Sprendžiant mažamečių vaikų psichikos sveikatos problemas, ypač daug priklauso nuo artimiausios jų aplinkos - tėvų įgūdžių skatinti vaikų socialinį ir emocinį vystymąsi, kurti tvarius santykius su vaikais, užtikrinti vaiko ir šeimos gerovę.
Šių įgūdžių ugdymui Lietuvoje skirta programa „Neįtikėtini metai“, kuria nemokamai jau pasinaudojo 585 ikimokyklinio amžiaus (3-6 m.) vaikų tėvai. „Ši programa yra reikalinga Lietuvai ne tik dėl to, kad padeda spręsti konkrečių šeimų konkrečias problemas, bet ir dėl to, kad apskritai skatina permąstyti vaikų auklėjimą. Nuo to, ką duodame savo vaikams dabar, labai priklausys jų fizinė ir psichinė sveikata ateityje“, - sako Sandra Remeikienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų skyriaus vadovė.
Tėvystės įgūdžių gerinimui skirtą projektą „Programos „Neįtikėtini metai“ pritaikymas ir įgyvendinimas Lietuvoje“ įgyvendina Higienos institutas. Nuo 2019 m. lapkričio iki 2023 m. lapkričio projektui įgyvendinti skiriama iki 1,74 mln. eurų iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“. Projektą inicijavo LR sveikatos apsaugos ministerija, jo įgyvendinimo priežiūrą atlieka CPVA.
Programa, pagrįsta mokslu
Nors Lietuvoje mokymų programa „Neįtikėtini metai“ skaičiuoja dar tik trečius metus, pasaulyje ji - nebe naujiena. Iš viso programa yra taikoma 25 pasaulio šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Suomiją, Australiją. Programa sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) prieš daugiau nei tris dešimtmečius, jos autorė - klinikinė psichologė, Vašingtono universiteto profesorė dr. Carolyn Webster-Stratton.
Nuo programos starto atliekami moksliniai tyrimai patvirtina, kad programa padeda sumažinti ar išvengti problemų, kylančių dėl vaikų elgesio ar emocijų sutrikimų, taip pat apsaugoti tokius vaikus nuo įsitraukimo į nusikalstamas veikas, smurto, psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
Norvegų mokslininkės May Britt Drugli kartu su bendraautoriais 2010 m. atlikta analizė parodo, kad dviem iš trijų vaikų, turėjusių elgesio ar emocijų sutrikimų, praėjus vieneriems metams po tėvystės mokymų programos „Neįtikėtini metai“, šie sutrikimai nebebuvo diagnozuoti. Tokia pati dalis vaikų problemų neturėjo ir praėjus 5-6 metams po tėvystės mokymų.
Programos moduliai, kurie šiuo metu diegiami Lietuvoje, gerina tėvystės įgūdžius. Pagerėję tėvystės įgūdžiai teigiamai atsiliepia ne tik vaiko, dėl kurio buvo įsitraukta į programą, psichikos sveikatai, bet ir kitiems šeimos vaikams, santuokos išsaugojimui, vaikų ir juos supančių žmonių gyvenimo kokybei.
Vieną elgesį pakeisti kitu
Anot projekto veiklos vadovės Katažynos Labanienės, ugdant mažamečių tėvus, remiamasi bendradarbiavimo modeliu. „Mes, mokymų grupių vadovai, nesame tie, kurie aiškina tėvams, kaip jiems auginti savo vaikus. Nesilaikome didaktinio principo „iš viršaus į apačią“, kuris skatintų tėvus užimti pasyvaus stebėtojo vaidmenį. Tyrimai visgi rodo, kad jeigu tėvai mokymuose lieka pasyvūs, tikimybė, kad tai, ko jie buvo mokyti, pritaikys realiose situacijose, maža“, - dalinasi K. Labanienė.
Kur kas geresnių rezultatų pasiekiama, kai problemas spręsti įgalinami patys tėvai. Tam mokymų metu intensyviai naudojamos videovinjetės - videomedžiaga, kuri vaizduoja realias tėvų ir vaikų santykių situacijas ir kuri tampa pagrindu diskusijoms tarp tėvų, gilesnei analizei ir dėsningumų, programoje vadinamų principais, paieškoms. Atrastus principus tėvai išbando grupėje vaidmenų pratimų metu, o vėliau juos pritaiko ir namuose.
Kalbant apie programos turinį, tėvai mokomi žaisti vaiko vadovaujamus žaidimus ir tarsi tapti savo vaikams žaidimo terapeutais. Paminėtini ir atkaklumo, emocijų, socialinių įgūdžių ugdymo būdai. Tėvai taip pat supažindinami su pozityvia disciplina - būdais, kaip auginti vaikus be agresyvumo, smurto ar perdėto griežtumo.
„Elgesio sunkumus patiria bene kiekvienas vaikas, todėl mokyti socialinių įgūdžių ir reguliuoti emocijas - aktualu kiekvienam, ne tik tam, kuriam diagnozuoti sutrikimai. Visi vaikai kartais pasielgia netinkamai. O netinkamo elgesio negalime tiesiog „išimti“ iš vaiko - turime jį pakeisti pozityvesniu elgesiu. Čia, kaip ir gamtoje, - tuščios vietos nėra. Filosofija paprasta: jeigu vaikas elgiasi netinkamai, jis dar tiesiog nemoka pasielgti kitaip“, - atkreipia dėmesį K. Labanienė.
Ateities planuose - paslaugų plėtra
Šių metų spalį startuos naujas programos modulis - šįkart skirtas tėvams, auginantiems mokyklinio amžiaus (6-12 m.) vaikus. Šiuo metu daug dėmesio skiriama naujų grupių vadovų parengimui, jų kvalifikacijos kėlimui, bendradarbiaujama su programos autoriais JAV ir projekto partneriais iš Norvegijos.
Projekto tęstinumo galimybės ir plėtros poreikiai aptarti šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotame renginyje, kuriame pranešimus skaitė programos kūrėja prof. Dr. Carolyn Webster-Stratton, taip pat lektoriai iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto, Klaipėdos miesto savivaldybės, Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro. Renginys skirtas šalies savivaldybių administracijų atstovams, savivaldybių visuomenės sveikatos biurams, mokymų grupių vadovams bei kitiems suinteresuotiems asmenims.
Esant dideliam susidomėjimui iš savivaldybių, kur mokymų paslaugos kol kas nėra teikiamos, bet yra reikalingos, svarstoma apie paslaugų plėtrą. Šiuo metu projekte „Neįtikėtini metai“ dalyvauja 13 šalies savivaldybių, dar 5-ios - prisijungia nuo šio rudens. Savivaldybės, šiuo metu neturinčios apmokytų grupių vadovų, gali šią paslaugą įsigyti iš kitų savivaldybių. Sulaukiama daug teigiamų atsiliepimų iš programą baigusių tėvų. Nors programa orientuota į tėvus auginančius vaikus su elgesio ir emocijų sunkumas, tačiau daugelis tėvų pastebi, kad programa naudinga visiems tėvams. Turint omenyje šį poreikį, programos „Neįtikėtini metai“ tęstinumas ir plėtra numatoma ir pasibaigus projekto laikotarpiui.
Pozityvios tėvystės grupės ir mokymai
Tapus tėvais, dažnai iškyla pačių įvairiausių, keisčiausių klausimų, nes norima būti teisingais, empatiškais ir vaikų poreikius atliepiančiais tėvais. Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo programos metu susipažinsime su šio amžiaus tarpsnio ypatumais ir jų įtaka vaiko elgesiui, mokysimės veiksmingų bendravimo su vaikais būdų, emocijų atpažinimo ir lavinimo metodų, lavinsime tėvų pozityvios disciplinos taikymo įgūdžius. Užsiėmimų metu vyks diskusijos, bus dirbama porose ir mažose grupėse, aptariamos probleminės situacijos ir ieškoma bendrų atsakymų, sprendžiant jas, gilinamos teorinės žinios apie tėvystę. Užsiėmimus ves psichologė Agnė Burkauskaitė. Užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu (ZOOM platformoje). Dėl išsamesnės informacijos ir registracijos, prašome, kreiptis į psichologę Agnę Burkauskaitę el.
Paauglystė - tai sudėtingas žmogaus raidos etapas, kuriam būdinga specifiniai bruožai tokie, kaip savo identiteto paieškos, nuotaikų kaita, besikeičiančio kūno priėmimas, autoritetų persiskirstymas. Vaikai ruošiasi šiam amžiaus tarpsniui visą savo gyvenimą: vaikystės patirtis leidžia jiems įgyti įgūdžių, savarankiškumo, pasitikėjimo ir savigarbos, kurių prireiks sėkmingam paauglystės laikotarpiui perėjimui ir įžengimui į jaunystę. Šiame etape vaikai vis labiau atsiskiria nuo tėvų, vis dažniau ima naudotis įgytais įgūdžiais. Dabar jis yra beveik suaugęs, gali bendrauti su Jumis beveik apie viską. Šio amžiaus vaikai gali svarstyti naujas idėjas, kurti savo vertybes ir pasirinkti gyvenimo kryptį. Pagrindinė vaiko užduotis šiame amžiaus tarpsnyje - atrasti unikalų identitetą. Šiame amžiaus tarpsnyje jaunuoliai jaučia stiprų poreikį išreikšti save: tai, kas jie yra, o ne tai, kuo jų tėvai nori, kad jie būtų. Svarbu suprasti, kad viskas, kas vyksta šiame etape, yra tas pats, kas vyksta ir kūdikystėje - vaikas eksperimentuoja. Kūdikiai eksperimentuoja su skoniais ir lytėjimu, o paaugliai eksperimentuoja su savo identitetu. Kartais paaugliai gali imti eksperimentuoti su žalingais dalykais, pabr. alkoholio ir kitomis narkotinėmis medžiagomis arba seksu ir santykiais. Paauglių smegenų vystymasis dar tebevyksta.
Šiuo laikotarpiu didelę reikšmę įgyja pasitikėjimas, kurį turi iki to laiko būti sukūrę tėvai. Vaikai nenori būti kontroliuojami, tačiau jiems svarbu žinoti, kad Jūs palaikote juos, kad suteiksite jiems aiškią ir nuoširdžia informaciją bei saugią aplinką. Tačiau atsiminkite, kad šie įgūdžiai dar nėra visiškai išsivystę. Jie vystytis ir tobulės dar daugelį metų. Todėl paauglystės metais jaunuoliai vis dar darys nemažai klaidų, susižeis, bus įskaudinti - lygiai taip pat, kaip ir tada, kai jie buvo maži vaikai. Vaikams labiau sekasi sėkmingai pereiti paauglystės laikotarpį, jeigu jų ryšis su tėvais yra šiltas, malonus ir pagrįstas meile, taip pat stabilus, pastovus ir nuspėjamas. Kai jaunuoliai mėgaujasi laiku, leidžiamu kartu su tėvais, jie yra labiau atsipalaidavę kalbėdami su jais, labiau linkę išklausyti tėvų patarimus, išlaikyti pozityvius santykius su jais, suvokia savo tėvus kaip rūpestingus. Jaunuoliai, kurie suvokia savo tėvus kaip kontroliuojančius ar besikišančius į visus jų reikalus, yra linkę vengti savo tėvų, taip pat yra labiau linkę į depresiją ir nerimą.
Šis periodas - tai paskutinis etapas, suteikiantis tėvams galimybę padėti vaikams išbandyti savo sprendimų priėmimo įgūdžius saugioje ir palaikančioje aplinkoje.
Norėtumėte geriau suprasti savo paauglį? Stengiatės ugdyti jo savigarbą ir stiprinti pasitikėjimą savimi? Nuolat ieškote veiksmingų drausminimo būdų? Svajojate išlaikyti artimą, šiltą ryšį su paaugliu, kuris bėgant metams tik stiprėtų?
Nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. Pal. J. Viena iš mūsų organizuojamų paslaugų - pozityvios tėvystės grupės. Šiais metais mūsų centre be jau įprastinių grupių priešmokyklinukų ir pradinukų tėvams, turime ir grupę skirtą paauglius auginantiems tėvams. Grupėse kviečiame dalyvauti paauglių tėvus ir globėjus, auginančius į paauglystę įžengusius vaikus.
Mokymų tikslas - suteikti tėvams žinių apie efektyvius paauglių auklėjimo būdus, ugdyti praktinius pozityvios tėvystės gebėjimus. Mokymų metu tėvams suteikiama psichologinių žinių ir padedama atrasti efektyvių ir puoselėjančių bendravimą su paaugliu būdų. Mokymus sudaro 10 tęstinių užsiėmimų, vykstančių 1 kartą per savaitę. Būtinas dalyvių įsipareigojimas dalyvauti visuose užsiėmimuose.
Remiantis grupės dalyvių atsiliepimais, dalyvavimas grupėje tėvams suteikia pastiprinimą, supratimą, kad savo situacijose jie nėra vieni, kad ir kiti tėvai patiria sunkumų auklėjant savo vaikus. Grupėje kiekvienas dalyvis gali būti resursas vienas kitam, dalinasi savo patirtimi, rekomendacijomis, savo įžvalgomis. Grupė dalyvius įgalina patiems rasti atsakymus į rūpimus klausimus.
Daugiavaikė mama Giedrė, auginanti tris vaikus, pasakoja, kad į pozityvios tėvystės mokymus ją nuvedė noras gauti žinių apie bendravimą su vaikais ir jų auklėjimą. „Visi trys mano vaikai yra labai skirtingi ir tik po kursų imu geriau juos pažinti, geriau pažįstu ir save. Tai man suteikė galimybę geriau suprasti vaikus, lengviau ir kokybiškiau susikalbėti, kalbėti jų kalba. Kalbu tiek apie materialius dalykus, tiek apie dvasinius dalykus, vidinę harmoniją. Štai dėl tos harmonijos ir nusprendžiau nueiti į pozityvios tėvystės kursus. Turintys vaikų tikrai supras, ką reiškia užduoti sau klausimą: ar aš esu gera mama ar tėtis? Turiu būti tikra, kad darau viską, ko reikia šiuolaikiniam vaikui“, - mintimis dalijosi pašnekovė. Giedrė prisipažino dažnai svarstydavusi, ar vaikai ją mylės labiau, jei tenkins jų užgaidas, pirks ne tik būtinus, bet ir labai trokštamus dalykus. „Daiktais norėdavau kompensuoti laiką, kai nebūnu su savo vaikais. Bet dabar matau, kad pirkdavau tai, ko man pačiai trūko vaikystėje. Be to, neretai klausdavau savęs, kiek man reikia vaikus kontroliuoti, ar reikia kontroliuoti jų išleidžiamus pinigus arba kaip jie leidžia laiką?“, - nuolat kildavusius klausimus vardijo trijų vaikų mama.
Pasak Giedrės, į užsiėmimus ateidavo labai įvairūs žmonės - skirtingų profesijų, turintys skirtingą tėvystės ir gyvenimišką patirtį. „Įdomiausia, kad mus, tokius skirtingus, suvienijo tai, jog turime tų pačių problemų. Kai pradėjau kalbėtis, pasakoti apie savo vaikų elgesį, sužinojau, kad ir kiti išgyvena panašius jausmus. Esu labai laiminga, kad nuėjau į pozityvios tėvystės mokymus. Tai tarsi savotiška palaikymo grupė. Anot daugiavaikės mamos, kiekvieno užsiėmimo metu būdavo aptariama kokia nors aktuali tema ir suteikiama teorinių žinių. Be to, tėvai su lektore aptardavo, ką jie kasdien gali padaryti, praktiškai spręsdami vieną ar kitą problemą.
„Man pavyko suprasti daug naujų dalykų apie savo tris vaikus. Jie labai skirtingi. Anksčiau nuolat stebėdavausi vyriausiojo sūnaus netvarkingumu. Po jo lova visuomet galima buvo rasti popierėlių nuo ledų, sūrelių ar kitų skanumynų, o aš visuomet piktindavausi, koks jis netvarkingas, priekaištaudavau jam, kad pagaliau turėtų susitvarkyti, kiek galima aplink jį šokinėti ir panašiai. Po kursų supratau, kad šio vaiko meilės kalba yra laikas, praleistas kartu, ir kiekvienas popierėlis primena jam akimirkas, kad būtent aš jam pirkau tą sūrelį“. Vidurinysis sūnus, pasak pašnekovės, nuolat nuo jos gaudavo pylos dėl tingėjimo. „Jis sėdėdavo šalia manęs ir sakydavo: „Mamyte, padaryk man sumuštinuką“. Aš vaikui atsakydavau, kad jis neturėtų tingėti, jam tereikia nueiti iki šaldytuvo ir pasidaryti sumuštinį pačiam. Bet šio vaiko meilės kalba yra paslaugėlės. Jam patinka, kai aš jam ką nors padarau - tada jis jaučiasi mylimas“, - apie atradimus bendraujant su vaikais pasakojo trijų vaikų mama. Po kursų Giedrė sakė supratusi, kad kasdieniame bėgime dažnai pamirštama, jog kartais meilė slypi pačiuose paprasčiausiuose dalykuose. „Pozityvios tėvystės kursai man padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir tam tikros dvasinės harmonijos. Juk jei pati viduje jausiu tuštumą, neturėsiu ką duoti kitiems.
Kai pati kalbu apie pozityvios tėvystės kursus, matau, kad žmonės ima svarstyti, ar ten ėjau dėl to, kad esame daugiavaikė šeima, gal net pasvarsto, ar nėra namuose alkoholio, smurto… Man tikrai nerūpi, kas ką pagalvos. Labai svarbu vidinis jausmas: aš noriu būti geresnė, ieškau stiprybės ir prasmės.“ Pagalbos, anot pašnekovės, šiandien galima sulaukti ir anonimiškai, o įvairios informacijos apie vaikų auklėjimą - pilnas internetas, tačiau būtent galimybė gyvai pasidalyti savo mintimis padeda pasiekti puikių rezultatų. „Linkėčiau nebijoti atvirai bendrauti grupėse. Kas pasakoma užsiėmimų metu, juose ir lieka.
„Stengiamės šeimai suteikti kompleksines paslaugas. Būna, kad tėtis ar mama kreipiasi į specialistus dėl vaiko elgesio problemų, o šie, bendraudami su tėvais, pamato, kad šeimai labai padėtų geresni tėvystės įgūdžiai. Dažna ir tokia situacija, kad vaikas lankosi pas psichologą, o tėtis ar mama konsultuojami individualiai arba savo tėvystės įgūdžius stiprina grupėje. Pozityvaus ugdymo įgūdžių kaip šievo oro kartais pritrūksta ne tik tėvams, bet ir su vaikais dirbantiems pedagogams“, - įsitikinusi lektorė. Kursuose - pagalba tėvams. Daugiausia dėmesio kursų metu, anot lektorės, skiriama vaiko elgesio temoms. Tėvams suteikiama praktinių žinių apie atitinkamą jų vaikų raidos tarpsnį, aiškinamasi, ar vaiko gebėjimai atitinka jo raidos tarpsnį. Daug dėmesio skiriama ir emociniam intelektui, ugdomas mokėjimas atpažinti, įvardinti ir valdyti emocijas. „Itin aktuali drausminimo ir disciplinos tema. Tėvų dėmesys kreipiamas į pozityvius dalykus, jie mokomi pastebėti, sulaukti iš vaiko gero elgesio. Tėvų prašoma įsivertinti, suvokti, kokio elgesio iš vaiko jie pageidautų, jie mokosi girti vaiką, jiems aiškinama, koks pagyrimas yra teisingas. Grupinių užsiėmimų metu kalbamės apie tai, kokiomis priemonėmis galima keisti vaiko elgesį ir nukreipti jį tinkama linkme“, - apie tai, ką veikia ir ko mokosi tėvai pozityvios tėvystės užsėmimuose kalbėjo juos vedanti socialinė darbuotoja. Ji pridūrė, kad tėvams labai aktualios temos apie tėvystės stilius, jų įvairovę bei tėvų autoriteto stiprinimą, o baigiami kursai tomis temų, kurių pageidauja patys tėvai, aptarimu. „Dažnai jiems ramybės neduoda lytiškumo klausimai. Tėvams svarbu išmokti suteikti ir pagalbą sau - juk sunku būti pozityviam ir mylėti, jei tavo paties santykis su savimi nėra pozityvus. Tėvus stengiamės nuteikti, kad tėvystė - tai toks dalykas, kai vienokių ar kitokių klaidų būna, ir nereikia jos idealizuoti. Skatiname tėvus į tai žvelgti pozityviai, nesigraužti dėl nesėkmių, nes padarius klaidą yra begalė progų ką nors padaryti kitaip, kad situacija būtų ištaisyta. Auklėjimo metodų tobulėjimui nėra ribų“, - sako J.
Į šiuos kursus savo noru ateina tie, kuriems siekia būti geresniais tėvais. Didelė jų dalis - puikiai išsilavinę ir jau turintys vyresnius vaikus žmonės. Anot pašnekovės, nemažai tėvų atėję į kursus nudžiunga, kad ne jie vieni susiduria su vaikų elgesio problemomis, ir prisipažįsta pajutę tam tikrą palengvėjimą. „Tokie tėvai sako: „Maniau, kad čia tik man vienam neišeina“. Ateina ir tokie tėvai, kuriems kursus rekomenduoja socialiniai darbuotojai ar vaiko teisių apsaugos tarnyba. Dauguma kursų lankytojų ateina patys, nes nori būti geresniais tėvais ir šiek tiek nerimauja, kad tokiais nėra, bet išeina džiaugdamiesi, kad niekas nėra prarasta.
Pasitaiko ir tokių, kurie ištiestos pagalbos rankos atsisako. Tokie tėvai galvoja, kad specialistai pakeis jų vaiko elgesį. Mums sakoma: „Dirbkite su vaiku, o man nieko nereikia“. Bet juk dažnai tai labai sudėtingi atvejai, pabr. priklausomybės nuo informacinių technologijų, įvairios traumuojančios patirtys, tarp kurių ir pornografijos prisižiūrėjimas. Pozityvios tėvystės užsiėmimai organizuojami įvairių šalies savivaldybių bendruomeniniuose šeimos namuose. Jų kontaktus rasite čia.
Pozityvios tėvystės kursus tėvai gali lankyti nemokamai, nes šiuo metu visos šalies savivaldybės įgyvendina kompleksinių paslaugų šeimai projektus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat remia NVO, dirbančias šeimos gerovės srityje ir rengiančias pozityvios tėvystės mokymus. NVO paslaugomis tėvai taip pat gali naudotis nemokamai.
Triple P Programa: Efektyvus Įrankis Pozityviai Tėvystei
Grupių struktūra remiasi programa Triple P ir nagrinėja tokius klausimus kaip: kas tai yra pozityvi tėvystė apskritai, taip pat kaip skatinti paauglių tinkamą elgesį, kaip valdyti ir spręsti galimą probleminį elgesį pozityviais metodais. Galima sakyti, kad programa daugiausiai naudos gali duoti esantiems vaiko ankstyvosios paauglystės etape ir jau pasireiškiant probleminiam elgesiui. Ši programa išsiskiria savo efektyvumu, nes yra sukonstruota, kad informacija dalyvius pasiektų pačias efektyviaiais informacijos įsisavinimo būtais: vaizdinė medžiaga, kurioje pateikti realūs tėvų atsiliepimai, praktinės situacijos, sprendimų pavyzdžiai; darbo knyga skirta kiekvienam dalyviui, kurioje yra teorinė medžiaga, praktinės užduotys. Knyga lieka tėvams ir pabaigus grupę ir jie gali bet kada ja naudotis ateity. Programoje svarbią dalį užima praktinės užduotys susitikimų metu. Pristatydamos Triple P programą tėvams pastebėjome, kad programa labai intensyvi, dėl to norėtųsi medžiagą išskaidyti (pagal programą numatyti 5 grupės susitikimai ir 3 individualūs pokalbiai telefonu). Grupės dalyviai taip pat reaguoja, kad jiems norėtųsi daugiau gyvų, bendrų susitikimų. Jų vertinimu, dalyvavimas grupėje yra naudingas ir prasmingas.
Jeigu susiduriate su vaikų auginimo iššūkiais ir nebežinote, kokių auklėjimo metodų imtis, nes visi prieš tai taikyti būdai neveiksmingi, pravartu būtų išlavinti savo tėvystės įgūdžius. Kviečiame į tėvystės įgūdžių lavinimo kursus Asmens sveikatos klinikoje visus tėvus, kurių tikslas pozityvi tėvystė ir darna šeimoje. Tėvai, lankantys grupės užsiėmimus, ne tik gaus naudingų teorinių žinių, bet ir turės galimybę įgyvendinti jas praktikoje. Grupėse kartu su tėveliais dirba Asmens sveikatos klinikos specialistai, turintys daug darbo su vaikais patirties. Tokios grupės skirtos tėvams, norintiems perprasti tėvystės įgūdžius ir juos taikyti bendraujant su vaikais. Grupėse tėvai dirba kartu su Asmens sveikatos klinikos specialistais.
Paauglių auklėjimas link pilnametystės
Vaiko paauglystė - tai laikotarpis, kai keičiasi ne tik jaunuolio/-ės požiūris, bet ir tėvų bei vaikų santykiai. Mokymų tikslas - suteikti tėvams žinių apie efektyvius paauglių auklėjimo būdus, ugdyti praktinius pozityvios tėvystės gebėjimus. Mokymų metu tėvams suteikiama psichologinių žinių ir padedama atrasti efektyvių ir puoselėjančių bendravimą su paaugliu būdų. Tapus tėvais, dažnai iškyla pačių įvairiausių, keisčiausių klausimų, nes norima būti teisingais, empatiškais ir vaikų poreikius atliepiančiais tėvais. Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo programos metu susipažinsime su šio amžiaus tarpsnio ypatumais ir jų įtaka vaiko elgesiui, mokysimės veiksmingų bendravimo su vaikais būdų, emocijų atpažinimo ir lavinimo metodų, lavinsime tėvų pozityvios disciplinos taikymo įgūdžius. Užsiėmimų metu vyks diskusijos, bus dirbama porose ir mažose grupėse, aptariamos probleminės situacijos ir ieškoma bendrų atsakymų, sprendžiant jas, gilinamos teorinės žinios apie tėvystę. Užsiėmimus ves psichologė Agnė Burkauskaitė. Užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu (ZOOM platformoje). Dėl išsamesnės informacijos ir registracijos, prašome, kreiptis į psichologę Agnę Burkauskaitę el.
Šiuolaikinėje visuomenei atsiranda naujesnių teorijų, skirtų vaiko auklėjimui šeimoje, naujų tėvystės ugdymo mokymų programų. Ne retai socialinę riziką patiriančių šeimų tėvai susiduria su tėvystės įgūdžių stoka, todėl labai svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo. Tyrimo objektas -socialinę riziką patiriančių šeimų tėvystės įgūdžių ugdymas. Tyrimo tikslas-atskleisti teoriškai ir empiriškai tėvų tėvystės įgūdžių ugdymą socialinę riziką patiriančiose šeimose.
Siekiant šio tikslo buvo suformuluoti tokie tyrimo uždaviniai:
- Atskleisti socialinę riziką patiriančių šeimų tėvystės įgūdžių ugdymo aktualumą.
- Pateikti socialinę riziką patiriančių šeimų tėvystės įgūdžių ugdymo patirtį užsienio šalyse ir Lietuvoje.
- Atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenį, ugdant socialinę riziką patiriančių šeimų tėvystės įgūdžius.
- Identifikuoti socialinių darbuotojų patirtis, ugdant tėvystės įgūdžius socialinę riziką patiriančių šeimų tėvams.
- Pateikti socialinę riziką patiriančių šeimų tėvų, dalyvavusių tėvystės įgūdžių ugdymo programose, patirtis ugdantis tėvystės įgūdžius.
Tyrimo metodai:
- mokslinės literatūros analizė;
- kokybinio tyrimo tipas;
- duomenų rinkimo metodas-pusiau struktūruotas interviu metodas su dvejomis tikslinėmis grupėmis: socialiniais darbuotojais bei socialinę riziką patiriančių šeimų tėvais;
- empirinių duomenų rinkimas ir jų apdorojimas;
- rezultatų analizė ir jų aprašymas.
Išvados. Atliktas socialinių darbuotojų patirčių, tyrimas atskleidė, kad sunkumai, su kuriais susiduria tėvai ugdydami vaikus yra: netinkami vaikų auklėjimo šeimoje būdai bei netinkamas vaikų elgesys. Socialiniai darbuotojai padeda tėvams spręsti problemas teikdami bendrąsias socialines paslaugas bei specialiąsias socialines paslaugas (tėvystės įgūdžių ugdymas). Tėvai į tėvystės įgūdžių mokymus patenka įpareigoti arba rekomenduoti institucijų, specialistų dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos. Socialiniai darbuotojai mokymų pradžioje patiria sunkumus su nemotyvuotais tėvais. Tėvus motyvuojantys veiksniai: pačių tėvų sąmoningumas, palaikymas ir motyvavimas iš artimos aplinkos, socialinių darbuotojų motyvavimas, įdomios užduotys ir jauki aplinka. Tėvus demotyvuojantys veiksniai: kitų tėvų neigiamas požiūris, nenoras įsitraukti į veiklas, tėvų sunkumai pritaikant įgytas žinias praktiškai, artimųjų nepalaikymas, situacijos artimoje aplinkoje nepasikeitimas. Atskleista, kad ne visada socialiniai darbuotojai turi grįžtamąjį ryšį iš mokymuose dalyvavusių tėvų. Socialinę riziką patiriančių šeimų tėvų, tyrimas atskleidė, kad tėvai, auklėdami vaikus, patiria šiuos sunkumus: nesusikalba su savo vaiku, vaikas nelanko mokyklos, agresyvus vaiko elgesys, vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas, vaikams nėra nustatytų aiškių taisyklių. Taip pat tėvams trūksta žinių apie skirtingus vaikų amžiaus ypatumus, stinga bendravimo ir savitvardos įgūdžių. Tėvai taiko šiuos vaikų auklėjimo būdus: kalbasi su vaiku, tėvai šaukia, taiko bausmes. Mokymų metu keitėsi tėvų motyvacija (nenoras dalyvauti ir įsitraukti į veiklas; pasikeitusi nuomonė, kad mokymai yra naudingi; padidėjusi motyvacija). Tyrimo duomenys atskleidė mokymų naudą tėvams: pradėtos taikyti naujos auklėjimo priemonės (namų taisyklės ir ribos, drausminamųjų priemonių be fizinių bausmių taikymas, vaiko skatinimas). Pastebimas tėvų ir vaikų tarpusavio santykių pagerėjimas, konfliktų mažėjimas.
Straipsnyje pateikiama mokslinės literatūros apžvalga, nagrinėjanti pozityvios tėvystės reiškinį bei pozityvios tėvystės raiškos galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Pozityvi tėvystė tyrime siejama su socialinės kompetencijos ugdymo svarba. Atliktas tyrimas nustatė, kad pozityvios tėvystės įgūdžiai itin svarbūs ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinę kompetenciją. Svarbu padėti vaikui suvokti save, skiepyti vertybes, kuriant harmoningą aplinką, pažinti savo jausmus, ugdyti empatiją, priimti kitokį vaiką, išgyventi nepatogius dalykus. Siekiant tobulinti pageidautinas savybes svarbus ir lankomos ugdymo įstaigos indėlis, o kryptingai ugdyti vaiką padeda glaudus pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas. Tik bendra šeimos ir pedagogų veikla gali duoti pozityvių rezultatų šiuo klausimu.
