Polidaktilija yra įgimta būklė, kai žmogus gimsta su didesniu nei įprasta vienos arba abiejų rankų ar kojų pirštų skaičiumi. Paprastai žmogus turi penkis pirštus ant kiekvienos rankos ir penkis ant kojų, tačiau polidaktilijos atveju gali būti vienas ar daugiau papildomų pirštų. Ši liga dažniausiai paveikia rankas ir kojas, tačiau gali pasireikšti ir kitose kūno dalyse, pvz., delnuose ar pėdose. Papildomi pirštai gali būti pilnaverčiai, turintys kaulus ir sąnarius, arba jie gali būti rudimentiniai, neturintys visiškai išsivysčiusių struktūrų.

Jei jus domina informacija apie polidaktiliją, šiame straipsnyje siekiama išsamiai apžvelgti šią įgimtą ligą, kai asmenys turi papildomus rankų ar kojų pirštus. Polidaktilija - tai įgimta būklė, kai žmogus gimsta su didesniu nei įprasta vienos arba abiejų rankų ar kojų pirštų skaičiumi. Šios būklės sunkumas gali būti įvairus: kai kuriems asmenims papildomas pirštas yra mažas ir nefunkcionalus, sudarytas iš odos audinio, o kitiems gali būti visiškai susiformavę ir funkcionalūs papildomi pirštai.

Senovėje su šešiais pirštais gimęs vaikas buvo laikomas išrinktuoju arba velnio apsėstuoju. Įprotis suskaičiuoti ką tik gimusio vaiko pirštus ir dabar nėra atgyvena. Žinia, kad naujagimio pirštai kitokie, būna didelis sukrėtimas tėvams. Laimė, šiuolaikinė medicina jau gali padėti tokiems vaikams.

Polidaktilijos Priežastys ir Rūšys

Polidaktilija yra genetinė būklė, kuri pasireiškia kaip paveldima anomalija. Ji gali būti izoliuota, tai reiškia, kad ji pasireiškia be jokių kitų ligų ar simptomų, arba gali būti asociuota su kitomis genetinėmis ligomis, tokiomis kaip Dauno sindromas. Tiksli polidaktilijos priežastis nėra gerai žinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Ji gali būti paveldima, t. y. kai kuriais atvejais ją sukelia dominuojantis genas, t. y. jei vienas iš tėvų turi šį geną, yra 50% tikimybė, kad jų vaikai taip pat sirgs šia liga. Kitais atvejais ją sukelia recesyvinis genas. Polidaktilija gali pasireikšti kaip atskira būklė arba kaip sindromo, pavyzdžiui, Dauno sindromo arba Elliso ir van Creveldo sindromo, dalis. Aplinkos veiksniai, susiję su padidėjusia polidaktilijos rizika, apima tam tikrų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, tam tikrų vaistų, ir tam tikrų virusinių infekcijų poveikį nėštumo metu.

Pagrindinis polidaktilijos simptomas yra papildomų pirštų buvimas ant rankų ar kojų. Pagrindinis polidaktilijos simptomas yra papildomų pirštų buvimas ant rankų ar kojų. Papildomi pirštai gali būti pilnaverčiai, turintys kaulus ir sąnarius, arba jie gali būti rudimentiniai, neturintys visiškai išsivysčiusių struktūrų.

Skiriami 3 pagrindiniai polidaktilijos tipai.

• Poašinė polidaktilija pasireiškia mažojo piršto pusėje (plaštakos alkūninėje pusėje arba pėdos šoninėje pusėje). Ji yra dažnesnė nei priešakinė polidaktilija ir dažnai paveldima kaip autosominis dominantinis požymis.
• Preaksinė polidaktilija pasireiškia nykščio pusėje (radialinėje plaštakos pusėje arba medialinėje pėdos pusėje).

Vaiko plaštakos formuojasi per pirmąsias aštuonias nėštumo savaites. Bręstant vaisiui plaštaka formuojasi iki 50-osios nėštumo paros. Didžioji dalis plaštakos pakitimų - tiesiog gamtos klaida, todėl tėvai neturėtų kaltinti savęs, kad darė ką nors blogai ar vartojo vaistus. Retesniais atvejais įgimtos pirštų deformacijos gali būti susijusios su paveldimumu, genetinėmis ligomis. Tačiau mokslininkai gali paaiškinti tik maždaug 40 proc. apsigimimų priežastį. Kai kuriuos lemia genai. Apie 60 proc. nežinomos.

Diagnozė ir Gydymas

Polidaktilijos diagnozė dažnai atliekama fizinio tyrimo metu, kai gydytojas apžiūri paciento rankas ir kojas. Papildomų pirštų buvimas gali būti akivaizdus, tačiau norint įvertinti jų struktūrą ir funkciją, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos.

Polidaktilijos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir individualių paciento poreikių. Jei papildomi pirštai netrukdo kasdieniam gyvenimui, gydymas gali būti nereikalingas. Tačiau, jei pirštai sukelia diskomfortą, skausmą ar funkcinius apribojimus, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija. Operacijos metu papildomi pirštai gali būti pašalinami, o tai gali pagerinti funkciją ir estetinius aspektus. Be chirurgijos, gali būti taikomos ir reabilitacijos terapijos, kad būtų pagerinta pirštų funkcija ir sumažintas skausmas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti genetinius tyrimus ir konsultacijas, siekiant geriau suprasti ligos priežastis ir galimus gydymo metodus.

Gydymo sėkmė priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant paciento amžių, bendrą sveikatos būklę ir ligos mastą. Paprastai polidaktilija gydoma chirurginiu būdu išpjaunant papildomą pirštą, o po to rekonstruojant likusius pirštus, kad pagerėtų jų funkcija. Apskritai chirurginė intervencija yra standartinis ir veiksmingiausias polidaktilijos gydymo būdas. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač lengvos polidaktilijos atvejais, galima apsvarstyti galimybę taikyti nechirurginį metodą. Taip pat gali būti rekomenduojamas fizioterapinis gydymas, padedantis sustiprinti raumenis ir pagerinti pažeistos plaštakos judesių amplitudę.

Rekonstrukcinę pirštų operaciją patariama atlikti kūdikystėje - sulaukus vos 6-12 mėnesių. Pirmiausia po tokios operacijos gali normaliai vystytis plaštaka, kad vaikas galėtų suimti tiek smulkius, tiek didesnius daiktus. Antra, tai suteikia galimybę panaikinti estetinį defektą, nors šiuo atveju rankų grožis galbūt ir ne toks svarbus. Jei operacija suvėlinama, ar dėl to kyla grėsmė vaiko raidai? Pasitaiko atvejų, kai atidėta operacija sukelia tik estetinių nepatogumų ir dvasinių kančių. Tačiau yra įgimtų piršto deformacijų, kai negalima ilgai delsti. Jei yra du suaugę pirštai, kurių vienas būna ilgesnis, augant vaikui kyla vis daugiau kliūčių, nes įgimta yda taip pat didėja.

Jei deformacija nėra sudėtinga, operacija gali trukti apie valandą ar pusantros, o keblesniais atvejais - daugiau kaip dvi valandas. Jei vienu metu koreguojamos abi rankos, operacija gali užtrukti dar ilgiau. Dažnai būna, kad tenka chirurgiškai taisyti ne tik rankų, bet ir kojų pirštus, tada ne viską įmanoma atlikti vienos operacijos metu. Tuomet chirurginis gydymas yra skaidomas į kelis etapus.

Chirurginio gydymo sėkmė priklauso ir nuo to, kokio sudėtingumo yra problema. Jei gimęs vaikas turi tik du pirštus ir jie yra pakitę, neįmanoma padaryti taip, kad atsibudęs po operacijos jis turėtų ranką su penkiais pirštais. Kai po dešimties ar penkiolikos metų pas mane atvyksta buvę pacientai, būna smagu juos matyti, žinant, kaip atrodė jų deformuoti pirštai iki operacijos. Tačiau jie patys to neprisimena, nes užaugę puikiai rašo, piešia, groja įvairiais muzikos instrumentais, naudojasi kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu. Įgimtus pirštų defektus prisimena tik jų tėvai. Bet pasitaiko atvejų, kai medikai jaučiasi bejėgiai, nes chirurginis gydymas taip pat yra ribotas, o kartais neįmanomas.

Auginti atžalą, kurios pirštai kitokie, - didelis išbandymas tėvams. Ko dažniausiai jie klausia prieš operaciją? Aš konsultuoju naujagimius. Labai svarbu, kad jų tėvai kuo anksčiau sužinotų apie operacijos galimybę. Puikiai suprantu jų skausmą, stengiuosi nuraminti, aiškinu, kokią patirtį yra sukaupusi šiuolaikinė medicina. Pasakoju apie gydymo galimybes ir galimas komplikacijas. Rodau tėvams savo atliktų operacijų nuotraukas, iliustruoju pavyzdžiais, koks gali būti taikomas chirurginis metodas. Kita vertus, jei yra didelė bėda, operacija gali tik iš dalies pagerinti vaiko gebėjimą pažinti pasaulį per lytėjimo pojūčius. Todėl stengiuosi įtikinti tėvus, kad nereikia slėpti pakitusios vaiko galūnės, nebūtinai reikalingas specialus protezas, nes tai svetimkūnis, kuris nepasižymi jautrumu. Vaikas turi suprasti, kad jo galūnės ar pirštai nėra blogesni nei bendraamžių, tiesiog jie kitokie. Dažnai po tokių konsultacijų tėvams palengvėja, jie įsitikina, kad yra galimybė padėti savo vaikams.

Sindaktilija ir Kitos Pirštų Deformacijos

Sindaktilija - įgimtas dviejų ar daugiau pirštų suaugimas - yra viena dažniausiai pasitaikančių įgimtų plaštakos anomalijų. Ši patologija gali būti kaip atskira yda arba kartu su kitomis plaštakos ydomis kaip polidaktilija, žnyplinė plaštaka. Sindaktilija nustatoma vienam iš 2000-5000 naujagimių, beveik pusei jų tai būna abiejose plaštakose, berniukams du kartus dažniau nei mergaitėms. Apie 40 proc. naujagimių gimsta su viršutinės galūnės įgimta deformacija, kuri yra bendrinis pavadinimas, apimantis septynis variantus: daugiapirštystę (polidaktiliją), pirštų suaugimą (sindaktiliją), galūnės ar pirštų kreivumą, jų nepakankamą išsivystymą, per didelį pirštų augimą ir amputaciją. Dažniausiai pasitaiko polidaktilija, arba daugiapirštystė - tai didesnis už normalų rankos arba kojos pirštų skaičius. Ji pasitaiko vienam iš tūkstančio gimusiųjų. Rečiau nustatoma sindaktilija, kai vaikas turi kartu suaugusius pirštus. Ji pasitaiko vienam iš dviejų tūkstančių naujagimių.

Mano vyras turi vienos plastakos nykščio deformacija, gime toks, o operacija jam atliko Kaikaris, niekas daugiau neapsieme, tik nezinau ar jis dabar su vaikais dirba. Pieštukus suformuoja chirurgiškai, jeigu tik yra iš ko.

Prieš keletą metų gydytojas atliko operaciją vienam vaikui. Gydymo sėkmė priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant paciento amžių, bendrą sveikatos būklę ir ligos mastą. Paprastai polidaktilija gydoma chirurginiu būdu išpjaunant papildomą pirštą, o po to rekonstruojant likusius pirštus, kad pagerėtų jų funkcija.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.

tags: #vaikas #gime #su #6 #pirstukais

• Muzikinė drama "Taip gimė žvaigždė"
• Motorinė raida ir spardymasis
• Vaikas nekalba sulaukęs pusantrų metų: patarimai tėvams
• Dienos stovykla vaikams
• Apie akušerį ginekologą