Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
Tėvystės nustatymas ir nuginčijimas
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
Santuokoje gimusiems vaikams galioja tėvystės prezumpcija - laikoma, kad vaiko tėvas - motinos sutuoktinis. Ta pati taisyklė galioja, jei vaikas gimsta nepraėjus 300 dienų po sutuoktinių separacijos ar santuokoje nutraukimo. Esant situacijai, kai vaiko tėvu save laiko ne vaiko motinos sutuoktinis, būtina nuginčyti preziumuojamą tėvystę. Tačiau esant jau minėtai situacijai, kai vaikas gimsta santuokoje, bet tėvystę nori pripažinti ne sutuoktinis pirmiausia reikia nuginčyti tėvystę. Nuginčijimo atveju svarbiais įrodymais laikoma ne tik moksliniai (pavyzdžiui DNR) tyrimai, bet ir kiti svarbūs faktai (pavyzdžiui, informacija apie tai, ar vaiko pradėjimo metu tėvas gyveno skyriumi ir panašiai). Reikia pažymėti, kad tai - sudėtingesni atvejai.
Jeigu „automatiškai“ įrašytas vyras nėra tikrasis vaiko tėvas, reikėtų kreiptis į teismą dėl duomenų apie tėvą nuginčijimą. Jeigu visi trys asmenys, t.y. vaiko motina, „automatiškai“ įrašytas tėvas ir tikrasis vaiko tėvas sutaria ir pateikia bendrą pareiškimą, teismo procesas nėra sudėtingas ir ilgai netrunka.
LR CK 3.144 straipsnis numato, jog jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystė pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio savo vaiko tėvu, tėvai ar globėjai, ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. Kaip matyti, įstatymo leidėjas paliko atsargą, pateikdamas nebaigtinį sąrašą. Šiuo atveju teismas kiekvieną kartą vertina, kokios situacijos laikomos atitinkančios CK keliamus reikalavimus pareiškimo padavimui.
Save laikantis tėvu asmuo, privalo tėvystę įrodinėti pagal Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso numatytas įrodymų priemones. Šiuo atveju tai būtų DNR ekspertizė, liudytojų parodymai, netgi įvairūs susirašinėjimai ar motinos ir tėvo bendros deklaruotos gyvenamosios vietos faktas,bet kokie kiti bylai reikšmingi įrodymai. Žinoma, įrodymai negali būti prieštaringi, t. y. - negali prieštarauti vieni kitiems. Kitu atveju klausimas turėtų būti nagrinėjamas ieškinio (ginčo) tvarka. Visgi, jei byla nagrinėjama ieškinio (ginčo) tvarka, visų pirma teismas įsitikina, ar asmuo, bandantis pripažinti tėvystę, atitinka CK 3.147 straipsnyje numatytus tokiam asmeniui keliamus reikalavimus. Teismas nustato, ar visų pirma nereikia nuginčyti tėvystės įrašo, taip pat norima užtikrinti, kad būtų suteiktos sąlygos pirmiausia dėl tėvystės pripažinimo kreiptis biologiniam tėvui.
Vaiko teisių pozicija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra nepilnamečio biologinis tėvas, tarnyba neprieštarauja dėl ieškinio patenkinimo. Nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovei išaiškinta, kad nuginčijus atsakovo tėvystę, vaikui kyla grėsmė likti be tėvo, dėl to ji privalo įgyvendinti savo kaip nepilnamečio vaiko įstatyminės atstovės teises ir nedelsiant imtis veiksmų vaiko tėvystei nustatyti. Jei biologinis vaiko tėvas geruoju sutinka pripažinti tėvystę, jis turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. Jei ne, atsakovė privalo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, kuris turi būti pareikštas biologiniam vaiko tėvui.
Sprendžiant šeimos ginčus, įskaitant ir dėl tėvystės, prioritetas yra teikiamas pirmiausia vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Tėvystės nuginčijimas nėra skirtas vien tik biologinei kilmei nustatyti, todėl visada turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo. Savanoriškai pripažinta tėvystė gali būti nuginčyta tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, esant apgavystei ar prievartai pripažinti tėvystę arba suklydus dėl fakto, kuris nebuvo žinomas. Galimi atvejai, kai su vaiko interesais susikerta tėvų interesai. Šiuo atveju nereikėtų pamiršti, jog egzistuoja ne tik tėvų teisės vaikų atžvilgiu, bet ir pareigos. Šios pareigos būtent ir įgyvendinamos per jau anksčiau minėtus principus. Kaip teigiama Jungtinių Tautų Vaikų teisių deklaracijos preambulėje, svarbiausia - vaiko interesai. Tad prieš atliekant bet kokį veiksmą, susijusį su vaiku, pirmiausia akcentuojama, ar tai nepažeis vaiko interesų.
Teismo praktika ir naujovės
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
Teismas nusprendė moters ieškinį tenkinti iš dalies. Anot teismo, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pora sudarė santuoką, o tada šeimoje gimė sūnus. Civiliniame kodekse nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino bei atsakovas patvirtino, kad pirmą kartą intymius santykius turėjo 2022 m. sausį, o 2021 m. ieškovė intymiai bendravo su kitu vyru. Taigi vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismo sprendimas nuginčyti vaiko tėvystę yra pakankamas pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai vaiko gimimo įraše panaikinti įrašą apie tėvą. Todėl ieškovės reikalavimas teismo sprendimu panaikinti civilinės metrikacijos skyriuje gimimo įraše padarytą įrašą, kad atsakovas yra vaiko tėvas, yra perteklinis, dėl to atmestinas. Tad teismas pripažino, kad atsakovas nėra moters sūnaus tėvas. Tačiau nusprendė atmesti ieškovės reikalavimą dėl vaiko gimimo įraše padaryto įrašo apie tėvą panaikinimo. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Remiantis naująja tvarka nebėra būtina dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą arba į teismą, t.y. galima kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti prašymą pripažinti tėvystę. Tokį prašymą galima pateikti ir internetu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS), t.y. Jeigu vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, jų tėvai (globėjai ar rūpintojai), savo ruožtu, turi pateikti sutikimus.
Tėvystės pripažinimas (arba nuginčijimas) yra aktualus, nes Lietuvos statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad 2024 metais Lietuvoje gimusieji vaikai santuokos neįregistravusiems tėvams sudarė 27,7 proc. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne sutuoktiniu ar sutuoktine).
Kaip matome, asmens teisė pripažinti tėvystę yra svarbi tiek pačiam tėvui, tiek ir vaikui. Ir šias teises saugo ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai teisės aktai. Nors tėvystės pripažinimo institutas reglamentuojamas LR CK, kartais susiduriama su problemomis, kaip teisingai šia galimybe pasinaudoti. Tad trumpai apžvelgiame dažniausiai pasitaikančius atvejus, kai norima pripažinti tėvystę. Įprastai tokio tipo bylos sprendžiamos ypatingosios, t. y. - supaprastintos teisenos tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjui nereikia ginčytis teisme su atsakovu.
Vaikui gimus santuokoje, taikoma tėvystės prezumpcija - tėvu pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko motina yra sudariusi santuoką arba santuoka nutraukta ne daugiau nei prieš 300 dienų. Jeigu tėvas nežinomas arba vaikas gimsta ne santuokoje, šių duomenų, paprastai, nėra. Tokiu atveju tėvystė gali būti pripažinta pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Tokį tėvystės pripažinimą reglamentuoja CK 3.141-3.142 straipsniai. Vyras, laikantis save vaiko tėvu, kartu su motina kreipiasi į notarą, kur patvirtinamas nustatytos formos notarinis pareiškimas.
Jeigu vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystė pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio savo vaiko tėvu, tėvai ar globėjai, ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas.
Kaip nustatyti tėvystę
tags: #tevystes #pripazinimas #ne #biologiniam #tevui
