami Sodrai. Sodra bendradarbiauja su kitų Europos valstybių centrinėmis institucijomis ir padeda išlaikymo išieškotojams (taip pat ir skolininkams) įgyvendinti savo teises. Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina du tarptautiniai dokumentai. Tai 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo.
Kai skolininkas gyvena ar dirba ne minėtose Europos valstybėse, priteisto išlaikymo pripažinimo ir išieškojimo galima siekti remiantis kitomis daugiašalėmis konvencijomis ar dvišalėmis sutartimis.
Vaiko išlaikymo sistemos pokyčiai ir aktualijos
Vaiko išlaikymo išmokos - tai vienas svarbiausių finansinių instrumentų, padedančių užtikrinti vaikų gerovę, kai tėvai gyvena atskirai arba negali kartu rūpintis savo atžalomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie šių išmokų dydžio, mokėjimo tvarkos ir priežiūros pokyčius. Tėvams svarbu ne tik žinoti, kokius įsipareigojimus jie turi, bet ir suprasti, kokių teisių gali tikėtis iš valstybės ar vaiko teisių apsaugos institucijų.
Lietuvoje vaiko išlaikymo dydis ilgą laiką buvo siejamas su minimalia mėnesine alga (MMA) bei teismų praktika. Tačiau pastaraisiais metais atsiranda poreikis šią sistemą peržiūrėti - dėl infliacijos, darbo rinkos pokyčių ir socialinio teisingumo principų. Planuojama, kad naujoje tvarkoje bus atsižvelgiama ne tik į tėvų pajamas, bet ir į vaiko amžių, gyvenamąją vietą, sveikatos būklę bei kitus svarbius faktorius.
Vaiko išlaikymo sistema Lietuvoje ne visada užtikrina teisingą finansinių įsipareigojimų paskirstymą. Dėl to dažnai kenčia vienas iš tėvų, dažniausiai tas, su kuriuo vaikas gyvena. Vaiko išlaikymo dydį paprastai nustato teismas arba tėvų tarpusavio susitarimas, kuris patvirtinamas teisme. Teismas atsižvelgia į abiejų tėvų pajamas, turimą turtą, vaiko poreikius bei gyvenimo sąlygas.
Planuojama, kad įsigaliojus naujiems pokyčiams, tėvų atsakomybė už vaiko išlaikymą bus dar labiau akcentuojama. Bus sustiprintas kontrolės mechanizmas, kad tie, kurie vengia mokėjimų, sulauktų realių sankcijų.
Kai kurie išlaikymo prievolę turintys tėvai geranoriškai perveda vaikams didesnes pinigų sumas, negu nurodyta teismo sprendime. Ir į atostogų keliones išsiveža, ir kiekvienam sezonui reikalingus drabužius, batus nuperka. Tai sveikintina. Turime suprasti, kad pareigos mokėti nustatyto dydžio periodines išmokas jokie savanoriški pirkiniai nepakeičia. Išmokos turi būti mokamos tiksliai taip, kaip įrašyta teismo sprendime.
Tėvų konfliktai dažnai kyla ne tik dėl sumos, bet ir dėl to, kaip išlaikymo lėšos naudojamos. Nors teisiškai pinigai skiriami vaiko poreikiams, praktikoje kartais kyla neaiškumų.
Teisinė pagalba ir konsultacijos
Kai kalbama apie vaiko išlaikymą, tėvams neretai kyla daugybė klausimų - nuo teisinės atsakomybės iki praktinių finansinių sprendimų. Pasinaudojimas teisininko ar socialinio darbuotojo konsultacijomis gali padėti išvengti klaidų, išlaikyti gerus tarpusavio santykius ir pirmiausia užtikrinti vaiko interesus.
Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Tėvams svarbu žinoti, kad jei pasikeičia finansinė ar šeimos padėtis - pavyzdžiui, vienas iš tėvų netenka darbo, suserga arba padidėja vaiko poreikiai - galima kreiptis į teismą dėl sprendimo pakeitimo. Tokiu atveju vaiko interesus gina Vaikų išlaikymo fondas. Valstybė išmoka laikiną išmoką ir vėliau pati išieško skolą iš nemokančio tėvo ar motinos.
Taip, tėvai gali susitarti dėl išlaikymo sumos tarpusavyje ir pateikti ją teismui patvirtinti. Tokia sutartis įgyja teisinę galią ir užtikrina, kad abi pusės laikysis susitarimo sąlygų.
Jei viena ar vienas auginate vaiką ir nesulaukiate iš kito jo tėvo jokios paramos, prisiminkite, kad šalies įstatymai įtvirtina abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus. Vienam iš tėvų šios savo pareigos nevykdant, kitas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
