Prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo institucinės globos pertvarką, siekdama pereiti nuo institucinės globos prie globos paslaugų teikimo šeimoje ir bendruomenėje. Kol kas einame lėtu žingsniu, bet per artimiausius 10 metų realu globos namuose augančių vaikų skaičių sumažinti per pusę.
Svarbu nustatyti prioritetus, kam bus skiriamas dėmesys. Deja, taip mes sprendžiame tik pasekmes, o pradėti reiktų nuo priežasčių, stiprinant prevencinį darbą su vaiko šeima. Dauguma šeimų, iš kurių paimami vaikai, dažniausiai būna girtaujančios, neturinčios socialinių įgūdžių, nedirbančios.
Didelių globos įstaigų skaidymas į mažas yra tik laikinas sprendimas. Jeigu nestiprinsime darbo su šeimomis, o pagrindinį dėmesį skirsime didelių globos namų pertvarkymui į mažus, paimamų iš vaikų skaičius nemažės.
Pirmiausia turi būti stipri politinė valia reformuoti sistemą. Atvirai tariant, bene pirmą kartą matau politikus ir jų komandas, kurie ne žodžiais, o realiais darbais vykdo pokyčius. Buvo užsibrėžti tikslai, nustatyti jų atlikimo terminai. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir bendradarbiavimą, į pagalbą pakviestos nevyriausybinės organizacijos.
Praėjusius ir šiuos metus galima įvardinti kaip lūžio metus. Iki tol dažna praktika buvo pasikviesti NVO atstovus į darbo grupes Seime, ministerijose vien dėl „pliuso“, kad vėliau būtų galima garsiai įvardyti, kad ir jie dalyvavo. Pastaruoju metu NVO dalyvavimas stiprėja.
Valstybinių institucijų ir NVO vaidmenys
Kodėl tai efektyvu? Valstybinės institucijos dažniau atlieka prižiūrėtojų ir baudėjų vaidmenis. Pavyzdžiui, jeigu socialinės rizikos šeima nekeičia savo gyvenimo būdo, nesirūpina savo vaikais, vaikų teisių apsaugos specialistai paima vaikus iš šeimos. Tokių šeimų ir valstybinių institucijų santykis ir bendravimas yra paremtas principu „daryk, kas liepiama, o jei ne, bausime“.
Šiems pokyčiams įtakos turi ir prezidentūros požiūris į šiuos klausimus. Tiesa, ir pačių NVO požiūris turėtų keistis. Dažnai mes įsivaizduojame, kad patys iš savęs esame labai svarbūs ir reikšmingi, todėl manome, kad mus visi turi kviesti.
Globos namų auklėtinių likimas po pilnametystės
Ar yra stebimi globos namų auklėtiniai, jau išėję iš globos namų? Praktikoje teko matyti ne vieną tokį atvejį, kai vaikai, sulaukę pilnametystės, grįžta į savo biologines šeimas, nes tai yra vienintelė vieta, kurią jie žino. Išeina taip, jog valstybė stengiasi „išgelbėti“ vaiką paimdama jį iš jam žalingos aplinkos, rūpinaisi juo keliolika metų, o po to šis jaunas žmogus grįžta į tą pačią aplinką. Ratas ima suktis iš naujo.
Kažkada paskaičiuota, kad vieno vaiko globa nuo gimimo iki pilnametystės valstybei tuo metu kainavo apie 0,5 mln. litų.
Socialinių paslaugų priežiūra ir visuomenės požiūris
Pastaraisiais metais paslaugų vertinimo mechanizmas griežtėjo, atsirado licencijos. Socialinių paslaugų priežiūros departamento darbuotojai lankosi globos įstaigose su parengtais klausimynais vaikams bei darbuotojams. Šios dvi grupės apklausiamos atskirai.
Globos namų vaikai visuomenės akyse dažnai be pagrindo stigmatizuojami, nuvertinami. Vienas konkretus pavyzdys - Ukmergės atvejis. Vieni didžiausių globos namų buvo pertvarkyti, o vaikai apgyvendinti šeimyninio tipo globos nameliuose. Viena šeimyna buvo įsteigta Siesikų miestelyje.
Vietos bendruomenei sužinojus, jog jų miestelyje bus įkurta šeimyna, kilo didelis nepasitenkinimas, nes vaikai „eis per daržus“, vogs ir kitaip kenks. Taip buvo išsklaidytos vietos gyventojų baimės, jog šie vaikai eis į lysves ir raus vietos gyventojų auginamus pomidorus. Į pagalbą taip pat pasitelkti bendruomenės lyderiai.
Buvo sutarta su ekologiškų ūkių savininkais, kad vaikai padės ūkininkams kalti ir iškelti inkilus, tam, jog paukščiai lestų ir išgaudytų kirminus. Rezultatas džiugina.
Vaikas tampa piktas, kai yra išstumiamas iš bendruomenės. Jeigu mes jam neištiesiame rankos, kodėl tikimės, kad jis ateis su ištiesta ranka, o ne su akmeniu?
Visuomenės švietimas labai svarbus. Dažnai bendrauju su kaimiškų bendruomenių nariais. Susitikimų metu žmonės piktinasi, kad vaikai yra paimami iš tėvų, ypač didelės kritikos sulaukiama, kai, paėmus vaikus, tenka uždaryti mažas mokyklas.
Bendruomenės įsitraukimo svarba krizės metu
Sisteminiai pokyčiai ir personalo paruošimas
Reikia reformuoti ir pačią sistemą. Kaip ir kiekvienoje sistemoje, yra visokių žmonių. Reikia suprasti, kad tų žmonių, kurie dirba su rizikos šeimomis, atlyginimas mažai skiriasi nuo pašalpos dydžio. Rajono Dienos centruose žmonės dirba už 200 Eur.
Uždarant globos įstaigas, žinoma, reikia stipriai dirbti su jų personalu. Pavyzdžiui, Lenkijoje uždarant didelę globos įstaigą, organizuojami mokymai, jų metu darbuotojai stebimi, vertinama jų motyvacija, kompetencijos. Mokymų pabaigoje tolimesniam darbui atrenkami apie 20-30 proc. Tai nereiškia, jog kiti darbuotojai automatiškai tampa nereikalingi. Dirbti mažose šeimynose turėtų tik motyvuoti žmonės. Šeimynoje bendravimas vyksta akis į akį ir darbuotojas atsakingas už konkretų vaiką.
Kai teko lankytis Lenkijos šeiminiuose globos nameliuose, atkreipėme dėmesį į tai, jog darbuotojai juose neturi savo atskiros erdvės ar kambario. Paklausus, ką jų darbuotojai veikia naktį, kai vaikai miega, mums atsakė, jog jie tuo metu gali pildyti planus.
Vaiko globos sistema Rytų Europoje
Ar, kaimyninių valstybių atžvilgiu, mūsų situacija vaikų globos sistemoje kaip nors išsiskiria? Mūsų globos sistema panaši į visas kitas egzistuojančias Rytų Europos valstybėse.
tags: #vaiku #globos #organizaciju #vadovu #deklaracijos
