Vaiko atėjimas į šeimą - tai ne tik didžiulis džiaugsmas, bet ir rimtas išbandymas santuokai. Nors atrodo, kad naujas šeimos narys turėtų sustiprinti poros ryšius, realybė dažnai būna kitokia. Vaikas įneša daugybę pokyčių, kurie reikalauja iš sutuoktinių prisitaikymo, supratimo ir kompromisų.

„Šiais laikais vaikai - tarsi šeimos projektas, teikiantis laimės tėvams, tai tarsi poros inkarnacija“, - pastebi specialistai. Tačiau tiesa ir ta, kad vaiko atsiradimas kartu ir nuleidžia porą ant žemės. „Nuostata, kad vaiko gimimas gali pakenkti poros santykiams, atsirado neseniai“, - tvirtina psychologies.ru S.Hefez. Todėl jauni tėvai pasimeta nežinodami, kaip tokioje situacijoje elgtis. „Jiems iš tiesų tenka suvokti, kad jų santykiai pavirto į trikampį, - sako psichoterapeutė Inna Chamitova.

Sunkiausia šį periodą išgyventi poroms, kurias S.Hefez vadina „veidrodinėmis“. „Jie įsimylėję, kupini aistros, jų santykiai remiasi abipusiu narciziškumu, gėrėjimusi vienas kitu, - aiškina specialistas. Atsiranda iš karto keli prasmių skirtumai - ne tik „štai - tėvai, o štai - vaikas“, bet ir „vyras - moteris“, „tėvas - mama“. „Šeima negali būti statiška, nepajudinama, - sako I.Chamitova. Šiandien jau dauguma porų supranta, kad vaiko atsiradimas tai tarsi iššūkis, santykių išbandymas.

Nuolatinių permainų metas

Laukdami kūdikio būsimi tėvai paprastai pasikalba apie bendriausius dalykus, kaip jie įsivaizduoja auklėsią vaiką. Tačiau gimęs vaikas neretai šiuos planus smarkiai pakeičia. Tai susiję ne tik su vaiko ypatumais, bet ir tėvų reakcijos, jausmai gali būti jiems patiems labai netikėti. Iš besilaukiančių mamų dažnai girdžiu, esą aš tikrai nebūsiu „mamų mama“, išliksiu aktyvi, visur eisiu, keliausiu, tačiau gimus vaikui moters vertybės ir mąstymas gali pasikeisti. Pavyzdžiui, paaiškės, kad jai svarbiausia, jog vaikas nesirgtų, todėl nustos lankytis viešose vietose ar atsisakys kelionių ir taps „namisėda“, tuo nustebindama savo vyrą, kuris buvo pratęs matyti labai aktyvią moną. Arba, priešingai, tėvai tikisi būsią tobuli, kantrūs ir mylintys, tačiau gimus vaikui kuris nors vienas ar abu suvokia, kad nebegali pakęsti jo riksmo ir nuolatinio dėmesio reikalavimo, todėl dažnai jaučiasi pavargę, suirzę ir pikti. Taigi, tėvams tenka nuolat taikytis prie permainų - tiek vaiko, tiek vienas kito, o tuo pačiu metu dar suderinti ir požiūrį ar skirtingus auklėjimo būdus.

„Pasitenkinimo santuoka kreivė gimus pirmam vaikui kuriam laikui krinta”, - sako psichologė Aušra Šapranauskienė. Pasak statistikos, pasitenkinimo santuoka kreivė gimus pirmam vaikui kuriam laikui krinta ir padaugėja skyrybų.

Kada nukenčia vaikas

Tam tikrą patirtį, kaip auklėti vaikus, paprastai žmonės „atsineša“ iš savo šeimų - perima savo šeimos modelį arba kaip tik stengiasi auklėti priešingai, nei juos auklėjo tėvai. Pavyzdžiui, jei vienas sutuoktinių šeimoje buvo lepinamas, o kitas augo labai griežtai auklėjamas, gali būti, kad pirmasis bus linkęs nuolaidžiauti savo vaikui, o antrasis stengsis labiau sudrausminti. Arba priešingai. Tėvai, turintys skirtingas pažiūras į auklėjimą, gali kuo puikiausiai vienas kitą papildyti. Pavyzdžiui, mama yra švelnesnė, o tėtis palaiko drausmę ir ribas. Tada vaikas augdamas žino, kad tėtis pasakys, kas galima ir ko ne, o mama dažniau paguos ir palepins. Bėdų atsiranda tada, kai tėvai, užuot susitarę, pradeda „auklėti“ vienas kitą, kaip reikėtų elgtis su vaiku, arba varžytis, kurio požiūris teisingesnis. Dar blogiau, jei tokie barniai vyksta prie vaiko akių. Pavyzdžiui, mama prašo, kad vaikas eidamas į lauką užsimautų pirštines, o tėtis pareiškia, kad gali ir nesimauti - tegu grūdinasi. Tuomet vaikui paprasčiausiai stinga aiškumo, kaip iš tiesų reikėtų elgtis, kurio tėvų klausyti, atsiranda erdvės manipuliuoti.

Kada išyra tėvų santykiai

Jei tėvai auklėdami vaiką pradeda nepaisyti vienas kito, šeimoje galiausiai prasideda barniai arba tvyro didžiulė įtampa. Pavyzdžiui, vyras kaltina žmoną, kad ši netinkamai prižiūri jų pusantrų metukų dukterį ir nesirūpina jos saugumu. Mama, praleidžianti su dukterimi visą dieną, kol tėtis būna darbe, jaučiasi nepelnytai užsipulta, nes ji gerai pažįsta savo vaiką ir jau šitiek laiko puikiausiai saugojo ją nuo nelaimingų atsitikimų. Jai atrodo, kad kaip tik vyras nuolat vaikščiodamas mažajai iš paskos persistengia ir taip žlugdo jos savarankiškumą. Sutuoktiniams svarbu pasitikėti vienas kitu ir suvokti, kad auklėjant vaikus nėra vienos tiesos, abiejų požiūris vienodai svarbus ir gerbtinas. Nepasitenkinimas dėl vieno ar kito sutuoktinio poelgio ar sprendimo yra normali santuokinio gyvenimo dalis, bet svarbu, kad tai neperaugtų į tarpusavio karą, kai partneriai stengiasi pakeisti vienas kitą, o ne susitarti. Jei nesutarimai ir barniai dėl vaiko auklėjimo tampa kasdienybe, ko gera, tėvams vertėtų susimąstyti.

Seksas ir santykiai po gimdymo

„Kaip žinia, gimus kūdikiui, seksualumas šiek tiek apslopsta - taip jau surėdyta gamtos, - aiškina seksologė Naida Dobajeva. Šiuo laikotarpiu seksualumas tampa jautria santykių sfera ir jį reikia saugoti. Dažnai poroms, kurios augia mažus vaikus, sekso nebuvimas tampa skyrybų šaukliu. „Kartais sutuoktiniai ima vienas kitą vadinti tik „mama“ ir „tėčiu“, taip tarsi parodydami, kad tėvų vaidmuo dabar yra svarbesnis nei sutuoktinių“, - sako I.Chamitova. Ne vaikas griauna seksualinį tėvų gyvenimą, - patikslina I.Camitova. - Tačiau jo atsiradimą vienas partnerių gali panaudoti kaip pretekstą atitolti.“ Moteriai sunku atsispirti pagundai pasinerti tik į naujus - mamos ir vaiko - santykius. „Kad ir koks malonus fizinis kūdikio artumas, jis neturi moteriai pakeisti intymaus santykio su vyru“, - perspėja I.Chamitova. Tiesa, norėdami atkurti buvusį artumą sutuoktiniai turi išties pasistengti, ypač moterys. „Patys ženkite pirmąjį žingsnį, - pataria N.Dobajeva. Toks buvimo kartu džiaugsmas reikalingas ne tik porai, bet ir jų vaikelio gerovei.

Žymi psichoanalitikė Fransuaza Dolto sakė, kad „vaikai formuojasi pagal tai, kaip jo tėvai iš naujo jam gimus atranda vienas kitą“. Dėl to tėvams būtina atrasti laiko ir pabūti tik dviese, nors ir porą valandų - tai geriausia, ką jie gali padaryti patys sau ir savo vaikui. Juk patys geriausi tėvai - tai laimingi subrendę žmonės.

Vaiko kilmės nustatymas ir įvaikinimas

Vaiko gimimas santuokoje automatiškai įregistruoja vyrą kaip tėvą. Tačiau net ir šiuo atveju, jei vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, tėvu gali būti įrašytas buvęs sutuoktinis. Jei vyras nesutinka, kad jis būtų įrašytas kaip tėvas, jis gali nuginčyti tėvystę teisme. Jei vaikas gimsta praėjus daugiau nei 300 dienų po santuokos nutraukimo, tėvo įrašas atliekamas tik gavus tėvystės pripažinimo pareiškimą. Jei toks pareiškimas nepateikiamas, vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvą nenurodomi.

Tėvystės nustatymas teismo tvarka yra galimas ir tais atvejais, kai vaiko kilmė iš tėvo nebuvo nustatyta jam esant gyvam. Pagrindiniai įrodymai tėvystės nustatymo bylose yra DNR ekspertizės išvados. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai yra numatyti Civiliniame kodekse. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus nuo tos dienos, kada sužinojo apie ginčijamus duomenis arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Įvaikinimo procesas, ypač sutuoktinio vaiko įvaikinimas, reikalauja daugybės dokumentų ir laiko. Tai kelia klausimą dėl biurokratijos efektyvumo ir valstybės rūpesčio vaiku, tačiau sistema siekia užtikrinti, kad įvaikinamas vaikas patektų į atsakingas ir pasiruošusias jį auginti rankas.

tags: #vaiko #gimimas #santuokos #isbandymas

• Veikla lopšelyje-darželyje
• „Air Max“ krepšinio batai vaikams
• Paveldėtos skolos: ar vaikai atsako už tėvų įsiskolinimus?
• Skaitykite apie portreto piešimą vaikams
• Simptomai vaikams