Kalėdų laikotarpis - tai metas, kai dauguma žmonių tikisi ramybės, džiaugsmo ir šeimos susibūrimų. Tačiau tai, kas turėjo būti džiaugsminga šeimos šventė, kartais virsta širdgėla ir teisiniu košmaru, ypač kai kyla klausimų dėl vaiko išvežimo į užsienį. Vaikui tai - ne tik kelionė į kitą šalį. Tai - nauja, svetima aplinka, kurioje gali kilti nesaugumo jausmas, nesugebėjimas susitikti su artimaisiais ar net sunkumai mokykloje dėl kalbos barjero.
Neteisėtas vaiko išvežimas (tarptautinis vaikų grobimas) yra apibrėžiamas kaip vaiko perkėlimas arba negrąžinimas į nuolatinę jo gyvenamąją vietą be kito tėvo (motinos) arba globėjo sutikimo, jeigu tai pažeidžia globos teises, kurios yra pripažintos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisėje. Sprendimas išvykti gyventi su vaiku į kitą šalį gali išprovokuoti išsiskyrusių tėvų ginčus ne tik dėl to su kuo, bet ir kur turi gyventi vaikas. Būtent todėl, kad vienas iš tėvų, nusprendęs pakeisti savo gyvenamosios vietos valstybę, kartu pasiima ir vaiką (-us), taip apribodamas kito tėvo (motinos) galimybes palaikyti pastovų ryšį su vaiku bei pažeisdamas vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam, ir lėmė 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) priėmimą.
Pasak teisininkės ir mediatorės Kristinos Cipkuvienės, sužinojus apie vaiko išsivežimo gyventi į užsienį faktą, svarbu veikti nedelsiant ir ginti tiek vaiko, tiek savo kaip vieno iš tėvų interesus. Bet kuriuo atveju, įstatymas nurodo, kad vienas iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Beje, būtinybė gauti sutikimą išlieka ir tada, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų. Neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises, tai problema, kuri ypač aktuali šventiniu laikotarpiu, kai padidėja šeimos konfliktų rizika.
Teisiniai instrumentai ir jų taikymas
Lietuvoje tarptautinio vaikų gobimo bylos nagrinėjamos vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu „Briuselis IIa“ (Reglamentas) ir 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Hagos konvencija). 1980 m. Hagos konvencija yra pasaulinis tarptautinis instrumentas, taikomas visoms ją pasirašiusioms valstybėms. Šiuo metu Hagos konvencijai priklauso daugiau nei 100 valstybių. Tad jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas. Reglamentas „Briuselis II b“ (oficialiai Briuselis IIa) papildo ir sustiprina Hagos konvencijos nuostatas būtent Europos Sąjungos valstybėse narėse. Prisijungdama prie konvencijos Lietuva kartu su kitomis valstybėmis sukūrė mechanizmą, skirtą kovoti su tarpvalstybiniu vaikų grobimu. „Paliktasis“ tėvas (motina) gali pasinaudoti konvencijoje numatyta priverstinio pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę procedūra. Pavyzdžiui, vaiką pagrobus iš Lietuvos, joje likęs tėvas (motina) gali kreiptis į Valstybinę vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą ir tos valstybės, kurioje atsidūrė vaikas, teisme inicijuoti bylą dėl jo grąžinimo į Lietuvą.
Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija. Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija.
Pagrindinė taisyklė ir išimtys
Tiek Reglamente (11 straipsnio 1 dalis), tiek Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios jis neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Šios taisyklės išimtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, yra įtvirtinti Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose.
Hagos konvencija numato kelias griežtas išimtis, nustatytas 12, 13 ir 20 straipsniuose. Kadangi išimtis taiko kiekvienos valstybės nacionaliniai teismai, jų aiškinimas gali skirtis. Pavyzdžiui, siekiant suvienodinti atskirų valstybių teismų praktiką, Tarptautinis Hagos teisėjų tinklas rengia gerosios praktikos gaires. Be to, tam tikrus standartus šioje srityje padeda išgryninti Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos
Hagos konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikas gali būti negrąžinamas tais atvejais, kai procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Net jei procesas buvo pradėtas praėjus vieneriems metams, teismai nurodo grąžinti vaiką, nebent būtų įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie aplinkos. Lietuvos teismai, vadovaudamiesi Hagos konvencijos 12 straipsnio nuostatomis, vienerių metų vaiko gyvenimo Lietuvoje termino sąlygą dažnai taiko lanksčiai ir pabrėžia, kad reikšminga vertinti ne konkretų laikotarpį, kurį vaikas praleido Lietuvoje, bet individualius vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos patvirtinančius aspektus. Taigi, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad toks buvimas kitoje teritorijoje nėra laikinas ar atsitiktinis ir ten gyvendamas vaikas yra integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką. Todėl turi būti atsižvelgta į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos ar darželio lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje.
Be abejo, Lietuvos teismai vertina ir vaiko emocinį prisitaikymą (saugumą ir stabilumą), analizuoja, ar egzistuoja natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su vaiką išvežusiu vienu iš tėvų. Pabrėžtina, kad vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygį būtina vertinti tuo metu, kai vyksta procesas (esamuoju laiku), nes tai leidžia preliminariai (realiai) daryti išvadas apie įvykusį pripratimą, adaptavimąsi prie tos aplinkos, kurioje vaikas praleido pastaruosius dvylika mėnesių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad „prisitaikymas“ apima du elementus. Pirma, jis apima fizinį elementą - įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą - saugumą ir stabilumą.
Rizika vaikui
Kita išimtis yra paties vaiko prieštaravimas būti grąžintam. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas išklausyti vaiką yra būtina. Tačiau vaiko nuomonė turi būti vertinama atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo gebėjimą pačiam priimti sprendimus, galimą tėvų įtaką vaiko nuomonei ir pan. Trečia išimtis - yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Paprastai vaiką išsivežęs tėvas (motina) grėsmę vaikui grindžia galimu likusio tėvo (motinos) smurtu, piktnaudžiavimu alkoholiu, tėvystės įgūdžių nebuvimu ir pan. Nepaisant visų šių aplinkybių, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais, ar tėvas (motina) gali keisti savo elgesį ir tinkamai pasirūpinti vaiku. Dažnai neteisėti išvežimai yra argumentuojami smurtine (alkoholizmas, psichologinė prievarta) vieno iš tėvų sukurta aplinka.
Reglamente įtvirtinta ir papildoma sąlyga - teismas negali atsisakyti grąžinti vaiko, jei nustatoma, kad bus imtasi priemonių sugrąžinto vaiko apsaugai užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą vaiko negrąžinimo sąlygą, yra nurodęs, kad tai tokie atvejai, kai tėvai nederamai atlieka savo pareigas ir teises bei yra pagrindo manyti, kad toks jų elgesys nepasikeis ateityje (piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir pan.).
EŽTT atkreipė dėmesį, kad pagal Izraelio teisę egzistuojantis vaiko motinos įkalinimo už vaiko grobimą pavojus gali turėti rimtų neigiamų pasekmių vaikui jo grąžinimo atveju. Kitame sprendime, priimtame byloje X prieš Latviją, EŽTT nusprendė, kad Latvijos teismai, spręsdami iš Australijos į Latviją motinos pagrobto vaiko grąžinimo klausimą, tinkamai neįvertino vaiko motinos pateiktų duomenų dėl rizikos, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala.
Kiti pagrindai
Tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinti ir kiti vaiko negrąžinimo pagrindai, pavyzdžiui, asmenys ar įstaiga, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu nesinaudojo globos teisėmis, o jei naudojosi, neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas, arba vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.
Ginčų sprendimas ir teismų praktika
Jei tėvas (motina) nesutinka su vaiko išvežimu į kitą valstybę, šį ginčą turi spręsti teismas. Tokio ginčo sprendimas gali trukti pakankamai ilgai, todėl šiuos klausimus reikėtų planuoti iš anksto. Naujausioje teismų praktikoje formuojami kriterijai, kuriais remiantis spręstinas toks tėvų ginčas, pavyzdžiui: ar vaiko perkėlimas yra būtinas; ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas; ar yra pagrindas riboti vaiko bendravimą su Lietuvoje liekančiu tėvu (motina); ar Lietuvoje liekantis tėvas (motina) vykdo jam nustatytas pareigas; ar tėvų tarpusavio santykiai nėra konfliktiški (tokiu atveju, vienam iš tėvų kartu su vaiku išvykus į užsienio valstybę, tai galėtų turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui); kokia vaiko pozicija dėl galimo persikėlimo ir šios pozicijos susiformavimo prielaidos.
Peržvelgus teismų praktiką sunku būtų įvertinti aiškias tendencijas. Pažymėtina, kad sprendimas dėl vaiko grąžinimo nėra sprendimas grąžinti vaiką tėvui (motinai), likusiam valstybėje, iš kurios vaikas buvo išvežtas. Žinoma, dažniausiai vaiką išvežęs tėvas (motina) klausia, o kur vaikas bus grąžintas, jei aš neketinu grįžti. Tai, matyt, yra sunkiausia šių bylų dalis. Šios kategorijos bylose teismų priimti sprendimai vykdomi be išlygų, jei tai neišvengiamai - panaudojant prievartą. Laikoma, kad teismo sprendimas yra įgyvendintas, kai vaikas perduodamas „paliktajam“ tėvui (motinai).
Vienas iš pavyzdžių iš teismų praktikos: Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje motina neteisėtai iš JAV į Lietuvą išvežė vaiką. Teismas nusprendė, kad vaikas turi būti grąžintas į JAV, nes ten yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas atsižvelgė į tai, kad tėvas nebuvo nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, o vaiko grąžinimas į JAV nepadarys jam psichologinės žalos. Teismas pabrėžė, kad svarbiausia yra vaiko interesai ir jo ryšio su abiem tėvais išsaugojimas. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis patvirtina praktiką, kai vaikas grąžinamas, jei tėvas nedavė sutikimo išvežti vaiką į užsienį.
Rekomendacijos ir prevencija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pasiūlyta parengti aiškias rekomendacijas ir kontaktus piliečiams, gyvenantiems užsienyje ir svarstantiems vaiko išvežimo klausimą. Pirmiausia turite gerai įvertinti šeimos situaciją. Tais atvejais, kai kyla grėsmė jums ar vaikui, turite kreiptis į atitinkamas vaiko gyvenamosios vietos valstybės įstaigas, kad surinktumėte įrodymus apie netinkamą tėvo (motinos) elgesį ir galimą grėsmę vaikui.
Tėvams gyvenantiems atskirai ir auginantiems nepilnamečius vaikus yra būtina žinoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles ir jų laikytis (ypač ketinantiems išvykti su vaiku). Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Vienam iš tėvų ketinant su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, būtina išspręsti liekančio tėvo tolesnio dalyvavimo vaiko auklėjime klausimus, t. y. tėvams būtina susitarti dėl liekančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, vaikui gyvenant užsienio valstybėje. Suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku yra tėvo, pas kurį gyvena vaikas, pareiga ir jis neturi teisės kliudyti kitam tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
Vis dėlto, tai nereiškia, kad jūs negalite persikelti į kitą šalį ar grįžti į gimtinę. Tačiau vaikas nėra vienas iš jūsų lagaminų, todėl ketindami persikelti su vaiku arba gaukite kito tėvo/motinos sutikimą, arba kreipkitės pagalbos į konsulines įstaigas, teisininkus šalyje, kurioje gyvenate, kad padėtų jums pradėti procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kito tėčio/mamos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo. Arba rinkite medžiagą apie tai, kad vaiko tėtis/mama šeimoje elgiasi netinkamai, dėl ko vaikui kyla grėsmė toje aplinkoje, kad jūs ieškojote pagalbos, bet ji nebuvo tinkama, todėl negrįžus iš atostogų vaiką būtų nesaugu grąžinti į jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybę.
Svarbu prisiminti, kad vaikas turi teisę dalyvauti priimant sprendimą ne tik išvykti atostogų, bet ir iš jų negrįžti, todėl tiek vaiko tėvai, tiek su tokiomis bylomis dirbantys specialistai turi nepamiršti laiku išklausyti vaiką.
Teisininko komentaras
Norite išvykti su vaiku gyventi į užsienį, kai su vaiko tėvu ar mama esate išsiskyrę? Tėvai paprastai gerai žino apie vaiko kelionės dokumentus, kurių reikalauja pasienio kontrolės pareigūnai. Net jeigu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su išvykstančiu tėvu. Šio komentaro tikslas - atkreipti pačių tėvų dėmesį, kurie savo gyvenime susiduria tokiomis situacijomis. Apie tai verta pakalbėti, nes vieno punkto, kuris aiškiu tekstu įpareigoja gauti liekančio tėvo leidimą, įstatymuose nerasite. Be to, tėvai lietuvišką „vaiko gyvenamosios vietos“ nustatymą su vienu iš tėvų, dažnai klaidingai supranta kaip tam vienam iš tėvų suteiktas vaiko globos teises.
Tiek dėl nežinojimo, tiek ir spontaniškai („ai, išvažiuosim ir nieko man nepadarys“) pasielgti yra visiškai neprasminga, nes yra gana aiški situacija koks būtų teismo sprendimas, jeigu paliktas tėvas imtųsi teisinių veiksmų. Paliktas Lietuvoje tėvas pagal ES reglamentą ir Hagos konvenciją turi teisę taikyti specialią procedūrą ir reikalauti grąžinti neteisėtai išvežtą vaiką į Lietuvą. Tokiu atveju, sprendžiama dėl kuo greitesnio vaiko grąžinimo, o pati byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), leidimo su vaiku išvykti gyventi į užsienį ar bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) yra nagrinėjama Lietuvos teismuose.
Iš kitos pusės, būtina žinoti ir tai, kad paliktam Lietuvoje tėvui nedelsiant nesiėmus teisinių veiksmų dėl vaiko išvežimo, o vėliau nusprendus pateikti reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), vėlgi pagal ES reglamentą, jau teks kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismą, t.y. Kaip ir bet kuris ginčas, o ypač kai tenka bylinėtis užsienio valstybės teisme, žmogui reiškia reikšmingus laiko, energijos ir finansinius praradimus. nekalbant apie bylos baigtį ir teismo sprendimo (dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos) vykdymą užsienyje.
Vis dažniau šeimas kuria skirtingų tautybių ir pilietybių asmenys iš įvairiausių pasaulio vietų. Neretas atvejis, kad susidūrus su kultūros, religijos, papročių, kalbos ir kitais skirtumais santuokos yra nutraukiamos. Nutrūkus santykiams, dažnai vienas iš tėvų nusprendžia grįžti į gimtinę, kartu norėdamas pasiimti vaiką. Taip susiduriama su neteisėto vaiko išgabenimo į kitą valstybę problema.
Svarbūs aspektai: Tėvams gyvenantiems atskirai ir auginantiems nepilnamečius vaikus yra būtina žinoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles ir jų laikytis (ypač ketinantiems išvykti su vaiku). Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Vienam iš tėvų ketinant su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, būtina išspręsti liekančio tėvo tolesnio dalyvavimo vaiko auklėjime klausimus, t. y. tėvams būtina susitarti dėl liekančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, vaikui gyvenant užsienio valstybėje. Suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku yra tėvo, pas kurį gyvena vaikas, pareiga ir jis neturi teisės kliudyti kitam tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
Taigi šylant orams neabejotinai visi planuojame vasaros atostogas. Planuoti reikia ir tada, kai neketinate iš jų sugrįžti. Hagos konvencija siekiama sukurti atmosferą, kurioje vaiko tėvai, planuojantys persikelti į kitą šalį su vaiku, ir jų advokatai žinotų ir patartų tėvams, kad vaiko grobimas nėra tikslingas. Pagrobtas vaikas bus grąžintas ir globos byla bus sprendžiama vaiko kilmės valstybėje.
Taigi Hagos konvencija siekiama atgrasyti nuo vaikų grobimo, užtikrinant, kad pagrobęs tėvas ar motina negalėtų įteisinti tokio vaiko išvežimo šalyje, į kurią vaikas pagrobiamas. Vis dėlto, tai nereiškia, kad jūs negalite persikelti į kitą šalį ar grįžti į gimtinę. Tačiau vaikas nėra vienas iš jūsų lagaminų, todėl ketindami persikelti su vaiku arba gaukite kito tėvo/motinos sutikimą, arba kreipkitės pagalbos į konsulines įstaigas, teisininkus šalyje, kurioje gyvenate, kad padėtų jums pradėti procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kito tėčio/mamos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl neteisėtai išvežtų ar negrąžintų vaikų skaičius turi potencialą augti. Daugėja atvejų, kai anksčiau iš Lietuvos emigravę ir užsienyje vaikus auginę tėvai, susidūrę su skyrybomis, siekia susigrąžinti vaikus.
Situacija Airijoje ir tarptautinė mediacija
Nors konkreti situacija Airijoje nėra detaliai aprašyta, bendrieji principai dėl vaikų išvežimo ir globos išlieka tie patys. Jei gyvenote Airijoje ir turite teismo sprendimą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jumis, tačiau norite grįžti į Airiją su vaiku ir biologinis tėvas yra nežinomas ar neprieinamas, būtina atidžiai įvertinti situaciją. Jūs turite įsiteisėjusį Teismo sprendimą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su Jumis, tačiau tai nereiškia automatinio leidimo nuolat gyventi kitoje šalyje be papildomų teisinių procedūrų ar sutikimo. Jei vaikas neadaptavosi Lietuvoje, grįžimas į Airiją gali būti svarstomas, tačiau būtina atsižvelgti į visus teisinius aspektus, ypač jei tėvas, nors ir nematytas 12 metų, vis dar turi teises.
Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį. Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas. Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos. Jei trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos.
Taip pat verta apsvarstyti ir esant galimybei pasitelkti tarptautinę mediaciją, kuri gali būti naudinga ne tik kaip alternatyva teismui, bet ir kaip integruota teisminio proceso dalis.
Net jei situacija atrodo beviltiška, atminkite: greiti ir apgalvoti veiksmai gali padėti jums ir jūsų vaikui sugrįžti į ramų gyvenimą.
