Vėmimas yra viena iš organizmo apsauginių reakcijų, padedanti pašalinti kenksmingas medžiagas, tokias kaip toksinai ar mikroorganizmai. Dažniausiai vaikai vemia dėl virusinių ar bakterinių infekcijų, kurios sukelia skrandžio ar žarnyno uždegimą. Tačiau, jei vėmimas tampa dažnu ir intensyviu, tai gali reikšti rimtesnę sveikatos problemą.

Vėmimo priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo vaiko amžiaus. Naujagimiams ir kūdikiams vėmimas gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl visada būtina atlikti nuodugnų tyrimą. Dažniausia vaikų vėmimo priežastis - infekcinis gastroenteritas, kuriam būdingas staigus vėmimas, pykinimas, viduriavimas, karščiavimas ir pilvo skausmas. Šis simptomų kompleksas paprastai praeina per parą.

Kitos galimos vėmimo priežastys vaikams:

• Virusinės ar bakterinės infekcijos (pvz., rotavirusas, gastroenteritas).
• Apsinuodijimas maistu ar pasenusių produktų vartojimas.
• Persivalgymas arba sunkiai virškinamo maisto suvalgymas.
• Kelionės liga (pykinimas važiuojant automobiliu).
• Karščiavimas ar kita bendrinė organizmo reakcija į ligą.
• Kitos priežastys: ausų infekcija, šlapimo takų infekcija, galvos trauma.
• Pilorostenoze (2-6 savaičių kūdikiai).
• Alergija karvės pienui (jo baltymams).
• Rotavirozė.
• Žarnų nepraeinamumas dėl susisukimo, apendicitas, meningitas, smegenų augliai, galvos smegenų vandenė, pankreatitas.
• Angina ar skarlatina, nes aukšta temperatūra gali išprovokuoti vėmimą.
• Atkaklus kosulys.
• Judėjimo sukeltas pykinimas (važiuojant automobiliu, nulipus nuo sūpuoklių).
• Reakcija į vaistus.
• "Supurtyto vaiko" sindromas.
• Emociniai veiksniai, nervinė anoreksija ar bulimija (paauglystėje).
• Ciklinis vėmimas (3-7 metų vaikams).

Pirmoji pagalba namuose

Didžiausia rizika vaikui, kai jis vemia ar viduriuoja, yra dehidratacija (skysčių ir druskų netekimas). Todėl svarbiausia pirmoji pagalba - užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį.

Skysčių atstatymas:

• Po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui (pvz., „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.).
• Kiekvieną kartą pavėmus, praėjus dviem valandoms po vėmimo, vaikas turi išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
• Kiekvieną kartą paviduriavus, vaikas turi išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
• Skysčius reikėtų duoti mažais gurkšneliais, kas 5-10 minučių, kad vaikas nespėtų jų išvemt. Taip pat galima skysčių įlašinti su vienkartiniu švirkštu (be adatos) arba duoti atsigerti per šiaudelį.
• Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja, reikėtų dažniau siūlyti krūtį. Svarbu, kad mama (žindyvė) gertų daug skysčių.
• Jei kūdikis maitinamas mišinėliu ir jam reikia papildomų skysčių, reikėtų rinktis elektrolitų tirpalą, o ne vandenį ar kitus skysčius.

Maistas:

• Kol vaikas dažnai vemia, maisto siūlyti nereikia. Svarbiausia - skysčiai.
• Kai būklė pagerėja, pradėkite nuo lengvai virškinamų patiekalų: virtų ryžių, banano, skrudintos duonos, virtų daržovių ir vaisių, džiovintų vaisių, sriubų, įvairių košės (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiūvesėlių.
• Tinkamas maistas sergant žarnyno infekcija: virti ryžiai, bananai, skrudinta duona, virtos daržovės ir vaisiai, sriubos, košės, vaisių ir daržovių tyrės, džiūvesėliai.
• Vengti: aštraus, kepto, riebaus, daug prieskonių turinčio maisto, pieno ir pieno produktų, termiškai neapdorotų (žalių) vaisių ir daržovių, saldumynų, picų, gazuotų gėrimų.
• Jei vaikas nenori valgyti, neversti jo. Svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai ir jam nieko nenutiks.
• Kai vaikas karščiuoja, venkite jam duoti mėsos, žuvies ar ankštinių, nes tai - per sunkus maistas.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?

• Jei vaikas yra jaunesnis nei 6 mėnesiai ir vemia.
• Jei vėmimas kartojasi nuolat ir vaikas negali išlaikyti net vandens.
• Jei atsiranda dehidratacijos požymių: sausos lūpos, mažai arba visai nėra šlapinimosi, įdubusios akys, vangumas, oda pilkšvo atspalvio, verkimas be ašarų (jeigu kūdikis vyresnis nei 2 mėn.).
• Jei vėmimą lydi aukšta temperatūra, stiprus pilvo skausmas.
• Jei pastebite kraujo ar žalios spalvos priemaišų vėmaluose.
• Jei vaikas patyrė galvos traumą ir po to pradėjo vemti.
• Jei vėmimas užsitęsia ilgiau nei 24 valandas.
• Jei vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja.
• Jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C).
• Jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo.
• Jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.

Kitos svarbios rekomendacijos

Poilsis ir ramybė: Žarnyno infekcija vaiką labai išsekina, todėl jam būtinas poilsis ir ramybė. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, nes miegodamas vaikas sveiksta.

Gerosios žarnyno bakterijos: Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju. Probiotikai skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti.

Vaistai: Vėmimas ir viduriavimas yra normali organizmo reakcija į virusą, bakteriją ar toksinus. Pagrindinis tikslas - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Vaistai, stabdantys viduriavimą ar vėmimą, gali pakenkti. Virškinimo trakto ligoms gydyti ir skausmingiems simptomams mažinti gali būti naudojamas preparatas „Catidral“, kurio sudėtyje yra diosmektito, elektrolitų ir gliukozės.

Prevencija: Pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas (pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, prieš valgant). Taip pat svarbu plauti vaisius ir daržoves, užtikrinti indų ir maisto švarą, vengti kontakto su sergančiaisiais.

Skiepai: Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai.

Vaiko svorio ir skysčių poreikio įvertinimas

Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas pagal vaiko svorį. Šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai. Lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis, kai vaikas sveikas.

Pavyzdžiui, 16 kg sveriantis vaikas per dieną turi gauti apie 1300 ml skysčių (įskaitant vandenį, arbatą, sriubą, sultis, sultingus vaisius). Vaikui viduriuojant ir vemiant, jis netenka daug skysčių ir druskų, todėl būtina papildomai duoti rehidratacijos tirpalų.

Ką daryti, kad vaikas gertų skysčius?

Skysčių gėrimą galima paversti linksmu užsiėmimu: naudoti įvairius puodelius, gertuves, spalvotus šiaudelius. Taip pat galima piešti ant vienkartinių puodelių.

Norovirusas

Norovirusas, dar vadinamas „žiemos vėmimų liga“ arba „24 valandų skrandžio gripu“, sukelia staigų vėmimą ir viduriavimą. Svarbiausia yra atstatyti prarastų skysčių ir druskų kiekį elektrolitų tirpalais. Norovirusu persirgęs žmogus jį platina dar apie savaitę po simptomų išnykimo.

Kada vengti tam tikrų maisto produktų?

Sergant žarnyno infekcija, netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir jo produktai, nepraustų vaisių ir daržovių sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai. Jei vaikas karščiuoja, venkite jam duoti mėsos, žuvies ar ankštinių.

Poilsis ir atsigavimas

Neskubėkite vaiko, sirgusio žarnyno infekcija, leisti į kolektyvą. Vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę. Taip pat svarbu leisti vaikui pailsėti ir atsigauti, nes liga jį labai išsekina.

tags: #vaikas #vemia #ka #valgyti

• Veiklos 2 metų vaikams lauke
• Šilti šalikai vaikams
• Atraskite Kudikiu Patalyne 10 Daliu "Mielas Meskutis"
• Vaistai nuo epilepsijos nėštumo metu
• Vaikų regėjimo patikros svarba