Vaikų akių sveikata - tai viena iš svarbiausių jų tėvų prioritetų, tačiau dažnai šiai sritiai skiriama nepakankamai dėmesio. Regėjimas yra itin svarbus vaiko tobulo fizinio ir psichinio ugdymosi garantas, todėl kiekvienas tėvas turėtų žinoti pagrindinius vaiko akių sutrikimų požymius bei prevencijos būdus. Sveikos akys yra viena svarbiausių gyvenimo kokybės sudedamųjų dalių. Regėjimas yra viena svarbiausių mūsų juslių. Akys ne tik suteikia mums galimybę matyti pasaulį, bet ir daro įtaką mūsų emocinei ir socialinei gerovei. Geras regėjimas leidžia mums gyventi pilnavertį gyvenimą - dirbti, mokytis, sportuoti, mėgautis gamta bei bendrauti su artimaisiais.
Dažniausiai pasitaikančios vaikų akių ligos ir sutrikimai
Dažniausiai pasitaikantys vaikų akių sutrikimai yra refrakcijos ydos - trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas. Regėjimas yra itin svarbus vaiko tobulo fizinio ir psichinio ugdymosi garantas, todėl kiekvienas tėvas turėtų žinoti pagrindinius vaiko akių sutrikimų požymius bei prevencijos būdus. Tyrimai rodo, kad apie 20 % vaikų turi žymias refrakcijos ydas, todėl šios sveikatos problemos negali būti ignoruojamos. Akių gydytojas, patikrinęs vaiko regėjimą ir laiku pradėjęs gydyti, gali ne tik sustabdyti silpnėjantį regėjimą, bet dažnai ir visiškai jį atkurti.
Refrakcijos ydos
Refrakcija - tai akies gebėjimas laužti šviesos spindulius ir jų fokusavimas tinklainėje, kad sudarytume aiškų vaizdą. Dažniausiai pasitaikančios vaikų akių problemos yra refrakcijos ydos.
Trumparegystė
Trumparegystė - tai refrakcijos yda, kuomet akies galia laužti šviesos spindulius yra per stipri, todėl vaikai silpnai mato tolimus daiktus. Gydytoja A. Misevičė pastebi, kad dažniausiai susiduriama su trumparegyste, o jos atvejų kasmet augant, ji tampa viena iš labiausiai paplitusių vaikų regos problemų. Vaikas su trumparegyste gali stebėti, kaip jo draugai mato lentos užrašus iš toliau, jis pat neprivalo per daug prisiartinti prie žiūrimo objekto. Šios problemos ypatinga grėsmė slypi tame, kad nedidelio laipsnio trumparegystė dažnais atvejais gali savaime išnykti, todėl tėvai net nepastebi problemos, kol ji neprogresuoja. Nuo šešių mėnesių kūdikiui gali prireikti akinių. Didelė trumparegystė niekur nedings. Gydytojo patarimas dėl apsilankymo laiko turi būti paisomas. Didelė trumparegystė niekur nedings. Nuo šešių mėnesių kūdikiui reikia akinių. Trumparegis vaikas turi matyti vienetą - 100 proc. akių gydytojų tikslas, kad vaikui augant minusinės dioptrijos didėtų kuo lėčiau. Nes žmogaus akys auga ir vystosi iki 18-20 metų ir kartais dar ilgiau, tad, jeigu nuo pirmos klasės kas vienerius metus prisidėtų po vieną dioptriją, tai pilnametystę jis pasitiktų su didele minusų kolekcija. „Mūsų tikslas, kad trumparegių vaikų regėjimas neblogėtų, o jeigu visgi akinius reikia pastiprinti, tai kuo mažesniu skirtumu. Kitą apsilankymą paprastai skiriame po pusmečio“, - sako gydytoja oftalmologė. Medikė pataria jokiu būdu nepraleisti paskirto vizito, nes trumparegystė gali progresuoti ir per pusmetį, jeigu vaikas nešioja per silpnus akinius.
Toliaregystė
Toliaregystė - tai priešinga trumparegystei būklė, kuomet vaikai silpnai mato artimus daiktus. Nustatyti šią problemą gali būti sudėtinga, nes dauguma naujagimių gimsta su nedidele toliaregyste, tačiau augant ši būklė dažniausiai išnyksta. Tačiau jei toliaregystė yra ryški, vaikui gali kilti diskomfortas, akių nuovargis ar galvos skausmai. Ši yda dažniausia, bet, laimei, galinti mažėti. Kūdikis silpnai mato artimus daiktus, todėl sulaukęs šešių devynių mėnesių jau turi nešioti akinukus. Jie būtini, nes apsaugo ir nuo žvairumo, gerina psichomotoriką, kūdikis būna geriau nusiteikęs, noriau bendrauja. Be akinių gresia silpnaregystė, nes atsiranda pokyčių regos centruose. Tada norint pagerinti regą reikia ilgą laiką nuolat nešioti akinukus ir dengti gerai matančią akytę. Dažnai vaikai būna toliaregiai, o toliaregystė išaugama iki 7-8 metų. Visgi, jeigu vaikui augant, tėvai pastebi, jog mažylis žiūri prisimerkęs ar užmerkęs vieną akį, galbūt uždengia ją ranka, nori arčiau prieiti prie televizoriaus, žaisdamas su žaisliukais ar vartydamas knygą, bando prisitraukti daiktus arčiau akių, medikė pataria nelaukti ir atvykti pasirodyti akių gydytojui. Pasitaiko, kad vaikas turi įgimtą žvairumą. Vaikui iki vienų metų daug dažniau akytės pakrypsta dėl raumenų pokyčių. Jei taip nutinka, mažylį reikia operuoti, kai sulaukia dvejų ketverių metukų. Kai vaikas žvairuoja dėl didelės toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo, liga išnyksta laiku paskyrus akinius arba pradėjus dengti sveiką akį (kad žvairoji įprastų prie darbo), mankštinti.
Astigmatizmas
Astigmatizmas - tai refrakcijos yda, kuomet akies ragena nėra tolygiai išlenkta, dėl ko vaizdas atrodo iškreiptas, neaiškus ar šešėliuotas. Ši problema gali būti kaip įgimta, taip ir išsivystyti su amžiumi. Vaikai su astigmatizmu dažnai skundžiasi akių įtampa, galvos skausmais arba sunkumais skaitant smulkų tekstą. Nuo pusės metų nešiojami akiniai pagerina akies terpių laužiamąją galią ir suteikia regai aštrumą.
Kitos akių ligos ir sutrikimai
Ambliopija
Ambliopija, kitaip vadinama "akimi tinga", yra būklė, kuomet viena akis tampa dominuojanti, o kita silpnesnė, nes smegenys ima ignoruoti jos siunčiamus signalus. Nustatyti ambliopijos problemas ypatingai svarbu todėl, kad esant nekoreguotoms refrakcijos ydoms, žvairumui, akies terpių drumstumui ar struktūros pokyčiams, gali atsirasti negrįžtamas regos sumažėjimas. Ambliopija dažnai vystosi vaikystėje ir gali būti susijusi su kitomis regėjimo problemomis, tokiomis kaip žvairumas ar didelis skirtumas tarp abiejų akių regėjimo aštrumo. Jei ši problema nėra gydoma laiku, silpnesnioji akis gali visiškai prarasti funkcionalumą. Jeigu viena akimi vaikas ryškiai nemato, ji neperduoda informacijos į smegenis, kurios būtent ją ir „apdoroja“, tada akis įpranta tinginiauti. Laikui bėgant tas sugebėjimas sumenksta. Akis tarsi visiškai sveika, bet savo funkcijos atlikti nesugeba.
Žvairumas
Žvairumas - tai būklė, kuomet akys žiūri skirtingomis kryptimis. Tyrimai rodo, kad žvairumas nustatomas apie 4 % vaikų. Nors šis procentas gali atrodyti mažas, nereikia pamiršti, kad žvairumas ne tik estetinė problema - jis gali tiesiogiai paveikti vaiko psichologinę būseną ir savivalgą. Vaikai su žvairumu dažnai jaučiasi nesavimi, gali sulaukti šaipo iš savo bendramokslių, o tai neigiamai veikia jų emocinę savijautą ir mokymosi procesą. Neretai tėvams atrodo, kad kūdikis žvairuoja. Toks įspūdis gali kilti, kai dalį akies (šalia nosies) dengia trečiasis vokas ir nematyti akies obuolio baltmės arba yra užkritęs vienos akies vokas, labiau įkritusi viena akis. Kūdikio akyčių judesiai iki dviejų keturių mėnesių dar nesuderinti, nėra abiakės regos, todėl vaikelis gali žvairuoti. Ryšys tarp akių atsiranda maždaug antrą mėnesį. Kai akių raida tampa įprasta, jos niekur „nebeklaidžioja“, žvairumo įspūdis dingsta. Tačiau jei tėvams neramu, gali ir anksčiau kreiptis į vaikų okulistą. O jei sulaukęs trijų mėnesių vaikas vis tiek žvairuoja, gydytojo konsultacija tiesiog būtina. Pasitaiko, kad vaikas turi įgimtą žvairumą. Vaikui iki vienų metų daug dažniau akytės pakrypsta dėl raumenų pokyčių. Jei taip nutinka, mažylį reikia operuoti, kai sulaukia dvejų ketverių metukų. Kai vaikas žvairuoja dėl didelės toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo, liga išnyksta laiku paskyrus akinius arba pradėjus dengti sveiką akį (kad žvairoji įprastų prie darbo), mankštinti. Bet kartais prireikia operacijos (sulaukus vienų ar trejų metukų). Būna, ne vienos. Kūdikiai iki 4-5 mėnesių amžiaus gali pažvairuoti, tai yra normalu. Tačiau, jeigu žvairumas išlieka ir vėliau, pasak R.Kėvelaitienės, tėveliai turėtų sunerimti ir kreiptis į akių gydytoją nelaukiant pirmojo gimtadienio apžiūros.
Dakriocistitas (ašarų maišelio uždegimas)
Naujagimiams dažnai pasitaiko dakriocistitas - ašarų maišelio uždegimas. Gimstant plėvelė kanalėliuose turi suplyšti, kad ašaros sutekėtų į maišelį prie nosies, tačiau kartais ši plėvelė lieka nepažeista. Tada kampuose prisikaupia pūliai, o pačios akys būna sklidinos skysčio. Būtina žinoti, kad užakęs ašarų latakas nėra ekstremali būklė ir dažnais atvejais gali savaime gyti. Tačiau jei problema nesibaigia arba prasideda akių uždegimas, būtinas specialisto patarimas. Gydymas paprastai susideda iš aseptinės higienos ir kartais reikalinga specialybinio medicinio gydymo kurso. Gimstant plėvelė kanalėliuose turi suplyšti, kad ašaros sutekėtų į maišelį prie nosies. Kartais ši plėvelė lieka sveika. Ir net ne vienos, bet abiejų akių. Tada kampuose prisikaupia pūlių, o jos pačios būna sklidinos skysčio. Nosis nėra vilgoma ašaromis ir naujagimiui sunku kvėpuoti, gali prireikti itin skubios pagalbos kuo greičiau atverti ašarų latakus. Jei vaikas nedūsta, galima palaukti iki trijų mėnesių. Atliekant procedūrą skiriamas vietinis nuskausminimas, latakams išvalyti užtenka vos kelių minučių. Po procedūros akys nustoja ašaroti ir pūliuoti. Kartais ašarų latakai savaime atsiveria maždaug iki vienų metų. Kai kurių kūdikių ašarų kanalas nėra visiškai išsivystęs, o tai reiškia, kad jis nepakankamai atsidaręs. Dėl to susidaro ašarų stazė, akytės ašaroja, ašarose kaupiasi mikrobai - vystosi uždegimas. Kūdikiui augant neretai kanalėlis atsidaro ir uždegimas praeina. Tarp akių ir nosies esančiame kanale būna toks „želatininis“ kamštis, kuris įprastai gimdymo metu suyra. O jeigu nesuyra, ašaros negali nutekėti į nosį, tada akys gali pradėti pūliuoti ir traiškanoti. Tokiu atveju ji rekomenduoja pasirodyti oftalmologui, nes labai stipriai supūliavusios akys gydomos antibiotikais. „Dar labai svarbu tėvams išmokti tinkamai daryti masažą, kuris padeda kanale esantį kamštį suardyti“.
Konjunktyvitas (akių junginės uždegimas)
Konjunktyvitas - tai akių junginės uždegimas, kurio paveiktos akies paviršiai apie vokus ir akies obuolio priekinė dalis. Tyrimai rodo, jog pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir bakterijos, tačiau gali pasitaikyti ir alerginio pobūdžio konjunktyvitis. Svarbu skirti bakterinio ir viruso kilmės konjunktyvitą, nes gydymas skiriasi. Jei uždegimą sukelia bakterijos, akys parausta, ašaroja, pūliuoja, o rytais vokai būna sulipinti traiškanų. Sergant virusinės kilmės uždegimu akys nepūliuoja arba pūliuoja labai mažai, išskyros būna vandeningos. Šiame atveju antibiotikai nepadės, o gydymas susideda iš simptominio ligos palengvinimo. Jei naujagimis gimsta sirgdamas akių uždegimu, akys gali ne tik pūliuoti. Gali skirtis vyzdžių dydis, rainelių spalva, o baltmė būti paraudusi. Vėliau akių junginės uždegimu (konjunktyvitu) mažylis gali susirgti į jas patekus bakteriniam ar virusiniam užkratui. Jei uždegimą sukelia bakterijos, akys parausta, ašaroja, pūliuoja, rytais vokai būna sulipinti traiškanų, o sergant virusinės kilmės uždegimu jos nepūliuoja arba pūliuoja mažai, išskyros būna vandeningos. Tinkamai (kaip skyrė gydytojas) lašinant ir laikant vaistukus uždegimas nesunkiai išgydomas. Dažno kūdikio akys ne pūliuoja, o tik traiškanoja. Jas pakanka atsargiai valyti vatos tamponėliu, suvilgytu atvėsusiu virintu vandeniu. Konjunktyvitas - tai akių junginės (priekinės akies obuolio dalies ir vidinio vokų paviršiaus) uždegimas. Naujagimiams infekciją dažniausiai sukelia gimdymo metu patekęs užkratas; kūdikiai ir vaikai konjunktyvitu suserga, kai akis pažeidžia virusai, bakterijos ar alergenai. Konjunktyvito simptomai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo. Pavyzdžiui, jeigu konjunktyvitą sukėlė bakterijos arba alergija, iš abiejų akių gausiai teka išskyros. Virusinio konjunktyvito atveju gali būti paveikiama tik viena akis, tik vėliau - ir kita, akys parausta, negausiai ašaroja. Ligos sukėlėją galima nuspėti pagal simptomus arba paėmus tepinėlį iš akių. Virusinis konjunktyvitas. Konjunktyvitą sukeliantys virusai (tarp jų gali būti ir Herpex simplex - lūpų pūslelinę sukeliantis virusas) prasiskverbia pro nosiaryklės gleivinę ir išplinta į akių vokų jungines. Virusinis konjunktyvitas gali pasireikšti kaip peršalimo ligos komplikacija. Dažniausiai jis siejamas su sloga: t. y. jeigu kūdikis ar vaikas ja susirgo, tikėtina, kad gali pasireikšti ir konjunktyvitas. Bakterinis konjunktyvitas. Dažniausiai jį sukelia“.
Akių miežis
Akių miežis - tai raudonas, patinęs guzelis ant voko, kuris šiandien yra gana dažna vaikų problema. Išorinį ir vidinį miežį dažniausiai sukelia stafilokokinės bakterijos, tačiau šaltąjį miežį - vokų kremzlinės liaukos latako užsikimšimas ir išsiplėtimas. Nors miežis neatrodo graudu, jis gali sukelti vaikui nemažą diskomfortą, ypač jei vaikas pradeda intensyviai trinti akis. Tėvams labai svarbu sulaikyti vaiką nuo tokio veikimo, nes nešvarios rankos gali pernešti papildomus patogenis. Miežio gydymas dažniausiai susideda iš vietinio antibiotinio gydymo arba šiltos kompreso taikymo.
Blefaritas
Blefaritas - tai gana dažna lėtinė uždegiminė vokų krašto liga, pasitaikanti ir vaikams. Ją sukelia per didelis riebalų išsiskyrimas, dėl kurio akių vokų krašteliuose dauginasi bakterijos. Ši būklė gali būti nemažai nepatogi, ypač jei vaikas pradeda aktyviai žaisti ir sunkiau susitvarko su savimi.
Retinopatija
Vaikams, kurie gimsta anksčiau laiko, tinklainėje gali atsirasti gana rimta problema - retinopatija. Akių tinklainės kraštuose gali suvešėti jungiamasis audinys, kuris ilgainiui perauga į stiklakūnį, atitraukia tinklainę ir į ją nepatenka šviesos spinduliai. Dėl šios priežasties vaikas nemato viena arba abiem akimis. To išvengti padeda vyzdžius plečiantieji lašukai ir laiku atlikta operacija (prišaldoma tinklainė). Vaikui, kuris gimsta anksčiau laiko, akių tinklainės kraštuose gali suvešėti jungiamasis audinys, kuris ilgainiui perauga į stiklakūnį, atitraukia tinklainę ir į ją nepatenka šviesos spinduliai. Vaikas nemato viena arba abiem akimis. To išvengti padeda vyzdžius plečiantieji lašiukai ir laiku atlikta operacija (prišaldoma tinklainė).
Katarakta
Lęšiuko drumstis gali būti įgimta. Kataraktą galima įtarti, jei vaiko akies vyzdys yra pilkas arba su pilkomis dėmėmis. Tai pastebėjus būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jis paskirs operacijos laiką. Įprasta operuoti nuo dviejų mėnesių iki vienų metukų. Kataraktos atsiradimą dažniausiai lemia amžius ir lęšio baltymų struktūros pokyčiai. Vienintelis efektyvus gydymas yra chirurginė operacija, kurios metu drumstas akies lęšis pakeičiamas kitu.
Glaukoma
Glaukoma - dažna akių liga, kai pažeidžiamas regos nervas dėl padidėjusio akispūdžio.
Traumos
Kūdikis akis gali susižeisti žaislo ar kokio nors daikto aštriu kampučiu. Jau vaikštantis mažylis dažnai parpuola kieme ir gali susižeisti akis. Jei tėvai to nematė, supūliavus akytei nueina į vaistinę ir nuperka lašiukų nuo akių uždegimo, užuot kreipęsi į gydytoją, kuris ištrauktų svetimkūnį, suteiktų kitą reikiamą pagalbą. Apmaudu, bet kai kuriems per vėlai pas gydytoją patekusiems vaikams akių traumos pasekmės būna skaudžios. Todėl supūliavus akiai tėvai turėtų nieko nelaukdami kreiptis į gydytoją, kad šis nustatytų priežastį ir skirtų gydymą.
Prevencija ir profilaktika
Norint laiku išvengti rimtesnių problemų, svarbu žinoti pagrindinius vaiko akių sutrikimų ženklus. Gydant vaikų akių ligas, prevencija ir ankstyvoji diagnozė yra svarbiausi veiksniai. Nustatyti regos pakitimus vaikams yra ypatingai svarbu, nes esamos nekoreguotos refrakcijos ydos, žvairumas, akies terpių drumstumas ar struktūros pokyčiai gali sąlygoti negrįžtamą regos sumažėjimą. Rekomenduojama, kad vaikai būtų reguliariai tikrinami oftalmologu nuo pat gimimo. Tėvams taip pat reikėtų dėmesio skirti vaiko higienos priežiūrai - reguliariai nuplauti rankas, nesuteikti nešvaraus žaidimo peties į rankų, vengti dažnai tinti akis. Ankstyvas diagnozavimas ir gydymas gali ne tik pagerinti regėjimą, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ateityje. Pirmasis akių patikrinimas turėtų būti atliktas per pirmąsias gyvenimo savaites, o vėliau rekomenduojama kasmet tikrinti regėjimą. Jei šeimoje yra akių ligų istorija, patikrinimai turėtų būti atliekami dažniau.
Reguliarūs akių patikrinimai
Reguliarus akių patikrinimas yra esminis žingsnis užtikrinant vaikų akių sveikatą. Tėvai turėtų būti informuoti apie tai, kad net ir mažiausi regėjimo sutrikimai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Pirmasis akių patikrinimas atliekamas naujagimiams dar tebebūnant gimdymo namuose. „Atliekamas akių dugno reflekso tyrimas. Yra žiūrima, ar skaidrios optinės terpės, ar nėra kažkokių įgimtų ligų. Žiūrima, ar nėra gimdymo traumų, ar nėra kraujosruvų akių tinklainėje, ar naujagimis neturi kokių įgimtų infekcinių ligų. Medikai ypatingą dėmesį skiria neišnešiotiems naujagimiams. Svarbu įsitikinti, ar nėra retinopatijos. Ji nustatoma vos gimusiems kūdikiams, o šią ligą dažniausiai sukelia per mažas gimimo svoris, per mažas išnešiotumo laikas ar didelė deguonies koncentracijos dozė, kurią gauna neišnešiotas naujagimis. Parsivežus naujagimį namo, tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar 3-4 savaitę nepradeda traiškanoti vaiko akytės, ar neatsiranda pūlingų išskyrų. „Taip gali nutikti dėl ašarų takų nepraeinamumo. Tarp akių ir nosies esančiame kanale būna toks „želatininis“ kamštis, kuris įprastai gimdymo metu suyra. O jeigu nesuyra, ašaros negali nutekėti į nosį, tada akys gali pradėti pūliuoti ir traiškanoti“, - tvirtina medikė. Pasak medikės, pirmas pilnas vaiko akių patikrinimas turėtų įvykti iki pirmojo gimtadienio. Gydytoja rekomenduoja ateiti kiek anksčiau, kai vaikučiui 7-8 mėnesiai, nes tokio amžiaus vaikučius lengviau apžiūrėti. „Jie būna smalsūs, ne tokie baikštūs, o po pirmojo gimtadienio mažyliams prasideda ir „ožiukai“, apžiūra gali būti ne tokia kokybiška. Per šią apžiūrą mažyliai dar nemoka kalbėti, negali įvardinti, ką mato. Jei nėra jokių problemų - akys nepūliuoja, nerausta, nežvairuoja ir tėvams atrodo, kad vaikelis mato gerai, tuomet pirmą kartą apsilankyti pas oftalmologą rekomenduojama sulaukus vienerių metų. Jei vaikui nustatoma kokia nors akių liga, jos gali būti tikrinamos ir du kartus per metus ar net kas trys mėnesiai. Jei nėra jokių nukrypimų nuo normos, antrąkart tikrinama vaikui sulaukus trejų, trečiąkart - šešerių metų. „Tokio amžiaus vaikai įprastai jau kalba, pasako medikams, kokius mato paveikslėlius, tad apžiūrėti akys pavyksta kokybiškiau. R.Kėvelaitienė atkreipia tėvų dėmesį, kad maži vaikai įprastai būna toliaregiai, o toliaregystė išaugama iki 7-8 metų. Pasitaiko nustatyti ir įgimtą kataraktą, įgimtą glaukomą, kai spaudimas akyje būna per didelis. Kartais pastebime asimetriją. Pasitaiko įgimtų infekcinių ligų, kartais akių dugne pastebime įvairius židinius. Pasitaiko paveldimų ligų“.
Sveika mityba ir gyvensena
Mityba vaidina svarbų vaidmenį akių sveikatai. Maisto produktai, turintys daug vitaminų A, C ir E, taip pat omega-3 riebalų rūgščių, gali padėti išlaikyti gerą regėjimą. Vaikams taip pat padeda vitaminai A, C ir E, greipfrutų sėklų ekstraktas bei luteinas (jo galima gauti valgant žalias daržoves: špinatus, ropes, salotas, brokolius ir žirnius).
Ekrano laiko valdymas ir akių apsauga
Šiandieninėje skaitmeninėje eroje viena iš pagrindinių akių problemų - tai akių nuovargis, sukeltas ilgo ekrano žiūrėjimo. Vaikai šiandien praleidžia begalę laiko prie telefonų, planšečių ir kompiuterių, o tai neabejotinai daro neigiamą poveikį jų regėjimui. Rekomendacijas skelbia gydytojai visame pasaulyje - vaikai turėtų žiūrėti ekraną tik ribotą laiką ir reguliariai daryti pertraukas. Vaikams iki dvejų metų televizorius ir kompiuteris apskritai turėtų būti tabu, o 2-5 metų vaikams šis laikas turėtų būti ribojamas iki 1 val. per dieną. Vaikams augant, atsiranda papildomų veiksnių, veikiančių jų akis. Vienas labiausiai paplitusių yra pernelyg ilgas televizoriaus žiūrėjimas. Mažo vaiko dar ne iki galo susiformavusioms akytėms televizorius tikrai kenkia. Vis dėlto šiais laikais vaikų akims padaromos žalos dydžiu televizorių jau ima lenkti kompiuteris, mobilieji telefonai, skaitmeninių žaidimų aparatai. Su šiais įrenginiais daug laiko praleidžiantiems vaikams padidėja trumparegystės atsiradimo ir progresavimo rizika - būtent dabar pastebime itin plintančią trumparegystę tarp mokyklinio amžiaus vaikų. Tai vyksta todėl, kad, žiūrint į kompiuterio ekraną, akys pavargsta kur kas greičiau. Kiekvienas simbolis (raidė, paveiksliukas ir kt.) kompiuterio monitoriuje yra sudarytas iš mažyčių taškelių - jis nėra vientisas kaip, tarkim, spausdintame tekste. Dėl to tekstas mirga, o žiūrėjimas į monitorių labiau vargina akis. Negana to, vaikai į kompiuterio monitorių dažniausiai žiūri iš labai arti, o tai irgi kenkia akims. Geriausia, kad vaiko kambaryje apskritai nebūtų televizoriaus, o kompiuterinių žaidimų laiką tėveliai kontroliuotų ir griežtai ribotų. Kai vaikai pradeda mokytis, būtina juos įpratinti prie tvarkingo dienos režimo. Ruošiant namų darbus, būtina daryti pertraukas. Kas 15 minučių. Pasak akių gydytojos, skaitant ir mokantis labai svarbus tinkamas apšvietimas: nei per ryškus, nei per silpnas. Vaikai turėtų būti mokomi, kaip apsaugoti savo akis nuo saulės spindulių. Rekomenduojama dėvėti akinius nuo saulės, kurie blokuoja UV spindulius, ypač žaidžiant lauke.
Too much screen time may be damaging kids' eyesight
Kiti akiai kenkiantys veiksniai
Tai - teršalai, esantys vandenyje, maiste ar ore - jie gali patekti ir į akių gleivinę bei sukelti dirginimą. Dažniausiai susiduriame su smalkėmis, azoto bei sieros oksidais, angliavandeniliais ir paprasčiausiomis dulkėmis. Akis gali dirginti ir tabako dūmai, buitinė chemija, dirbtiniai šviesos šaltiniai (suvirinimo aparatai ar kartais netgi paprasčiausia dienos šviesos lempa). Netgi natūrali saulės šviesa gali pažeisti akis, nes jos, skirtingai nei žmogaus oda, nesugeba apsisaugoti nuo saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių. Negana to, akies tinklainė neturi skausmo receptorių, todėl žvelgimas į saulę gali pakenkti, pačiam žmogui to visiškai nejaučiant.
Apibendrinimas
Vaikų akių sveikata yra esminė jų bendrai gerovei ir vystymuisi. Tėvai turi būti budrūs ir atidūs, stebėdami savo vaikų akių sveikatą, kad galėtų laiku reaguoti į bet kokius įspėjamuosius ženklus. Reguliarūs akių patikrinimai, tinkama mityba, ekrano laiko valdymas ir akių apsauga yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išsaugoti gerą regėjimą ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.
