Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, kurios metu pakyla kūno temperatūra. Tai rodo, kad imuninė sistema aktyviai kovoja su virusais ar bakterijomis. Nors karščiavimas yra apsauginis mechanizmas, labai svarbu tinkamai jį suvaldyti, nes per didelė temperatūra gali būti pavojinga vaikui.

Normali vaiko kūno temperatūra svyruoja tarp 36-37 laipsnių Celsijaus. Paprastai karščiavimas yra ligos požymis, rodantis, kad vaikas užsikrėtė bakterija ar virusu. Tačiau pasitaiko ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, vaikas gali karščiuoti, jei buvo per šiltai aprengtas, ilgai užtruko karštoje patalpoje ar lauke, ar tai gali būti reakcija į skiepus. Svarbu žinoti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų, todėl 37 laipsniai nebūtinai turėtų kelti nerimą. Pavojinga, kai temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių arba tampa per žema.

Kaip atpažinti, kad vaikas karščiuoja?

Karščiuojantis vaikas dažnai atrodo pavargęs ir vangus. Jo odelė gali būti karšta ir paraudusi. Vaikas gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimais. Taip pat gali atsirasti skausmas - galvos ar kitų kūno dalių maudimas. Karščiuojantis vaikas taip pat daugiau prakaituoja.

Vienas iš svarbių karščiavimo požymių, kai vaikas karščiuoja, bet galūnės šaltos, yra šaltkrėtis. Tai kūno reakcija į staiga pakilusią temperatūrą, dėl kurios periferinės kraujagyslės susiaurėja, o rankos ir kojos atvėsta. Kartais gali net pamėlynuoti.

Kūno temperatūros matavimas: patarimai ir metodai

Matuojant kūno temperatūrą svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius: matavimo vietą (įvairių kūno dalių temperatūra skiriasi), paros laiką (temperatūra aukštesnė pietų metu ir vakare) bei metų laiką (vasarą prakaituojama daugiau, todėl temperatūra gali būti aukštesnė).

Šiuolaikiniai bekontakčiai infraraudonųjų spindulių termometrai yra labai patogūs, nes leidžia greitai, tiksliai ir higieniškai pamatuoti temperatūrą. Pavyzdžiui, matuojant tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos, svarbu įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų ar prakaito. Taip pat neturėtų termometro laikyti ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti rezultatus. Nerekomenduojama matuoti temperatūros iš karto grįžus iš lauko, nes rezultatai gali būti netikslūs. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.

Yra keletas temperatūros matavimo būdų: pažastyje, ausyje, burnoje, tiesiojoje žarnoje ir kaktoje. Kiekvienas metodas turi savų privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, pažastyje matuojama temperatūra gali būti netiksli, jei termometras nepakankamai prispaustas. Ausies termometrai matuoja vidinę temperatūrą, bet gali būti paklaidų, jei termometras laikomas neteisingai. Tiksliausia yra rektalinė temperatūra, tačiau ją matuoti vaikui gali būti nemalonu. Kaktiniai termometrai yra patogūs, tačiau svarbu tiksliai laikytis naudojimo instrukcijų.

Kaip elgtis, kai vaikas karščiuoja?

Jei vaikas karščiuoja, svarbiausia užtikrinti jam ramybę ir komfortą. Jei jam šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jei jam karšta, venkite per didelio susukimo į storą antklodę, nes tai trukdo temperatūrai kristi. Svarbu, kad vaikas gertų daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos.

Jei vaiką stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ar degtine, nes tai gali turėti priešingą poveikį. Verčiau šiltai apklokite jį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, ir švelniai patrinkite galūnes. Ant kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį.

Jei vaikas nori žaisti, leiskite jam, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis.

Vaistai nuo karščiavimo

Esant vidutinei temperatūrai, vaikui galima duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio. Dozavimas turėtų būti atidžiai sekamas pagal vaisto informacinį lapelį, įprastai 10-15 mg vienam kūno svorio kilogramui. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima kartoti 3-4 kartus per dieną. Svarbu atsiminti, kad vaistai nuo karščiavimo neturėtų būti vartojami bendrajai savijautai gerinti ar skysčių vartojimui skatinti.

Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie turėtų būti duodami, kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C, tačiau jei vaikas labai blogai jaučiasi ir su 38°C, galima duoti vaistų. Paracetamolį galima duoti nuo gimimo, o ibuprofeną - nuo 3 mėnesių amžiaus. Svarbu atsižvelgti į vaiko svorį ir laikytis gydytojo nurodymų dėl dozės ir vartojimo dažnumo.

Antibiotikai karščiavimo negydo - jie skiriami tik bakterinėms ligoms gydyti.

Karščiavimo traukuliai

Kadaise karščiuojantys vaikai galėjo patirti traukulių priepuolius, kurie pasireiškia 2-5 procentams vaikų nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Vaikams, turintiems polinkį, traukuliai gali pasireikšti ir pakartotinai. Tokiu atveju svarbu pasirūpinti, kad vaikas nesusižalotų ir nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors karščiavimas dažnai yra normali organizmo reakcija, svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į gydytoją. Jei vaikas karščiuoja ilgiau nei 2-3 paras, temperatūra sunkiai nekrenta arba kartu pasireiškia kiti nerimą keliantys simptomai (pvz., stiprus kosulys, vėmimas, viduriavimas, odos išbėrimas, sunkumas kvėpuoti, traukuliai, ar vaikas tampa vangus, nepažadina), būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju.

Jei vaikas yra mažas (iki 3 mėnesių) ir karščiuoja aukščiau nei 38°C, taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją. Vyresniems nei 3 mėnesių vaikams, jei temperatūra viršija 38,4°C, taip pat patariama pasikonsultuoti.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vaiko bendrą savijautą. Jei karščiuojantis vaikas atrodo labai blogai, nenori valgyti, gerti, yra vangus ar itin sudirgęs, net ir nukritus temperatūrai, tai gali būti rimtos ligos požymis. Tokiu atveju būtina kreiptis į specialistus.

Skysčių svarba

Karščiuojant organizmas netenka daug skysčių, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą hidrataciją. Vaikui reikėtų siūlyti gerti daug vandens, neskaldytų sulčių, arbatos. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui svarbu, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio rehidratacinio tirpalo, ypač jei karščiavimą lydi kiti simptomai, kaip vėmimas ar viduriavimas. Jei norite tiksliai apskaičiuoti, kiek skysčių reikia, naudokite formulę: 10 ml/kg kūno svorio kiekvienam laipsniui Celsijaus virš 37°C.

Jei vaikas nenori gerti, tėvams reikia apsišarvuoti kantrybe ir bandyti skatinti jį gerti žaismingai. Skysčiai padeda organizmui "plauti" save, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų.

Svarbu: Jei vaikas karščiuoja ir jo galūnės šaltos, tai gali signalizuoti, kad organizmas intensyviai kovoja su infekcija. Svarbiausia - užtikrinti komfortą, stebėti vaiko būklę ir, jei kyla abejonių ar nerimo, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

tags: #vaikas #karsciuoja #bet #galunes #saltos

• Didžiausias pasaulyje stručio kiaušinis
• Timpos mergaitėms kasdienai
• Fotografuokite naujagimius
• Riešutų taukų nauda vaikams
• Savarankiškumo ugdymas namuose ir internete