Suomijos švietimo sistema ilgą laiką buvo laikoma viena geriausių pasaulyje, o jos ikimokyklinio ugdymo modelis sulaukia ypatingo dėmesio. Šiame straipsnyje gilinsimės į Suomijos vaikų darželių ypatumus, siekdami atskleisti, ko Lietuva galėtų pasimokyti, remdamiesi ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos analize, švietimo sistemos apžvalga ir suomiškos patirties įžvalgomis.
Suomijos švietimo sistemos filosofija
Suomijos švietimo sistema kategoriškai pasisako prieš ugdymo standartizavimą ir testus, suteikdama pedagogams platų požiūrį į švietimo tikslus. Vietoj standartų atitikimo, akcentuojamas mokinio parengimas gyvenimui. Viena iš pagrindinių Suomijos švietimo sistemos savybių yra individualizuotas ugdymas. Mokykla orientuojasi į kiekvieną mokinį, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir mokymosi stilių. Šalys, tokios kaip Suomija, stengiasi pereiti prie individualaus santykio su vaiku, keisdamos dėstymo metodus ir sutelkdamos reikalingus pedagoginius resursus.
Suomijoje propaguojamas atsakomybės pasidalijimas dėl visų mokykloje besimokančių vaikų. Mokytojai retai kada būna vieni klasėje - jiems padeda asistentai ir socialiniai pedagogai. Artimiausiu metu labai reikėtų susitelkti ir į mokytojų profesionalumo lygio kėlimą. Suomija pasiekė, kad mokiniai vienodai gerai gali mokytis bet kurioje mokykloje, daug dėmesio kreipiant į mokytojų profesionalumą. Svarbiausia šiuo metu turėtų būti susitarti dėl ugdymo filosofijos (vertybinio pagrindo) ir jos pagrindu formuojamų ugdymo tikslų. Dera permąstyti pamokos (kaip formos) ir metodų (kaip priemonių ugdymo tikslams siekti) naudojimo tikslingumą.
Ikimokyklinis ugdymas Suomijoje
Suomijoje visi vaikai vienus metus prieš privalomąjį mokymą turi teisę dalyvauti savanoriškame ikimokykliniame ugdyme. Yra valstybiniai atviri darželiai ir žaidimų parkai, kuriuose kasdien galima ateiti su vaiku ir ten kasdien vyksta lavinamoji veikla. Išėję į pradinę mokyklą, suomių vaikai joje praleidžia gana trumpą laiką.
Už ikimokyklinio ugdymo organizavimą Suomijoje atsakingos savivaldybės, kurios įpareigotos sukurti vietą ugdymo įstaigoje kiekvienam vaikui, kurio tėvai pareiškė norą, kad jų vaikas lankytų ikimokyklinę įstaigą. 2011 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigas Suomijoje lankė 55 proc. vaikų nuo gimimo iki 6 metų amžiaus.
Alternatyvos ikimokykliniam ugdymui Suomijoje
- Vaikų priežiūra ir ugdymas namuose: Mokama vaikų priežiūros ir ugdymo pašalpa, kurios fiksuotoji dalis gali siekti iki 1 200 Lt per mėnesį už pirmąjį vaiką, o didžiausia kintamoji dalis yra 600 Lt per mėn.
- Šeimos dienos priežiūros centras: Savivaldybė suranda tinkamas patalpas, jas pritaiko vaikų priežiūrai ir ugdymui, parūpina reikalingas priemones. Vienas šeimos dienos priežiūros centras įsteigiamas ne daugiau kaip keturiems vaikams.
- Privati ikimokyklinio ugdymo įstaiga: Savivaldybė „perka“ ikimokyklinio ugdymo vietas iš privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir padengia visas vienam vaikui tenkančias ikimokyklinio ugdymo sąnaudas.
Atviros ikimokyklinio ugdymo veiklos
Siekiant užtikrinti kokybiškesnį vaikų ugdymą šeimose, kai kurios savivaldybės šeimoms sudaro galimybę kartu su vaiku dalyvauti nemokamose atvirose ikimokyklinio ugdymo veiklose. Šioms veikloms skiriama aptverta lauko žaidimų aikštelė arba vaikų ir jų šeimų narių veiklai pritaikyta patalpa pastate.
Auklėtojų ir vaikų santykis bei erdvės reikalavimai
Suomijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtojų ir auklėtojo padėjėjų skaičius grupėje numatomas pagal didžiausią galimą vaikų ir suaugusių darbuotojų santykį. Grupėje, kurią lanko vaikai nuo trejų iki šešerių metų ir kuri dirba visą dieną, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip septyni vaikai. Grupėje, kurią lanko vaikai iki trejų metų, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip keturi vaikai.
Suomijoje nėra apibrėžta, kiek kvadratinių metrų ploto turi atitekti vienam vaikui, tačiau vadovaujantis protingumo principu dažniausiai skiriama nuo 5 iki 10 kv. metrų vienam vaikui.
Ugdymo programa ir vertybės
2003 metais Suomijoje buvo paskelbta nacionalinio lygmens ikimokyklinio ugdymo programa su apibrėžtais ikimokyklinio ugdymo uždaviniais ir tikslais. Programoje nusakomi pagrindiniai ikimokyklinio ugdymosi tikslai - padėti vaikui augti individualia asmenybe, gebančia priimti sprendimus, susijusius su savo gyvenimu ir gerove, bei gebančia užmegzti ir palaikyti geranoriškus santykius su kitais žmonėmis.
Programoje taip pat apibrėžiamos svarbiausios vertybės, kuriomis vadovaujamasi ugdant vaikus - socialinis teisingumas ir lygybė, atsižvelgimas į vaiko interesus, į vaiko teisę įvairiapusiškai ugdytis pagal savo galimybes, saugumas, šilti santykiai su pedagogais ir grupės vaikais, teisė būti išklausytam ir suprastam, teisė į paramą, kai jos reikia, džiaugsmingas ugdymasis ir kitos.
Suomijos švietimo sistemos sėkmės paslaptys
Suomijos švietimo sistema, atkreipusi viso pasaulio edukologų dėmesį, išsiskiria keliais esminiais principais:
- Bendra ilgalaikė politika: Ministrų ir valdančiųjų partijų kaita nekeičia dėmesio švietimo sričiai, sudarant sąlygas tolygiam sistemos tobulinimui.
- Plataus masto įsipareigojimai ateities visuomenės vizijai: Orientuojamasi ne tik į šiuolaikinius, bet ir į ateities poreikius, integruojant mokymosi dalykus ir nuolatos klausiant moksleivių, kas jiems aktualu.
- Lygybė švietime: Ugdymas nemokamas nuo darželių iki universitetų, pasiekdamas ir atokiose vietovėse gyvenančius vaikus.
- Sprendimų priėmimas ir atsakomybė vietos lygmeniu: Pagrindiniai sprendimai priimami pačiose mokyklose, kurios įsivertina savo veiklą, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis.
- Pasitikėjimo kultūra: Laisvė mokykloms ir mokytojams, todėl svarbu - inovatyvūs mokytojai. Nėra jokios inspektavimo sistemos ar valstybinių egzaminų.
9 Dienas Plaukiu Ir Gyvenu Prie Didžiausio Suomijos Ežero. 1 Dalis
Dėmesys vaikui ir individualumui
Svarbiausias kiekvieno pedagogo tikslas yra padaryti kuo daugiau dėl kiekvieno vaiko. Gerbiamas kiekvienas vaikas, nepaisant jo tautybės ar religijos. Ugdymas vyksta mažose 3-5 vaikų grupelėse, kur dėmesio centre - vaikas, o auklėtoja - ugdymosi pagalbininkė.
Kiekvienam vaikui rengiamas individualus ugdymosi ir priežiūros planas, kuriame bendradarbiauja pedagogai, tėvai ir medicinos darbuotojai. Pabrėžiama, kad kiekvieno vaiko pažanga - individuali, todėl nebandoma pasiekimų standartizuoti.
Mokymosi motyvacija ir patirtinis ugdymas
Ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, pagrindinis auklėtojų tikslas - vaiko mokymosi motyvacija. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai glaudžiai bendradarbiauja su pradinių klasių mokytojais, dalijasi informacija apie kiekvieno vaiko gebėjimus, įgūdžius, analizuoja pasiekimų aplanke sukauptą medžiagą, aptaria adaptaciją ir būdus, palengvinančius vaiko patiriamą stresą, pereinant iš vienos švietimo pakopos į kitą.
Tiek darželiuose, tiek mokyklose dažniausia naudojamas patirtinis ugdymo metodas, grįstas atradimais, tyrimais, bandymais, pažinimu natūralioje aplinkoje. Sukaupta patirtis vėliau pritaikoma mokantis įvairių dalykų akademiškai.
Skaitymo kultūra ir buvimas lauke
Suomiai - viena iš labiausia skaitančių tautų pasaulyje. Tai atsispindi ir darželių ugdomojoje veikloje - pasakų skaitymas, improvizacija, pasakų projektai užima reikšmingą ugdymuisi skirtą laiko dalį.
Nepaisant oro sąlygų, kasdien, mažiausiai valandą, vaikai praleidžia gryname ore. Vaiko ir pedagogo patogumui pritaikyta lauko apranga ir avalynė, dvi rūbinės, skirtos lauko ir vidaus drabužiams, džiovyklės batams ir kombinezonams.
Dėmesys įstaigų projektavimui ir aplinkai
Didelis dėmesys skiriamas švietimo įstaigų ugdymo aplinkos įrengimui. Planuodami naujus mokyklų pastatus architektai bendradarbiauja su verslininkais ir pedagogais. Pagrindiniai švietimo įstaigų projektų kriterijai: lankstumas ir įvairumas (pritaikymas įvairioms reikmėms), atvirumas. Būdinga centrinė erdvė pastato viduje bendrai veiklai.
Šiuolaikiniuose pastatų projektuose svarbu ne mokymosi klasės, o mokymosi peizažai, t.y. transformuojamos, pertvarkomos erdvės, labai mažai skiriančiųjų sienų. Stebint darželių erdves sunku suprasti, kur yra grupė, kur salė ar patalpa poilsiui. Patalpos yra lengvai transformuojamos, didinamos arba mažinamos lengvomis pertvaromis, daug kambarėlių žaidimams ir kūrybinei veiklai.
Natūralumas ir paprastumas
Paprastumas visame kame: strategijoje, bendravime, ugdyme, planavime, vertinime, tvarkos palaikyme, dienos režime ir t. t. Jokios vaidybos, kaukių, perdėto dėmesio. Suomijoje nacionalinis ugdymo turinys yra tarsi gairės, tačiau pedagogai turi laisvę rinktis ir dirbti savitai. Jie žino, kokių rezultatų iš jų tikimasi, o kaip juos pasieks, priklauso nuo paties pedagogo kūrybingumo, kritinio mąstymo ir originalių idėjų.
Pasitikėjimo kultūra Suomijoje leidžia dirbti, ugdyti, bendrauti paprastai, bet neprastai. Audinys ant sienos transformuojasi į jaukią palapinę vaikų žaidimams. Kėdės ant ratukų kiekvienoje darželio patalpoje (net ir sanitarinėse patalpose), baldai, pritaikyti tinkantys suaugusiesiems, kompiuterizuotos darbo vietos, darbuotojų poilsio ir susibūrimo kambariai, supamos kėdės, daug minkštų baldų, magnetinių lentų užrašams ir planavimui - visa tai pedagogų patogumui ir sveikatos saugojimui.
Nežiūrint didelių pasiekimų švietimo srityje, Suomijoje ir toliau galvojama apie švietimo reformavimą, ugdymo turinio atnaujinimą. Pripažįstama, kad mokinių būsena blogėja, daug kas yra pasenę. Reikia ugdyti visai kitus įgūdžius, nes didėja analitinių ir bendravimo įgūdžių poreikis, o įgūdžiai, kurių mokoma, vis labiau automatizuojami arba jau nėra reikalingi.
