Net ir patys geriaši tėvai kartais nori nuleisti rankas, pasijunta skęstantys kasdieniuose buities rūpesčiuose, pavargsta nuo rutinos, neatranda laiko net ir patiems mylimiausiems. Tuomet prireikia įkvėpimo, tad siūlome paskaityti šias nuostabias mintis apie tėvystę ir vėl pajusti didžiulę laimę būti mama arba tėčiu.
Vaikystė - ypatingas metas
Vaikystė - mažytis namelis, aplinkui laukų žaluma. Ir sodas abipus takelio, prisirpusios vyšnios jame. Vaikystė - tai gėlės daržely, jas laisto močiutė mana, paskui, pasodinus ant kelių, paglosto man galvą ranka. Vaikystė - sukrypę sūpynės, skraidina aukštai, lig dangaus! Broliukams - arkliukas, švilpynės. Ne ne! Jie lėlytės negaus! Vaikystė - prie stalo senelis vaišina medum mus visus. Duonutė ir baltas pienelis. O skonis? Eiva! Vaikystė - taip laukti prailgo, taip noris užaugti greičiau. Kur ji? Gal paklydo tarp smilgų? Ieškojau.
Kūdikio juokas - tai priežastis, dėl ko buvimas tėvais yra toks malonus. Vaikai - tai gražiausios pasaulio gėlės, kurios kasdien besiskleisdamos vis gražėja ir gražėja. Vaikai - tai stebuklas, kuris džiugina akis, sukelia šypseną ir juoką veide, pripildo širdį laime begaline.
Tėvystės iššūkiai ir džiaugsmai
„Idealūs tėvai neegzistuoja. Sprendimas susilaukti vaiko tetrunka akimirką. Tu sakai: „Mano kūdikis“. Ne, tai bendras kūdikis, motinos ir tėvo, senelių ir prosenelių. Kažkieno pirmtakuose miegojęs tolimas „aš“, sutrūnijusio, seniai užmiršto karsto balsas staiga prabyla tavo kūdikyje. Tapdamas tėvu, žmogus nepasirašo sutarties, bet jo pareigos nematomu rašalu išvardytos. Yra straipsnis, kad tu turi remti savo vaiką, netgi jei daugiau niekas jo nepalaiko. Aukščiausias šeimos tikslas - meilė. Sėkmė šeimoje priklauso nuo prasmingų pokalbių su sutuoktiniais ir vaikais. Vaikas gimsta trokšdamas meilės ir šis troškimas niekada neišblėsta“, - Frank A. Clark.
Konkrečius tėvus pasirinkote ne tikėdamiesi, kad jie bus pirmieji tobuli tėvai žmonijos istorijoje. Be jokių abejonių, jūsų vaikai taip pat pasirinko jus ne vilties, kad būsite pirmieji tobuli tėvai žmonijos istorijoje vedami, o dėl to, kad visi išbandymai, įtakos, paveldėjimo veiksniai, išplaukę iš šio pasirinkimo, yra tobulos sąlygos išmokti tas pamokas, kurias jie atėjo išmokti, kad taptų sąmoningesniais žmonėmis.
Kai esi mama, negali galvoti tik apie save. Mama viską apsvarsto du kartus: vieną kartą už save, kitą kartą už savo vaiką.
Apie vaikų auginimą ir meilę
Veidrodis. Bandau įsivaizduoti Dievą, duodantį nurodymus angelams, besižymintiempastabas didžiuliame žurnale: - Armstrongas, Betas, sūnus. Globėjas - šv. Matas. - Meidžor, Filomena, duktė. Globėja - šv. Cecilija. - Rudolfas ir Karlas, dvyniai. Globėjas… tebus šv. Gerardas. Jis pripratęs prie nelabai religingų. Galiausiai, rodydamas angelui užrašytą vardą, šypteli: - Šitai padovanosime neįgalų kūdikį. Nustebęs angelas pakelia akis: - Kodėl jai? Ji atrodo tokia laiminga. - Teisingai, - šypsodamasis sako Dievas. - Ar galėčiau padovanoti neįgalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtų žiauru. - Ar jai pakaks kantrybės? - teiraujasi angelas. - Nenoriu, kad būtų pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmąjį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti visa, ko reikia. - Bet, Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti. Dievas ir vėl šypsosi. - Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris - tobula. Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo. Anglas lieka be žado. - Egoizmo? Ar tai dorybė? Dievas linkteli galvą: - Jei ji nesugebėtų nei minutės atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventų. Taip, tai moteris, kurią palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti. Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Jai niekada neatrodys, kad žengti žingsnį - įprasta ir lengva. Kai vaikas pirmą kartą ištars „mama“, ji suvoks, jog tapo stebuklo liudininke. Kai aklam vaikui bandys nupasakoti medį arba saulėlydį, pati regės mano kūriniją kaip retas kitas asmuo. Jai leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš - nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas - ir išmokysiu ją virš viso šito pakilti. Ji niekada nesijaus vieniša. Kiekvieną jos gyvenimo dieną, kiekvieną akimirką aš būsiu šalia, nes ji be klaidų atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų prie mano šono. - O kurį šventąjį paskirsim globėju? Matydamas vaiką pirmiausia pagalvoju - nuoširdžiai, kad jis yra mano paties vaikas arba senas geras draugas, kuriuo turiu rūpintis su meile.
Vaikas gimsta trokšdamas meilės ir šis troškimas niekada neišblėsta. Vaikas maždaug iki aštuonerių metų nemoka užbaigti darbų, kuriuos pradėjo, nes jam dar trūksta tikslingumo ir valios. Todėl iki minėto amžiaus vaikus reikia girti ne už rezultatą, o už pastangą - už tai, kad jie apskritai įsitraukė į kokį nors darbą. Kritika nėra joks stimulas tobulėti. Kritika tik moko, ko turiu nedaryti, tad vaikas kritikuojamas sustingsta. Jis nebežino, ką daryti, tik mato, kad tai, ką daro, kam nors nepatinka. Jeigu jau sakome vaikui, kad kažkas jam ne visai gerai pavyko, būtina kartu ir švelniai pamokyti, patarti, kaip elgiantis užduotis pavyktų geriau. Bet jokiu būdu ne didaktiškai, autoritariškai įsakinėti ir nurodinėti, ką ir kaip vaikas turi daryti.
Mokėjimas tėvui prisitaikyti prie vaiko amžiaus, gebėjimų ir talentų yra nepaprastai svarbus dalykas. Reikia suvokti, kiek iš vaiko galima ir verta laukti.
Gražiausios mintys apie vaikus
Vaikai - tai mūsų gyvenimas, mūsų viltis, tikėjimas, stiprybė. Vaikai - tai didžiausia gyvenimo dovana. Jie mus išmoko būti rūpestingesniais, kantresniais… Vaikai - tai ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai… Vaikai - tai patys tikriausi tėvų atspindžiai! Vaikai - tai Dievo DOVANA, kurią gavę įsipareigojam juos besąlygiškai mylėti, gerbti, saugoti ir išauklėti geresniais žmonėmis, negu esame patys. Būnant su vaikais sustoja laikas, ir pats nejučia šypsaisi… Ir džiugina įvairios mažos smulkmenos. Vaikai - tai mini žmogeliukai, kurių kiekviena mimika, kiekvienas žvilgsnis, kiekviena ašara ir kiekviena šypsena yra pati nuoširdžiausia, kokios nepamatysi nei pas nei vieną suaugusį žmogų. Vaikai - tai didžiausias turtas, kurį gyvenime turime, brangesnis už auksą ir visus kitus turtus. Tai pats mieliausias, nuostabiausias gyvenimo spinduliukas. Vaikai - tai didžiausias gyvenimo turtas, kuris suteikia gyvenimui prasmę. Vaikai - tai gražiausios pasaulio gėlės, kurios kasdien besiskleisdamos vis gražėja ir gražėja. Vaikai - tai meilė, viltis, kantrybė ir sielos ramybė. Vaikai - tai šeimos židinys, saugantis, globojantis, tausojantis. Suteikiantis šeimai pilnatvės jausmą ir šilumą. Vaikai - tai kūdikio alsavimas į ausį; pirmoji šypsena vidurnaktį, atpažinus mamą; ant kelių parklupęs tėtis, pasiruošęs apsaugoti pirmus žingsnius žengiantį sūnų; skaudžios pirmosios traumos; iki ašarų mieli pirmieji: „Myliu tave“; ilgi pokalbiai prieš miegą su dvimetinuku ir su vaiku atėjęs gyvenimo prasmės suvokimas. Vaikai - tai nuostabiausias kūrinys, kurį sukuria dvi mylinčios širdys. Vaikai - tai brangiausia, ką turime, dėl ko gyvename, dėl ko šypsomės ir verkiame. Visada turime ką apkabinti, priglausti ir mylėti. Vaikai - tai angeliukai, Dievo atsiųstos dovanėlės. Mylėkim juos ir gerbkime, nieko už tai nesitikėdami. Vaikai - tai maži stebuklai, mūsų širdyje užimantys daugiausia vietos. Pasiklydę, išdykę, gražūs, jie verti ne tik mūsų rūpesčio, bet ir pastangų būti pažinti, todėl reiktų žvelgti giliau, ką reiškia būti vaiku, o ne tik į tai, ką reiškia vaiką auginti. Leiskime vaikui augti! Vaikai - tai pasaulio ateitis. Tik turėdamas vaikų žmogus tampa nemirtingas. Vaikai - tai neišmatuojamos laimės ir kantrybės ribos. Vaikai - tai mes. Gerbiu save, vadinasi gerbiu ir vaikus. Jei myliu save, tai myliu ir vaikus. Jei pati esu atsakinga, tai atsakingi ir vaikai… Vaikai - tai šypsenėlės, nuoširdus žodis „myliu”, apkabinimas. Mūsų mėgstamiausia vieta yra KARTU. Vaikai - tai gyvenimo gėlės, kurios auga taip, kaip jas prižiūri! Vaikai - tai džiaugsmas, rūpestis, laimė… Tai meilė, kuri tapo matoma, tai mūsų gyvenimo šviesa! Vaikai - Dievo meilės angelai. Vaikai - gyvenimo variklis. Vaikai - gražiausia Dievo dovana, skirta mums, kad nebūtume vieniši. Vaikai - kasdienis rūpestis ir džiaugsmas. Vaikai - tai gyvenimas! Be jų nebūtų gyvenimo prasmės! Vaikai - tai gyvenimo pilnatvė. Vaikai - tai stebuklas, suteikiantis gyvenimui prasmę.
Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus - tai padaryti juos laimingus. Niekas, ką darai vaikui, nėra veltui. Priešingai nei suaugusiems, vaikams nereikia savęs apgaudinėti. Tas, kuris nori gerai išauklėti vaiką, pasmerktas visuomet laikytis teisingų pažiūrų. Vaiko mokymo tikslas yra išugdyti jo sugebėjimą toliau lavintis be mokytojo pagalbos. Norėdami išlikti savo vaikų prisiminimuose rytoj, būkite su jais šiandien. Vaikas, kuriam labiausiai reikia meilės, jos reikalauja pačiais nemieliausiais būdais. Jei nori pakeisti pasaulį, grįžk namo ir mylėk savo šeimą. Visuomet prisiminkite, kad jūs ne sprendžiate iškilusias problemas, o auginate žmogų. Mūsų kalbėjimas su vaikais virsta jų vidiniu balsu. Vaikai netrukdo atlikti svarbesnių darbų. Jie yra svarbiausias darbas. Vaikams privalome duoti du dalykus - šaknis ir sparnus. Lengviau išauginti stiprius vaikus, nei prikelti palūžusius suaugusiuosius.
| Vaikai | Gyvenimo prasmė, dovana, turtas, stebuklas, meilė, viltis, kantrybė, sielos ramybė, šeimos židinys, ateitis. |
| Tėvystė | Iššūkis, atsakomybė, meilė, kantrybė, rūpestis, įkvėpimas. |
Aštriau už gyvatės dantį žeidžia nedėkingas vaikas. Šeima - valstybės variklis. Galėtų gimti gerai išauklėti vaikai, jeigu mes, tėvai, būtume gerai išauklėti. Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi. Vaikų aklėjimas neturi apsiriboti nesibaigiančiu žodžio „negalima“ kartojimu.
Niekada nepyk, kai vaikas tave žadina 3 val. nakties norėdamas valgyti, kada nors džiaugsiesi, jei tokiu metu jis jau bus namuose! Nesuverskime vaikams mūsų kalčių! Vaikai niekada nėra „klaida“. Kai Dievas nori pasakyti moteriai komplimentą, padovanoja dukterį. Auginant vaiką dienos būna ilgos, o metai - trumpi. Jei užėjus į namus, kuriuose gyvena vaikai, tvarka, vadinasi, su šeimininkais kažkas negerai. Mokėsi bendrauti su vaiku - mokėsi ir su bet kuo! Laimingi tie namai, kuriuose yra mažų vaikų. Vaikai - tėvų atspindys. Namai yra ten, kur laukia mama. Vaikams duotą žodį tesėk. Jei negali ištesėti, atsiprašyk. Tavo autoritetas vaikų akyse pakils. Nėra tobulų vaikų. Nėra tobulų tėvų. Bet yra galybė tobulų akimirkų. Laimingi tėvai = laimingi vaikai! Jei nori, kad vaikas keistų elgesį, turi keistis pats. Kai gimsta vaikai, namuose dingsta tvarka, pinigai, ramybė, poilsis, bet ateina LAIMĖ. Neauklėkit vaikų, auklėkit save, vis tiek jie bus kaip jūs. Visi žino, kaip auginti vaikus, išskyrus tuos, kurie jų turi. Užauginti svetimą vaiką - dviguba motinystė. Gyvenimas tai yra tai, ką mes imame iš tėvų skolon, o skolą gražiname savo vaikams. Pasaulyje yra tik vienas pats nuostabiausias vaikas, ir jį turi kiekviena mama. Namai be vaikų kaip kraštovaizdis be medžių.
Teisus žmogus dorai elgiasi, - laimingi jo vaikai, gavę tokį paveldą! Išmintingas tėvas, kuris pažįsta savo vaiką. Bet galbūt labai išmintingas yra tas vaikas, kuris skiria laiką, kad pažintų savo tėvą. Išmintingas vaikas neša tėvui džiaugsmą, o paikas vaikas motinai tik skausmas. Beveik už viską esu dėkinga savo tėvui [ir] man nuostabiai įdomu, kad dalykai, kuriuos aš išmokau mažame miestelyje, labai kukliuose namuose, yra tie dalykai, kurie, aš tikiu, laimėjo rinkimus. Tuo laiku kai vyras supranta, kad galbūt jo tėvas buvo teisus, jis paprastai jau turi sūnų ir pastarasis mano, kad jo tėtis yra neteisus. Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria. Vienas tėvas yra daugiau nei šimtas mokytojų. Aš negaliu prisiminti ko man vaikystėje būtų labiau reikėję už tėvo apsaugą. Bet koks vyras gali būti Tėvu, bet reikia kažko ypatingo, kad taptų tėveliu. Gyvenimas buvo daug paprastesnis, kai mes gerbėme savo tėvą ir motiną, o ne visas pagrindines kreditines korteles. Mano tėvas nesakė man, kaip gyventi; jis gyveno, ir leido man stebėti jį tai darant. Ką tėvas sako savo vaikams neišgirsta pasaulis, bet jį išgirs palikuonys. Vyro vaikai ir jo sodas, abu, atspindi kiekį kiek buvo ravima augimo laikotarpiu.
Joks žmogus negali žinoti kas yra gyvenimas, kas yra pasaulis, kol jis neturi vaiko ir jį myli. Ir tuomet visa visata pasikeičia, ir niekas nebeatrodys tiksliai taip kaip atrodė anksčiau. O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs. Ačiū, kad tau rūpėjo. Gal ir ne kaip skamba, bet tai reiškia beveik viską. Nedėkingiausia tėvo padėtis šeimoje - kai esi visiems aprūpintojas, ir visų priešas. Motina turi laikyti kūdikį arti, kad kūdikis žinotų, kad tai yra jo pasaulis, bet tėvas turi paimti jį į aukščiausią kalvą, kad jis galėtų pamatyti tai, koks yra jo pasaulis. Tėveliai yra paprasčiausi vyrai, meilės paversti į didvyrius, nuotykių ieškotojus, pasakotojus, dainų dainininkus.
Mano vaike, laikykis savo tėvo įsakymo ir nepaniekink savo motinos mokymo. Gyvenimas yra panašus į medaus laižymą nuo dyglio. Naujas tėvas skubiai sužino, kad jo vaikas nuolatos ateina į vonią tiksliai tuo pat metu, kai jis ten yra, tarytum jam reikėtų kompanijos. Vienintelis būdas šiam tėvui būti tikram dėl vonios privatumo yra skustis degalinėje. Aš stebėjau mažą vyrą su storomis nuospaudomis ant abiejų rankų dirbantį po penkiolika ir šešiolika valandų per dieną. Kartą mačiau kaip iš jo pėdų bėgo kraujas, žmogaus, kuris atvyko čia neišsilavinęs, vienišas, nemokantis kalbos, kuris išmokė mane visko, ką turėjau žinoti apie tikėjimą ir sunkų darbą savo paprastu, iškalbingu pavyzdžiu. Mano tėvas pasakė: „Politika užduoda klausimą: ar tai tikslinga? Tuštybė klausia: ar tai populiaru? Sielai » Mintys » Temos » Autoriai » Merfologija » Pasiklydusios mintys » Naujausios » Palik PĖDSAKĄ• Tėvynė yra tai, ką sukūrė mūsų protėviai ir tėvai. - „Meilės erdvė“. [Vladimiras Megre]• Tėvai sunkiausiai atleidžia vaikams tas ydas, kurias jie patys išugdė. [Frydrichas Šileris]• Galėtų gimti gerai išauklėti vaikai, jeigu mes, tėvai, būtume gerai išauklėti. [Johanas Volfgangas Gėtė]• Elkis su tėvais lygiai taip, kaip kad tu norėtum, kad tavo vaikai elgtųsi su tavimi.
Su vaikais mums nepasisekė - jie visi užaugo. Kiekvienas vaikas iš dalies yra genijus, o kiekvienas genijus - iš dalies vaikas. Tikroji problema pasaulyje yra ta, kad pasaulyje per daug žmonių suauga. Idealūs tėvai neegzistuoja. Tiesiog nepamirškite nuoširdumo.
Kreipkite dėmesį į vaiko elgesį, o ne į jį patį. Jūs galite būti mylinčiu ir priimančiu mama/ tėčiu, ir tuo pat metu tvirtu nustatant taisykles ir išsakant savo lūkesčius. Norint, kad vaiko elgesys pasikeistų, nereikia jo pulti asmeniškai arba pravardžiuoti. Suaugusiems vaikų ir paauglių problemos kartais atrodo juokingos, nereikšmingos, nevertos dėmesio. Tačiau svarbu susilaikyti nuo neigiamo vertinimo. Prisiminkite tuos atvejus, kai jūs buvote dėl kažko nusiminęs/usi ir artimas žmogus nesuprato, kaip jaučiatės. „Tu toks pats, kaip tavo tėvas. Kodėl negalėtum būti kaip brolis?“ Nors toks pasakymas iš pirmo žvilgsnio skamba nekaltai, jis gali užgauti tiek vaiką, tiek tėvą, su kuriuo vaikas yra lyginamas. Jei tėvas dažnai kritikuojamas namuose, vaikas nesijaučia gerai, kai jis yra lyginamas su tėvu. Vaikas jaučiasi blogai, girdėdamas savo tėvus kalbant neigiamai apie vienas kitą. Jei vaikui klijuojama etiketė „Tu toks pats, kaip tėvas“, jis gali jausti pyktį ir gėdą, kai kritikuojamas jo tėvas. Jeigu vaikas yra lyginamas su vyru, su kuriuo motina išsiskyrė, vaikas taip pat gali tai priimti kaip grėsmę keliantį pasakymą. O lyginimas su broliu ne tik žeidžia, bet ir supriešina vaikus. „Tu niekada nieko nepadarai gerai. Tu niekam tikęs/usi.“ Tokie žodžiai vaiką žemina. Neretai tėvai siekia sugėdinti, manydami, kad tai yra geras būdas vaiką nubausti, tačiau toks auklėjimas nesuteikia vaikams reikalingų įrankių išmokti naujų bendravimo įgūdžių, atvirkščiai, skatina atsiriboti. „Tu man nusibodai!“ Tai piktas ir skaudinantis grasinimas. Išgirdęs tokią frazę, vaikas jaučiasi atstumtas. „Geriau jau būčiau neturėjęs/usi vaikų.“ Po sunkios dienos ar ginčo su vaiku jūs iš tiesų galite pagalvoti: „Kartais norėčiau neturėti vaikų“, nes jaučiatės pervargęs/usi, išsekęs/usi ir prislėgtas/a. Svarbu suprasti, kad toks jausmas yra laikinas. „Aš taip pat tavęs nekenčiu!“ Išgirdęs tokius žodžius, vaikas gali galvoti: „Jeigu mano tėvas/motina mano, kad aš bjaurus, vadinasi, toks ir esu.“ Jei šie žodžiai išsprūdo ginčo metu, labai svarbu vėliau vaikui pasakyti: „Suprantu, jog pasakiau, kad tavęs nekenčiu, todėl aš noriu atsiprašyti. Man nereikėjo taip sakyti. „Jei ir toliau taip elgsiesi, niekada negausi …!“ Toks grasinimas, mainais už gerą elgesį siūlant apdovanojimą, nėra tinkamas būdas susitarti su vaiku ar jį įtikinti pradėti elgtis kitaip. Piktas grasinimas tik parodo, kad suaugęs praranda savitvardą. Jeigu jaučiatės prarandantis/i savitvardą, pasakykite vaikui, kad jums reikia laiko pagalvoti. Pasiūlykite apie tai pakalbėti tada, kai abu būsite nusiraminę. „Aš tau draudžiu…“ Tėvų baimė dėl vaiko saugumo, dažnai verčia drausti jam tam tikrus dalykus: eiti į vakarėlį, susitikinėti su draugu/e ir pan. Tačiau draudimas nepadeda vaikui tapti nuolankiu, atvirkščiai, draudžiant ką nors, sužadinamas paslėptas noras elgtis būtent taip. Be to, draudimas užkerta kelią vaikui mokytis naujų įgūdžių ir augti. Tad užuot draudę, sutelkite savo dėmesį į tai, kas iš tiesų jums rūpi. Pavyzdžiui, sakykite: „Aš nesu tikras/a, kad šis vakarėlis yra saugus ir geras dalykas. Todėl prieš nutariant, ar tau eiti į vakarėlį, ar ne, norėčiau sužinoti vardus tų tėvų, kurie bus vakarėlyje ir kurie bus atsakingi už jį. „Niekas tavęs nemėgs, jeigu taip elgsiesi!“ Vaikas nori pritapti prie kitų ir būti mėgstamas. Jūs galite nerimauti, kad jūsų vaiko nemėgs, jeigu jis ginčysis ar bandys visiems vadovauti arba jeigu nusidažys plaukus šokiruojančia spalva. Tačiau jūs negalite gėdinti savo vaiko, kad jis pradėtų elgtis geriau.
