F84.0 diagnozė apibūdinama kaip vaikystės autizmas. Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdinga nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus. Jam taip pat būdinga psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Dažnai pirmieji simptomai matomi antraisiais, trečiaisiais gyvenimo metais ir vėliau. Tačiau kartais pastebima, jog autizmas nuo pat gimimo sąlygoja kitokį kūdikio elgesį, bendravimą ir kalbos raidą. Be ankščiau išvardintų požymių, autizmo diagnozę turintys vaikai išsiskiria ir individualiais požymiais. Vieni kūdikiai nuo gimimo būna vangūs, pasyvūs, kiti - labai judrūs, dažnai verkiantys, prastai miegantys, išrankūs maistui. Vaikams dažnai sutrinka miego ir valgymo ciklų raida, atsiranda sunkumai pereinant prie įprasto maisto.
Be elgesio pokyčių pastebimi ir atsako į sensorinį stimulą nukrypimai. Tai aprašoma Marco J.E., Hinkley L.B.N 2011 metais išleistame straipsnyje, kuriame teigiama, kad ASS turinčių vaikų elgesys labai priklauso nuo sensorinių stimulų. Šie stimulai gali sukelti savęs žalojimą, agresiją ir kt. Nors sensorinis hiperjautrumas ir hipojautrumas nėra unikalūs vien ASS turintiems asmenims, tačiau jie gerokai dažniau pastebimi pas autizmo diagnozę turinčius asmenis.
Dar vienas pagrindinių autizmo ženklų yra vystymosi ir intelekto sutrikimai. Pagal Crowe B.A. ir Saltir A. T., autizmo diagnozę turintys asmenys paprastai turi papildomų intelekto sutrikimų - kai IQ yra žemiau vidurkio (žemiau 70). Tačiau, Aspergerio sindromo atveju, nėra jokių užuomazgų kalbos raidos sutrikimuose, o IQ yra vidutinio dydžio (didesnis nei 70).
Pagrindiniai autizmo požymiai yra tipiško vystymosi sutrikimas arba vėlavimas bei neįprasti vystymosi bruožai. ASS nuo kitų sutrikimų skiriasi žymiu socialinės sąveikos, bendravimo sutrikimu ir stereotipinių judesių buvimu. Taip pat šiems vaikams būdingi miego, valgymo, sensorinių jutimų sutrikimai.
Pagrindiniai vaikystės autizmo požymiai
Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga:
- Nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
- Psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Socialinės sąveikos sutrikimas:
- Akių kontakto stoka.
- Noro bendrauti ir kurti santykius stoka.
- Nemokėjimas sukurti abipusių santykių.
- Socialinių taisyklių nesupratimas.
- Intuityvus bendravimo nepajutimas.
- Kito žmogaus elgesio intencijų nesupratimas.
Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas:
- Kalbos stoka.
- Kūno kalbos, gestų stoka.
- Sunkumai palaikant pokalbį.
- Nesugebėjimas pasakoti.
- Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant.
- Echolalijos.
Elgesio ypatumai, priklausantys nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų:
- Ribotas interesų ratas.
- Reikalavimas laikytis rutinos.
- Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
- Stereotipijos.
- Sensoriniai sutrikimai.
- Sutrikęs socialinis žaidimas.
Iššūkiai ir visuomenės požiūris
Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, dažnai jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta - tėvai neišauklėjo. Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis smerkimu, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios emocijų iškrovos.
Norite pabandyti suprasti, kaip vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, jaučiasi mums visiškai įprastose socialinėse situacijose? Pabandykite įsivaizduoti save staiga atsidūrusį nepažįstamoje šalyje naktį, triukšmingame, pilname besikeičiančių šviesų ir skubančių žmonių mieste. Ypač, jei supranti tik kelis pavienius, tarpusavyje nesusijusius žodžius, tačiau negebi išreikšti, kad tau reikia pagalbos. Neretai aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ypač svarbus.
Vaikai, turintys stiprių raidos sutrikimų, be išorinės pagalbos visuomenėje adaptuojasi sunkiai. „ASS turintys vaikai dėl socialinių įgūdžių trūkumo, padidėjusio neproduktyvaus aktyvumo, impulsyvumo, mokymosi sunkumų, motyvacijos stokos ir kt. kliūčių neretai patiria neigiamą aplinkinių vertinimą bei izoliaciją“. Deja, kartu su vaikais, neretai izoliaciją jaučia ir tėvai.
Pagalbos ir gydymo galimybės
Autizmas yra smegenų išsivystymo sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Liga pasireiškia skirtingai kiekvienam individui - gali būti susieta ir su švelnesniais ženklais ir simptomais. Autizmas turi stiprų genetinį pagrindą, nors autizmo genetika yra sudėtinga, ir neaišku, ar sindromas yra paaiškinamas daugiau multigeno sąveikomis, ar priskiriamas prie retų genetinių pokyčių. Kiti priežasčių aiškinimai, pavyzdžiui, skiepijimu vaikystėje, yra prieštaringi, nes vakcinų hipotezei trūksta įrodymų.
Autizmo sindromu serga apytiksliai 6 iš 1 000 žmonių. Berniukams sutrikimas nustatomas apytiksliai keturis kartus dažniau negu mergaitėms. Tėvai paprastai pirmuosius ženklus pastebi po dvejų vaiko gyvenimo metų.
Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis autistų vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis. Gera žinia yra tai, kad egzistuoja įvairūs efektyvios pagalbos būdai. Jų poveikis vaikams skirtingas: kai kurie metodai gali lemti didelį pagerėjimą, o kiti - beveik jokio. Priešingai, nei buvo tvirtinama iki šiol, autizmas gali būti gydomas. Autistai gali vystytis ir tobulėti. Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti vaiką autistą.
Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus, kuri galėtų padėti tiksliau parinkti ir taikyti reikiamą gydymo metodiką. Šiuo metu Lietuvoje naudojami metodai orientuoti į elgesio terapiją, tačiau trūksta į santykį orientuotų modelių. Kita problema ta, jog visi medicinos centrai, skirti suteikti pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su specialiais poreikiais, yra išsidėstę didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o mažesnės savivaldybės stokoja patyrusių specialistų bei resursų.
Autizmo spektro sutrikimas: 10 dalykų, kuriuos turėtumėte žinoti
Pavyzdžiui, aštuonmetis gali žinoti visas pasaulio šalis, jų sostines ir vėliavas, bet nemokėti apsiauti batų. Maža mergaitė gali domėtis ne lėlėmis, o skrydžiais į kosmosą. Iš pirmo žvilgsnio tokie vaikai atrodo kaip ir kiti jų bendraamžiai: žaidžia kompiuteriu, piešia, tapo, lanksto, mankštinasi, dainuoja, tačiau greitai supranti, kad jie - kitokie. Tas kitoniškumas pasireiškia įvairiomis formomis. Kartais jos iš tiesų įspūdingos.
Kauno vaikų abilitacijos centro ugdytinis aštuonmetis Simonas apstulbina kiekvieną suaugusįjį savo geografijos žiniomis. Kauno vaikų abilitacijos centro direktorės pavaduotoja ugdymui Raimonda Juknevičienė patyrė, kad dažnas vaikas, atvežtas į centrą, nemoka pats apsiauti batų, apsivilkti, pavalgyti, nenori bendrauti, jaučiasi nesaugus, akimirksniu susierzina, nekalba. „Bendravimo įgūdžių mūsų ugdytiniai gauna bendraudami su sveikais vaikais. Mes draugaujame su Marijampolės darželio-mokyklos ir Jonučių vidurinės mokyklos auklėtiniais: lankomės vieni pas kitus, organizuojame bendrus renginius.“
„Autizmo paliestieji pasižymi ypatingu pedantizmu: jei padėjo tašką ne toje sakinio vietoje - tuoj pat suplėšo sąsiuvinį. Ji džiaugiasi, kad ugdytiniams teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. Judėjimas, fiziniai pratimai autizmu sergantiems vaikams - labai į naudą. „Vaikai ateina į biblioteką pasklaidyti knygučių, jas paskaityti, nes to išmoksta laisva forma vykstančiose pamokose. Tiesa, mano skaitytojų interesai dažniausiai būna siauri, labai konkretūs, nes jie dažniausiai domisi kokia nors viena, reta, tema.“
Autizmo sindromą ir kompleksinių sutrikimų turinčių vaikų tėvams, kurių atžalos dar nelanko abilitacijos centro, čia įkurtas kitas, konsultacinis centras „Kitoks mano pasaulis“. „Aš gabus, kaip ir jūs. Aš toks pat, kaip ir jūs, bet man reikia daugiau pastangų ir aplinkinių pagalbos.“ Pastarąjį teiginį patvirtina vaizdas abilitacijos centre: du berniukai, sukišę nosis prie kompiuterio ekrano, draugiškai šnekučiuojasi.
Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi. Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas.
