Pienligė, kitaip kandidamikozė arba kandidozė - grybelinis uždegimas, sukeliantis makšties gleivinės ir vulvos (išorinės moters lytinių organų dalies) dirginimą, intensyvų niežėjimą ir išskyras. Tam tikru gyvenimo momentu kandidozė pasireiškia net 3 iš 4 moterų. Maždaug pusei iš jų pienligė kartojasi. Ją sukelia Candida genties grybeliai, dažniausiai - Candida albicans. Paprastai jis gyvena kūno viduje (pvz., burnoje, gerklėje, žarnyne, makštyje) ir ant odos, nesukeldamas jokių problemų. Tačiau susidarius palankioms sąlygoms šis grybelis gali daugintis ir sukelti infekciją.
Kiekvienos moters makštyje natūraliai yra subalansuotas grybelių, įskaitant Candida, ir bakterijų mišinys. Tam tikros bakterijos (laktobacilos) apsaugo nuo grybelių pertekliaus. Sutrikus natūraliai makšties mikroflorai ir sumažėjus jos rūgštingumui, susidaro grybeliams daugintis palankios sąlygos. Per didelis Candida augimas arba įsiskverbimas į gilesnius makšties ląstelių sluoksnius sukelia grybelinės infekcijos požymius ir simptomus. C. albicans yra labiausiai paplitęs grybelių tipas, sukeliantis grybelines infekcijas.
Pienligės priežastys ir rizikos veiksniai
Burnos gleivinę, lytinius organus ir odą pažeidžianti grybelinė infekcija, vadinama pienlige arba kandidoze, pasireiškia, kai organizme pagausėja grybelio Candida. Jis gyvena mūsų aplinkoje, ant odos ir gleivinėje niekam nedarydamas žalos, draugiškai sutardamas su kitomis bakterijomis, įsikūrusiomis kūno išorėje ir viduje. Tačiau susilpnėjus imunitetui, pasikeitus mikroorganizmų pusiausvyrai, susidaro palankios sąlygos nevaldomai daugintis šios rūšies grybeliui, sukeliančiam skausmą, uždegimą ir kitus nemalonius simptomus.
Pienligės sukėlėjai ima užkariauti naujas teritorijas nesulaukę organizmo pasipriešinimo ir tai atsitinka dėl įvairių priežasčių. Viena iš dažniausiai pasitaikančių - nesaikingas antibiotikų vartojimas. Dėl to organizme sumažėja draugiškų bakterijų, o atsilaisvinusią vietą nieko nelaukdamas užima Candida grybelis, kurio antibiotikai neveikia. Didesnė pienligės rizika nustatyta pacientams, kurie serga ŽIV, diabetu, patiria stresą, moterims, kurios naudoja hormoninę kontracepciją, žmonėms, kurie ilgą laiką nešioja ortodontines priemones, pavyzdžiui, protezus. Prasta higiena, netinkami prausikliai, karštas ir drėgnas oras, ankšti drabužiai - taip pat geri šios grybelinės infekcijos draugai. Pienlige dažniau serga nutukę asmenys, nes ant jų kūno yra daugiau odos raukšlių, jie labiau prakaituoja, o šios rūšies grybeliui tai labai patinka.
Naujagimiai ir kūdikiai iki vienerių metų amžiaus dažnai serga pienlige (net kas ketvirtas iš jų), nes jų imuninė sistema bei burnos ir žarnyno mikroflora dar nėra brandi. Pastebėta, kad pienligė labiau pasitaiko dažnai atpylinėjantiems kūdikiams, nes jų burnos terpė dėl to yra rūgštesnė. Paprastai jie apsikrečia nuo savo mamos, užsikrėtusios šiuo grybeliu, kadangi jis į mažylių organizmą patenka gimdymo metu ar žindant.
Faktai apie pienligę ir nėštumą:
- Dažniausiai grybelinę makšties infekciją, dar vadinamą pienlige, sukelia Candida albicans grybelis.
- Pienligė gana dažnai pasitaiko moterims - trys iš keturių moterų susiduria su ja bent vieną kartą gyvenime.
- Nėštumo metu pienligė gali išsivystyti dėl staigių pokyčių organizme, ypač dėl hormonų disbalanso ir padidėjusio estrogenų lygio.
- Nors pienligė gali sukelti skausmą lytinių santykių metu, tačiau tai neturės įtakos jūsų pastojimui.
- Pienligė nepakenks jūsų kūdikiui.
- Tikimybė, kad pienligė gali būti perduota naujagimiui gimdymo metu, tik apie 2 proc.
- Jei vis dėlto gimdymo metu naujagimis užsikrėtė pienlige, dažniausiai ji nėra pavojinga bei lengvai pastebima ir gydoma.
Apie tai, kad susirgote pienlige, gali byloti ir bendra savijauta - padidėjęs nuovargis, silpnumas. Kadangi Candida grybelis linkęs labiau atakuoti organizmą, kurio imuninis atsakas sumažėjęs, natūralu, kad žmogus jaučiasi blogiau. Taip pat nustatyta, kad sergantiems pienlige pacientams dažnai trūksta kai kurių mineralų ir vitaminų, pavyzdžiui, vitamino B6, sočiųjų riebalų rūgščių, magnio. Jų trūkumas gali pasireikšti ir silpnumu. Retais atvejais šis grybelis gali sukelti ir šlapimo takų infekcijas. Organizme padaugėjus šio grybelio, sumažėja kitų, naudingų bakterijų, tarp jų ir gyvenančių žarnyne. Tai gali sutrikdyti virškinimą, gali užkietėti viduriai ar varginti viduriavimas, pykinti, gali kauptis dujos, atsirasti pilvo dieglių.
Nedidelė JAV mokslininkų atlikta studija atskleidė, kad didžiosios dalies lėtinės sinusų infekcijos varginamų pacientų nosies gleivėse buvo aptikta Candida grybelių. Negydant pienligės ilgą laiką, kai nusilpęs imunitetas, jos sukėlėjai gali patekti į kraujotaką ir pažeisti sąnarius, kepenis, blužnį, net širdį.
Pienligės simptomai
Pienligės simptomai gali svyruoti nuo lengvo iki vidutinio sunkumo. Pastebėjus bet kuriuos aukščiau išvardintus požymius ir simptomus, rekomenduojama apsilankinti pas gydytoją akušerį-ginekologą.
Kūdikių burnos pienligę atpažįstame iš baltų taškelių. Nebūtinai. Kai atsiranda baltų apnašų salelių, vadinasi, procesas jau pažengęs. Pienligės taškeliai atrodo paviršiniai, tarsi juos galima būtų nuvalyti. Baltas taškas ant spenelio gali rodyti ir kitą būklę - užsikimšusį pieno lataką. Pienligės sukeltų baltų taškelių ant spenelių būna labai retai, dažniau jų būna esant burnos pienligei, kūdikio burnoje.
Baltos apnašos ant kūdikio burnos, žandų, dantenų, liežuvio. Iš pradžių apnašų taškeliai nedideli, pavieniai, tačiau jie plinta ir susilieja. Nubraukus apnašas, gali pasirodyti kraujo.
Dažniausiai pienligė atakuoja moterų išorinius lyties organus ir makštį. Net 75 proc. moterų bent kartą gyvenime yra sirgusios šia liga. Jos požymiai yra deginantis skausmas, niežulys, atsiranda baltos spalvos išskyrų, primenančių varškę, tačiau jos neturi specifinio kvapo. Gali skaudėti šlapinantis, lytinių santykių metu, makšties gleivinėje gali atsirasti opelių.
Vyrai rečiau, bet taip pat gali susirgti lytinių organų pienlige, kuri vadinama kandidoziniu balanitu, ji pažeidžia varpą. Candida grybelis kai kuriems žmonėms sukelia odos pažeidimus, paprastai, kirkšnių, sėdmenų, pažastų srityje, tarp krūtų, rankų ar kojų tarpupirščių, ties bamba ir jos viduje. Ant odos atsiranda raudona skausminga dėmė, ji gali šlapiuoti. Šis grybelis gali pažeisti ir nagus, oda aplinkui juos patinsta, parausta, skauda. Taip dažniau atsitinka asmenims, kurie rankas ilgą laiką laiko vandenyje.
Makšties infekcija mėnesinių metu gali sukelti itin nemalonius simptomus. Dažniausiai ji pasireiškia paskutinėmis ciklo dienomis. Manoma, kad tai nutinka dėl hormonų svyravimų, makštyje sutrikus gerųjų bakterijų pusiausvyrai. Jei likus savaitei iki mėnesinių atsiranda baltų arba geltonų išskyrų, tai dar nereiškia grybelinės infekcijos, nebent pasireiškia ir kiti būdingi simptomai, tokie kaip paraudimas, deginimas, niežėjimas.
Dažniausia žindymo problema, su kuria susiduria vos ne kiekviena žindanti mama, - skausmingi speneliai. Nors spenelių, pažeistų pienligės, išvaizda skiriasi nuo sveikų (speneliai atrodo paraudę, paburkę, ypač po žindymo), tačiau pagrindinis požymis yra pienligei būdingi pojūčiai: deginančio, niežtinčio pobūdžio skausmas. Spenelius niežti ir peršti, kaip ir makštį, esant makšties pienligei (kandidozei). Juk sukėlėjas tas pats - grybelis Candida Albicans, tad ir pojūčiai tokie patys. Beje, mamos pienligę gana dažnai painioja su jautriais speneliais. Kai nesiseka maitinti, ir žindydama moteris patiria ne džiaugsmą, o skausmą ir nepatogumą, ji sako - man pienligė. Iš tikrųjų pienligė nėra tik skausmas, nemalonumas, bet ir, kaip minėjau, niežėjimas, perštėjimas. Pagal statistiką, sudirgusių, skausmingų spenelių periodą išgyvena nemažai žindančių mamų, o pienligę - vos 10-15 proc. Beje, galimos ir dar kitos spenelių infekcijos, kurias dažniausiai sukelia bakterinės kilmės sukėlėjai. Esant bakterinei infekcijai, gydymas nuo grybelinės infekcijos nepadės, skausmas bus stiprus, ims skaudėti, vos kūdikiui pradėjus žįsti, ir skausmas intensyvės visą žindymo laikotarpį.
Pienligės diagnostika
Pirmiausia surenkama anamnezė ir atliekami dubens organų tyrimai. Pienligė nesunkiai nustatoma įprastos ginekologinės apžiūros metu. Jeigu C. albicans natyviniame tepinėlyje nustatomi moteriai, kuri niekuo nesiskundžia, gydyti nereikia, nes šis mikroorganizmas gali būti normalios mikrofloros sudedamoji dalis. Sunkesniais atvejais rekomenduojama atlikti makšties išskyrų pasėlį.
Jei nepadeda klotrimazolis, gal atsparus jam. Prašykit, kad padarytų odos pasėlį nuo užpakaliuko ir išsiaiškintų, ar tikrai grybelis ir jei grybelis - kad padarytų antibakteriogramą ir nustatytų, kokio konkrečiai antigrybelinio preparato reikia. Nors tos "auksinės" dalys gali reikšti, kad bakterija (stafilokokas) čia, o ne grybelis. Padarius pasėlį bus aišku.
Pienligės gydymas
Tai, kaip gydyti pienligę, priklauso nuo jos sunkumo ir dažnio. Jei pasireiškia lengvi ar vidutinio sunkumo simptomai ir tai įvyksta pakankamai retai, skiriami priešgrybeliniai vaistai, pavyzdžiui, kremai, tepalai, tabletės arba žvakutės nuo pienligės. Esant sunkiems simptomams, kandidozė moterims gydoma stipresniais priešgrybeliniais vaistais, kurie prasiskverbia giliai į visus audinius, arba skiriamos didesnės standartinių vaistų dozės.
Gydymui naudojami priešgrybeliniai vaistai, kūdikių ir vaikų pienligė dažniausiai gydoma tepalais, valgomaisiais geliais. Gydytojas grybelių pažeistas vietas taip pat gali rekomenduoti valyti sodos tirpalu. Kūdikio čiulptukus, buteliukus, kramtukus, šaukštelius ir pan. būtina sterilizuoti arba pakeisti naujais.
Kai vaikučiui yra pienligė, jam skiriamas antigrybelinis tepalas burnos gleivinei tepti, tuo pačiu tepalu reikia tepti ir spenelius. Pienligė yra infekcija, kurią reikia gydyti vaistais, o ne soda. Soda naujagimiams ir kūdikiams žalinga, nes sunku nutaikyti tirpalo koncentraciją ir galima nesunkiai nudeginti jautrią gleivinę. Speneliams soda irgi netinka, nes išdžiovina ir pažeidžia uždegimo apimtą odą.
Mama ir kūdikis šia infekcija dalinasi, tad nebūna tokių stebuklų, kad kūdikis turės pienligę, bet žįsdamas neužkrės mamos. Dabar manoma atvirkščiai, kad pienligė atsiranda dėl perdėtos švaros. Dėl to, kad mamos labai mėgsta spenelių higieną, ko primygtinai prašome nedaryti. Juo labiau kūdikiui nereikia jokios burnos higienos. Burnos higienos rekomendacijos nėra.
Mamos klausia, kaip padės antigrybelinis preparatas kūdikiui, jei patepus burną mažylis bematant tą gabaliuką nuryja. Iš tikrųjų gydymui pakanka labai mažo kiekio, o nurytas jis nepakenkia, atvirkščiai - toliau gydo, nes rezorbuojasi per virškinamąjį traktą. Beje, antigybeliniai vaistai pienligei gydyti dabar yra receptiniai, ir mamas įbaugina ilgos anotacijos, išvardinti pašaliniai poveikiai.
Kaip pagalbą esant spenelių pienligei patariu spenelius atvėsinti - po žindymo užsidėti ledukų, susuktų į audinį. Ar esant spenelių pienligei prasidės ir makšties pienligė? Spenelių pienligė ir makšties pienligė nebūtinai susijusios, nors gali būti ir taip. Ne veltui gydytojai moterų klausia, ar jos turi polinkį sirgti pienlige (vadinasi, ar anksčiau yra buvusi makšties kandidozė). Jei moteris atsako, kad taip, vadinasi, jai yra didesnė tikimybė susirgti spenelių pienlige.
Kartais (kai pienligė ir spenelių, ir makšties) gali būti skirtas gydymas antigrybeliniais vaistais tabletėmis. Šis sisteminis viso organizmo gydymas skiriamas tik tada, kai paprastos priemonės nepadeda, pienligė užsitęsia ilgai ir labai vargina. Organizmas yra protingas, todėl labai daug šansų, kad pagis be gydymo.
Sergant makšties pienlige svarbu laikytis tinkamos higienos: nenaudoti muilo, ypač antibakterinio, kvepiančių prausiklių, rinktis specialią intymiai higienai skirtą kosmetiką. Patartina nenaudoti aromatizuoto tualetinio popieriaus ir higieninių servetėlių, aromatizuotų tamponų ir įklotų.
Itin kruopščiai plaukite rankas, ypatingai prieš žindymą, po tualeto, po sauskelnių keitimo. Esant pienligei speneliai turi būti kiek įmanoma mažiau drėgnoje ir šiltoje terpėje, kurią taip mėgsta grybelis. Pvz., nuo pieno sudrėkusį žindymo įklotą. Liemenėlę ir daugkartinius įklotus plaukite dažnai, aukštoje tempratūroje. Liemenėlė geriausia medvilninė. Viskas, kas atsiduria kūdikio burnytėje (ar turi tam potencialą) turi būti sterilizuojama ir valoma. Kramtukai, barškučiai, kiti žaislai - jei negalima sterilizuoti, reikia labai kruopščiai nuvalyti skysčiu, kuris veikia grybelius bei vandeniu, kad mažylis „neparagautų“ nesaugių medžiagų . Kiekvienas šeimos narys turi turėti atskirus rankšluosčius, skirtus veidui ir kūnui, įskaitant ir mažylį.
Pienligės prevencijai ir gydymui gali padėti sidabriniai spenelių gaubteliai. Sidabras žinomas dėl antiseptinių ir priešgrybelinių savybių. Viskas paprasta - grybelis iš mažylio burnytės žindymo metu patenka ant spenelio ir ten „gyvuoja“, net jeigu moteris ir nieko nejaučia. Spenelius reikia tepti gydytojo paskirtu tepalu po žindymo (valgomasis mažylio gelis netinka, nes jo formulė tinkama gleivinei, bet ne odai) ir prieš žindymą nuvalyti.
Ne viena moteris pastebi, kad kovojant su pasikartojančia pienlige (tiek spenelių, tiek makšties) padeda subalansuota mityba ir tam tikrų produktų eliminavimas. Be abejonės, pienligė nėra kontraindikacija žindymui, tačiau jis gali būti sudėtingesnis dėl skausmo - tiek mažylio, tiek mamos. Jie jaučiamas stiprus spenelių deginimas, skausmas ir tai nėra susiję su blogu mažylio apžiojimu galima išgerti ibuprofeno, kuris šiek tiek sušvelnins simptomus. Jeigu pienligė itin skausminga ir žįsti mažylis visiškai atsisako (retai, bet taip gali nutikti), galima pieną sugirdyti alternatyviais būdais - naujagimiams pienas gali būti sugirdomas šaukšteliu, taurele, švirkštu (be adatos), vyresniems kūdikiams - iš nedidelės stiklinės.
Nors mamos piene grybelis gali daugintis, tačiau jame yra ir komponentų, kurie jį stabdo. Be to, piene yra specialių išskirtinai besiformuojančiai žarnyno mikrobiotai skirtų mitybinių medžiagų, kurios padeda jai stiprėti ir atlikti savo funkcijas, tarp jų ir apsauginę.
Jeigu pienligė dažnai kartojasi, ar nereaguoja į gydymą, reikia pakalbėti su gydytoju dėl gydymo keitimo ir gretutinių priežasčių, galinčių turėti įtakos, sprendimo.
Kūdikių pienligė
tags: #tepaliukas #kudikiui #nuo #pienliges
