Kiekvienas žmogus nuo gimimo neša savyje dalelę savo tėvų - ne tik išvaizdos, bet ir tam tikrų polinkių bei sveikatos savybių. Įprastai vaiko DNR sudaro 50 proc. motinos genų ir 50 proc. tėvo genų. Vyriški genai yra gerokai agresyvesni už moteriškuosius, todėl dažniausiai dominuoja. Įprastai yra 40 proc. aktyvių moteriškų genų ir 60 proc. aktyvių vyriškų genų. Be to, nėščios moters organizmas identifikuoja vaisių iš dalies tarsi svetimkūnį. Kad kūdikis vystytųsi, moters organizmas turi susitaikyti su agresyviais tėvo genais (kartais savo genų sąskaita). Šiame straipsnyje sužinosite, kokius bruožus paveldime iš motinos, o kokius - iš tėvo.
Yra ir tokia teorija, kad tėvo gyvenimo būdas iki vaiko pradėjimo - jo valgomas maistas, jo savijauta - yra kūdikio sveikatos pagrindas.
Galima nustatyti, kokius bruožus vaikas gali paveldėti iš tėvo, o kokius - iš motinos.
Lyties nustatymas ir paveldėjimas
Būsimo kūdikio lytis priklauso nuo tėvo. Iš motinos vaikas visada paveldi X chromosomą, o iš tėvo - arba X chromosomą (tai reiškia, kad gims mergaitė) arba Y chromosomą (tai reiškia, kad gims berniukas). Kas gims - mergaitė ar berniukas, tampa aišku nuo pirmos apvaisinimo sekundės. Būsimo kūdikio lytį lemia susilieję moters ir vyro lytinių ląstelių branduoliai. Kiekviename branduolyje yra 23 poros chromosomų. Viena tos pačios poros chromosoma paveldėta iš motinos, kita - iš tėvo. Kiekvienoje ląstelėje yra viena pora lytinių chromosomų. Visos moters ir vyro ląstelių chromosomos yra vienodos, išskyrus lytinių chromosomų porą: moters lytinių chromosomų porą sudaro dvi X chromosomos, o vyro - viena X ir Y. Lytinėms ląstelėms bręstant šis chromosomų rinkinys dalijasi taip, kad į subrendusią lytinę ląstelę atsitiktinai patenka tik viena (arba motinos, arba tėvo) iš dviejų tos pačios poros chromosomų. Jeigu kiaušialąstę apvaisins spermatozoidas su X lytine chromosoma, užsimegs moteriškos lyties gemalas, o jeigu su Y - vyriškos. Taigi vaiko lytį lemia tėvo spermatozoidai. Ir dėl vaiko lyties „kaltas“ tik tėtis.
Jei vyro šeimoje daug brolių, jis susilauks daugiau sūnų, o jei jis turi daug seserų, susilauks daugiau dukterų. Tik nedaugelio vyrų spermoje yra praktiškai vienodas X ir Y chromosomų skaičius, tad jų šansai susilaukti berniuko arba mergaitės praktiškai vienodi.
Y chromosomos turi mažiau genų nei X chromosomos, o jų dalis yra atsakingos už vyriškų genitalijų vystymąsi. Todėl berniukai dažniau būna panašūs į savo mamas. Mergaitės gauna X chromosomų iš abiejų tėvų, todėl neįmanoma prognozuoti, į ką jos bus panašios.
Mūsų močiutės sakydavo, kad norintys susilaukti berniuko turėtų mylėtis naktį neporinėmis mėnesio dienomis per priešpilnį ir delčią. Svajojantys apie mergaitę turėtų elgtis priešingai: mylėtis reikėtų porinėmis mėnesio dienomis per pilnatį arba jaunatį. Etnoastronomas, tradicinių ir liaudies žinių tyrinėtojas Jonas Vaiškūnas įsitikinęs, kad Mėnulis tikrai turi įtakos naujagimių lyčiai ir moters ciklui. „Labai svarbu, kokia yra mėnulio atmaina sueities metu. Manoma, kad mėnulio fazė turi įtakos vaiko lyčiai. Jauname mėnesyje santykiaujant gimsta berniukas, sename - mergaitė. Jaunas - tai augantis mėnulis, o senas - tai dylantis“, - sako etnoastronomas.
Norintiesiems susilaukti berniuko tikimybę padidina jo pradėjimas per ovuliaciją, o svajojantiems apie mergaitę ją pradėti reikėtų dviem trim dienom anksčiau.
Pagal vadinamąją kraujo atsinaujinimo teoriją vyro organizme kraujas atsinaujina kas ketverius, o moters organizme - kas trejus metus. Būsimo kūdikio lytis bus tokia pati kaip ir to, kurio kraujas “jaunesnis” apvaisinimo metu.
Šeši dangaus žvaigždynai (Avinas, Dvyniai, Liūtas, Svarstyklės, Šaulys, Vandenis) yra laikomi vyriškais, o likusieji šeši (Jautis, Vėžys, Mergelė, Skorpionas, Ožiaragis, Žuvys) - moteriškais.
Paveldėta išvaizda
Vaikai dažniausiai paveldi nosies galiuko formą, zoną aplink lūpas, skruostikaulių dydį, akių kampučius ir smakro formą. Šios zonos yra svarbiausios, atpažįstant veidus, o žmonės, kurių minėtos zonos panašios, mums atrodys praktiškai identiški. Žmonių zona tarp antakių dažniausiai būna labai skirtinga.
Akių spalva
Ruda akių spalva - dominuojantis genas. Jei kuris nors iš tėvų (ypač tėvas) turi tamsias akis, o kitas sutuoktinis - žydras ar žalias akis, jų vaikas greičiausiai bus rudakis. Tikimybė, kad vaikas turės žydras akis nėra nulinė, bet taip nutiks tik tuo atveju, jei kažkuris iš tėvų turi žydrą spalvą lemiantį geną. Žydra ir žalia akių spalva yra recesyvinis bruožas, žydra - labiau dominuojanti nei žalia. Beje, du žydraakiai tėvai gali susilaukti vaikų su rudomis akimis.
Duobutės ir plaukai
Duobutės skruostuose ar smakre yra recesyvinis požymis, taigi jei bent vienas iš tėvų turi duobutes skruostuose, tikėtina, kad ir vaikas jas turės.
Garbanoti plaukai - gražu, daugelis motinų svajoja susilaukti vaiko su garbanotais plaukais. Įdomus faktas - nors garbanoti plaukai yra dominuojantis bruožas, net jei vienas iš tėvų turi garbanotus plaukus, tai nereiškia, kad vaikas irgi turės garbanotus plaukus. Veikia tokia sistema: Jei abu tėvai garbanoti, vaikas irgi turės garbanotus plaukus. Jei abiejų tėvų plaukai tiesūs, vaiko plaukai bus tiesūs. Jei vieno iš tėvų plaukai garbanoti, o kito - tiesūs, vaiko plaukai bus banguoti. Beje, jei abu tėvai yra garbanotais plaukais, bet jų šeimose buvo žmogus su tiesiais plaukais, vaikas irgi gali turėti tiesius plaukus.
Ūgis
Tėvo genų įtaka vaiko ūgiui didesnė ne motinos. Aukštų vyrų vaikai dažniausiai būna aukštaūgiai. Vidutiniškai 60-80 proc. žmogaus ūgio priklauso nuo tėvo ir motinos, likusi dalis - mitybos, gyvenimo būdo ir sveikatos rezultatas. Be to, ne visų vieno tėvo vaikų ūgis vienodas. Įprastai jaunesni vaikai būna žemesnio ūgio nei vyresni vaikai.
Būsimo vaiko ūgį galima paskaičiuoti pagal 2 formules:
- Jei gimė berniukas, motinos ir tėvo ūgio skaičius sudėkite, pridėkite dar 12,7 cm. Gautą sumą padalinkite perpus - štai jūsų sūnaus ūgis.
- Jei gimė mergaitė, sudėkite motinos ir tėvo ūgio skaičius ir atimkite 13. Gautą rezultatą padalinkite iš 2, ir turėsite savo dukters ūgį.
Įsidėmėkite savo dukters ūgį, kai jai buvo pusantrų metų ir sūnaus ūgį, kai jam buvo dveji metai. Tą ūgį (berniuko arba mergaitės) padauginkite iš 2, ir turėsite savo sūnaus ar dukters ūgį suaugus (plius / minus 10 cm).
Sveikatos polinkiai ir ligos
Vaikai gali paveldėti ne tik išvaizdos bruožus, bet ir tam tikrus polinkius į ligas ar sveikatos sutrikimus.
Dantų būklė
Jei vyras dažnai lankosi pas odontologą, didelė tikimybė, kad jo vaikų dantys dažnai ges. Dantų forma ir būklė gali būti paveldima iš bet kurio iš tėvų, bet vis tik tėvo genai yra dominuojantys.
Intelektas
Už intelektą atsakingi genai yra X chromosomoje, todėl sūnūs paveldi intelektą iš motinų. Dukterys paveldi intelektą iš abiejų tėvų. Tiesa, iš motinos paveldima tik iki 40 proc. intelekto, likusi dalis įgyjama per gyvenimą. Žodžiu, atkaklaus darbo, pastangų niekas neatstos. Vidutiniškai berniukų intelektas 15 taškų skiriasi nuo motinos intelekto.
Polinkis į psichines ligas ir kitus sutrikimus
Bėgant metams vyro spermos kokybė prastėja, todėl vyresni žmonės gali perduoti vaikams mutavusių genų, o tai didina psichinių ligų, autizmo, hiperaktyvumo ar bipolinio sutrikimo riziką. Vyresniems nei 45 m. vyrams gimę vaikai dažniau linkę į savižudybę, sunkiau mokosi.
Išemine širdies liga sergantys bet kokio amžiaus vyrai greičiausiai perduos ją savo sūnams.
Nevaisingų vyrų sūnūs, kurie gimė po dirbtinio apvaisinimo, dažnai būna nevaisingi.
Polinkis į hemofiliją ir autizmą
Yra tokių ligų, kurios paveldimos tik iš motinos ir perduodamos tik berniukams (nėra tikimybės, kad šias ligas paveldėtų mergaitės). Taip nutinka, kai moteris turi X chromosomą su šiuo genu ir perduoda geną sūnui. Priešingai nei motina, berniukas turi vieną X chromosomą, taigi neturi kuo kompensuoti mutavusio geno. Minėtu būdu gali būti perduodama hemofilija (dažniausiai paveldima liga, dėl kurio sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša) ir Diušeno (Duchenne) raumenų distrofija (paveldima liga, pažeidžianti įvairius raumenis, stuburą). Autizmas taip pat berniukų paveldimas iš motinos.
Polinkis į nutukimą
Polinkis į nutukimą ar į lieknumą taip pat paveldimas genetiškai. Maždaug 25 proc. žmonių ūgio ir liemens apimties duomenų paveldimi genetiškai. Su antsvoriu kovojantys žmonės dažnai perima šį polinkį iš tėvų - tokiu atveju sulieknėti labai sunku, kita vertus, pasitelkus išmintingą mitybą ir sportą, galima pasiekti puikių rezultatų. Polinkis į nutukimą gali būti paveldimas iš abiejų tėvų. Dažniausiai paveldimas polinkis į nutukimą, o ne į lieknumą.
Vaiko svoris visiškai priklauso nuo motinos. Nesvarbu kiek sveria tėvas, jei motina liekna, vaikas irgi bus lieknas. Jei moteris turi antsvorio, po gimimo vaikui irgi gali atsirasti antsvorio.
Neįprasti atvejai: lyties diferenciacijos sutrikimai
Kiekvienais metais Lietuvoje 4-5 naujagimių susilaukusios poros negali iš karto pranešti giminėms, ar jiems gimė berniukas, ar mergaitė. Išsiaiškinti naujagimio lytį padeda objektyvūs tyrimai, o kartais po jų medikams tenka net gelbėti kūdikio gyvybę.
Sutrikimus lemia genai. Neaiškios lyties kūdikio (anksčiau literatūroje vadinto hermafroditu) tėvai patiria didžiulį psichologinį stresą. Žinomas ne vienas atvejis, kai tokios šeimos, trokšdamos nuslėpti vaiko problemą, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Jiems tekdavo nuolat akylai stebėti savo atžalą paplūdimyje, kad šis neapsinuogintų kaip kiti vaikai. Ir pačiam vaikui dėl lytinio vystymosi sutrikimo augant iškildavo vis naujų fizinių ir moralinių sunkumų, diskomforto, bendravimo su bendraamžiais problemų.
Šiuolaikinė medicina suteikia galimybę viso to išvengti, nes dažniausiai jau galima patikimai diagnozuoti tikrąją vaiko lytį, suformuoti arba koreguoti išorinius lytinius organus dar visai mažam. Beveik visi endokrininiai tyrimai ir operacijos atliekami Lietuvoje. Tik esant ypač retoms anomalijoms, kai reikalingi molekulinės genetikos tyrimai, mėginiai siunčiami į specializuotus užsienio centrus.
Kaip sakė Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės (VUVL) Urologijos skyriaus vedėjas Gilvydas Verkauskas, iki 7 vystymosi savaičių mergaičių ir berniukų embrionai morfologiškai yra vienodi. Tik vėliau, kai pradeda veikti hormonai, kūno dalys pradeda diferencijuotis pagal vyrišką ar moterišką “scenarijų”.
“Jei dėl genų mutacijų normaliai neveikia embriono lytinės liaukos, išskiriančios įvairius hormonus, arba sutrinka audinių jautrumas hormonams, sutrinka ir kūno dalių diferenciacija. Toks naujagimis gali gimti su nevisaverčiais vyriškais ir moteriškais išoriniais lyties organais, - aiškino vaikų urologas. - Pavyzdžiui, berniukui išsivysto nevisavertės sėklidės ir negamina pakankamai sėklidžių hormonų - testosterono ir antimiulerinio hormono. Pastarajam hormonui veikiant, embrionui atrofuojasi latakai, iš kurių vystosi gimda ir tubos, kadangi vyrui šie organai nereikalingi. Kai sėklidėse šio hormono gaminama per mažai, berniukas gali turėti ir vyriškus, ir moteriškus lyties organus”.
Pavojinga gyvybei
Lytinio vystymosi sutrikimo priežasčių yra daug. Gimus neaiškios lyties kūdikiui, reikia nedelsiant atlikti būtinus tyrimus ir išsiaiškinti, ar tai berniukas, ar mergaitė, nes kartais nuo to priklauso mažylio gyvybė.
G.Verkausko teigimu, jei nustatoma, kad neaiškios lyties kūdikis yra berniukas su nenusileidusiomis sėklidėmis, jį galima operuoti ir vėliau, bet būtina skubiai išsiaiškinti, ar sėklidės apskritai yra. Jei iš tiesų toks kūdikis yra mergaitė, turinti klitorio hipertrofiją, jos gyvybei gali grėsti rimtas pavojus.
“Klitorio hipertrofija dažniausiai atsiranda mergaitėms, sergančioms įgimta liga - antinksčių hiperplazija, - aiškina gydytojas. - Dėl genų sutrikimo jų organizmas negamina hidrokortizono - vadinamojo streso hormono, dalyvaujančio daugybėje metabolizmo ir imuniteto procesų. Trūkstant hidrokortizono, dėl autoreguliacijos mechanizmo smegenų pagumburio srityje ir hipofizyje padidėja antinksčius stimuliuojančių hormonų išsiskyrimas. Stimuliuojami antinksčiai vis tiek nepradeda gaminti hidrokortizono, bet padidėja vyriško hormono testosterono gamyba, todėl mergaitei užauga varputė ir ji atrodo kaip berniukas, tik be sėklidžių”.
Laiku neišsiaiškinus tokio naujagimio lyties ir neskyrus pakaitinio gydymo hormonais, įgimta antinksčių hiperplazija serganti mergaitė gali greitai mirti. Hidrokortizoną, kartais ir kitus antinksčių skiriamus hormonus pacientės turi vartoti visą gyvenimą. G.Verkausko teigimu, taip gydant, suaugusios jos yra normalios moterys, gali susilaukti vaikų.
Apsispręsti padeda tyrimai
Kokia iš tiesų yra naujagimio lytis, atskleidžia objektyvūs tyrimai. Pirmiausia, teigia G.Verkauskas, nustatomas vaiko kariotipas - kokios chromosomos yra kraujo ląstelėse. Jei esama Y chromosomų, spręsti, kad tai berniukas, galima ne visada. Būtina išsiaiškinti, ar iš išorės nematomos ir neužčiuopiamos lytinės liaukos yra pilvo viduje.
Atliekant šį tyrimą paimamas mikroskopinis liaukos gabaliukas ir tiriama, ar tai kiaušidės, ar sėklidės. Taip pat tiriama hormonų koncentracija kraujo serume, kartais net suleidžiant lytines liaukas stimuliuojančių hormonų.
Tik turėdamas visų tyrimų atsakymus, vaikų endokrinologo, urologo, ginekologo, genetiko ir psichologo konsiliumas drauge su naujagimio šeima sprendžia, kokios jis lyties ir ką daryti toliau.
Gelbsti plastinės operacijos
G.Verkausko teigimu, kartais operuoti mažylį būtina iš karto, kai reikia išsiaiškinti lytinių liaukų ir vidinių lytinių organų prigimtį. Tai diagnostinės, dažnai endoskopinės operacijos. “Pavyzdžiui, paėmę biopsiją sužinome, kad naujagimis turi ne sėklides, o kiaušides. Tėvai gali ramiau jį auginti kaip mergaitę, o paaugus planuoti lytinių organų rekonstrukcinę operaciją - sumažinti varputę, atlikti makšties plastiką”, - sakė gydytojas, vienintelis Lietuvoje atliekantis šias operacijas. Anot jo, per pastaruosius dešimtmečius ši chirurgija labai pasikeitė: anksčiau hipertrofuotas klitoris būdavo tik amputuojamas, o dabar išsaugomas jo jautrumas, pasikeitė makšties formavimo operacijų technika.
Jei iš tyrimų maždaug 90 proc. galima spręsti, kad neaiškios lyties kūdikis yra berniukas, tėvams siūloma apsispręsti dėl kitokios operacijos - varputės formavimo ir sėklidžių nuleidimo. “Plastinės lyties organų operacijos atliekamos 1-1,5 m. vaikams, iki to meto, kai mažyliai pradeda domėtis savo genitalijomis, - aiškino vaikų urologas. - Be to, ūgtelėjęs vaikas lengviau pakelia 3 valandų operaciją, per kurią taikoma bendra narkozė”. Ankstyvoje vaikystėje sėkmingai išoperuoti pacientai dažniausiai to nė neprisimena. Tačiau ne vienam, ypač berniukams, prireikia papildomų koreguojančių operacijų dėl nemažo ir neišvengiamo komplikacijų skaičiaus.
Galiausiai „Bright Side“ nori priminti - net jei galite pasigirti puikiais genais, stenkitės gyventi sveikai, nes daugiausia nuo gyvenimo būdo priklauso, kaip atrodome ir kaip jaučiamės.
