Kiekvienas vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, o jei negyvena kartu - bendrauti. Tačiau realybė kartais būna tokia, kad vaikas savo biologinių tėvų ar vieno iš jų, nepažįsta. Neretai tokiose situacijose biologinį artimąjį pakeičia kitas žmogus. Tvirti ir abipusiai branginami vaiko ir ne biologinio tėvo/motinos santykiai, vadinami socialine tėvyste.
„Mūsų šalyje apie socialinę tėvystę ir jos svarbą vaiko raidai ir gyvenimui kalbama mažai, tačiau suaugusieji turi suprasti ir tokios tėvystės svarbą bei prisiimti atsakomybę vaikui“, - sako Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėjas Panevėžio mieste Dovaras Nevardauskis.
Kas yra socialinė tėvystė
Socialinė tėvystė, tai socialinis asmens ryšys su ne jo biologiniu vaiku šeimoje. „Jeigu vaikas jau sąmoningas, auga nežinodamas ir/ar nepažinodamas kito asmens, kaip tėvo/motinos, ir suaugusį asmenį laiko vieninteliu savo tėvu ar motina - tai jau yra pagrindas socialinės tėvystės pripažinimui. Tam svarbios ir kitos sąlygos: artimas ryšys su vaiku, bendros veiklos, vaiko išlaikymas ir panašiai“, - sako Dovaras Nevardauskis.
Susiformavę glaudūs vaiko ir suaugusiojo santykiai, net jei pats vaikas žino apie tai, kad jis nėra jo biologinis tėvas/motina, tačiau pripažįsta savo tėvu/motina, ir yra prie jo prisirišęs, laiko artimesniu ir brangesniu žmogumi nei biologinis tėvas, nori su juo bendrauti - tai dar vienas socialinės tėvystės paaiškinimas.
Panevėžio apskrities mobiliosios komandos psichologė Aura Svetikienė pažymi, kad tėvystės sąvoka ir yra emocinis vaiko ryšys su suaugusiuoju. „Suaugusiojo ir vaiko ryšys, suprantamas kaip tėvystė ir motinystė, atsiranda iš artimo emocinio ryšio, pasitikėjimo, bendrų užsiėmimų ir domėjimosi vienas kitu. Kalbant apie socialinę tėvystę ir tėvystę reiktų pažymėti, kad bene svarbiausia takoskyra čia tampa vaiko ir suaugusiojo biologinis ryšys, tačiau „genai, giminystės ryšiai“ vaikams iki atitinkamo amžiaus, tėra tik neaiškios sąvokos“, - komentuodama socialinės tėvystės reikšmę, sakė psichologė.
Teismų praktika sprendžiant socialinės tėvystės klausimą
Vaiko teisių gynėjams neretai tenka dalyvauti teisminiuose procesuose, kai skiriasi tėvai ir sprendžiamas tėvystės klausimas. Anot Panevėžio apskrities VTAS patarėjo Panevėžio mieste D. Nevardausio, teismų praktikoje, bylų, kai bandoma nuginčyti tėvystę - netrūksta. Dažnai pasitaiko atvejų, kai į teismą kreipiasi ieškovas, tarkim - tėvas, kuris nurodo, kad nėra biologinis vaiko tėvas ir pageidauja nuginčyti tėvystę bei atsisakyti teisių ir pareigų vaikui. Jeigu tai mažas vaikas ir nėra susiformavęs emocinis ryšys - tokios bylos nėra sudėtingos ir teismų praktika rodo, kad dažnu atveju tėvystė būna nuginčijama.
Anot D. Nevardauskio, situacija visiškai kita, kai kalbama apie vyresnius vaikus. „Visada teismas ir vaiko teisų gynėjai atsižvelgia į tai, ar yra susiformavęs emocinis ryšys ir vaikas išreiškia norą toliau bendrauti su socialiniu tėvu/motina. Siekiant apsaugoti vaiką nuo tokių grėsmių, kaip išlaikymo, priežiūros, galbūt net gyvenamojo būsto netekimas ir apsaugant kitas vaiko teises bei teisėtus interesus, socialinė tėvystė gali būti ir nenuginčijama“, - apie teismuose nagrinėjamas socialinės tėvystės nutraukimo bylas kalbėjo D. Nevardauskis.
Vaiko teisių gynėjas pažymėjo ir tai, kad dažnu atveju socialiniai tėvai pripažįsta artimą ryšį su vaiku, tačiau nesusiklostę suaugusių asmeniniai santykiai ir pykčiai tampa pagrindu išsižadėti ir ne biologinių vaikų.
Socialinės tėvystės nuginčijimas - smūgis vaikui
Vaiko vystymuisi ir socialinei raidai artimas ryšys su suaugusiuoju - labai svarbus. „Tvirti emociniai ryšiai padeda pagrindus tolimesniam žmogaus gyvenimui, jie suteikia saugumo, stabilumo jausmą, skatina pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais. Deja, skyrybos vaikui yra savotiška viso, jį supančio pasaulio griūtis ir visai nesvarbu apie kokias skyrybas kalbame: biologinių tėvų ar vieno iš tėvų su socialiniu vaiko tėvu - tą suprasti suaugusiems ir padėti suvokti vaikui labai svarbu“, - sako Panevėžio apskrities VTAS psichologė.
Tačiau tėvystės nuginčijimas ir santykių su vaiku išsižadėjimas, psichologės teigimu, padaro kur kas didesnę žalą vaiko emocinei sveikatai nei skyrybos. Tėvų skyrybas paaiškinti paprasčiau, o štai kodėl laikytas tėvu/motina asmuo nori atsisakyti tėvystės, visai kitas ir daug sudėtingesnis klausimas. „Santykių nutraukimas arba suaugusio žmogaus išsižadėjimas, tai didžiulė netektis vaikui. Įsivaizduokite, kaip sudėtinga atsakyti sau į klausimą „kodėl mane paliko?“, o vaikas jį būtinai sau užduos, kai pasijaus išduotas ir nebereikalingas“, - sako A. Svetikienė.
„Vaikas, tokiu atveju, kai jo išsižadama, pirmiausia priežasties pradeda ieškoti savyje ir analizuoti ką padarė ne taip, dažnai linkęs save kaltinti, užsisklęsti. Neabejoju, kad emocinių sunkumų patiria tiek vaikas, tiek socialinis tėvas ar motina“, - sako psichologė, pabrėždama tėvystės nuginčijimo fakto žalą vaiko raidai.
Socialinė tėvystė - ne tik teisinė sąvoka
Europos žmogaus teisių teisingumo teismas savo praktikoje, nagrinėdamas bylas, naudoja sąvoką socialinė tėvystė. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatose socialinė tėvystė taip pat minima ir apibrėžta jos reikšmė. „Lietuvos teisės aktuose ši sąvoka nėra reglamentuota, tačiau esame Europos sąjungos valstybė, todėl per ES teisę, ji taikoma ir Lietuvoje“, - sako D. Nevardauskis.
Šiandien pripažįstama, kad biologinis vaiko ir tėvo/motinos ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo/motinos teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja.
Teisiniai aspektai ir DNR testas
„Labai svarbu įvertinti, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu. Tėvystės nuginčijamas ar pripažinimas darosi vis svarbesni. Kaip nelikti apgautam? Kaip vyrui - nebūti priverstam mokėti alimentus už svetimą vaiką, moteriai - nebūti priverstai auginti vaiko be jokių alimentų? Svarbiausias įrodymas tėvystės bylose - DNR testas. DNR tyrimo negalima atlikti priverstinai. Tačiau jeigu vyras tyrimo atsisako (ar be svarbių priežasčių neateina), paprastai laikoma, kad jis pripažįsta tėvystę. DNR tyrimas skiriamas teismo (iškilus ginčui dėl tėvystės) pagal tam tikrą tvarką. Nesant DNR tyrimo, teismas žiūri į kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, jei vyras siuntė vaikui pinigus, jei vaiką augino kaip savą - tai irgi gali būti laikoma, kad jis pripažino tėvystę (nors tai silpnesnis įrodymas, nei DNR tyrimas). Dėl tėvystės į teismą gali paprastai kreiptis vienas iš trijų žmonių: motina, tėvu įrašytas žmogus (jei nemano, kad yra tikrasis tėvas) ir tėvu neįrašytas žmogus (jei mano, kad yra tikrasis tėvas).
Įtariate, kad ne jūs tėvas? Gali atrodyti, kad tėvystę nusiginčyti spėsite visada. Deja, tai dažna klaida. Kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo privalote per 1 metus nuo tada, kai pradėjote įtarti, kad vaikas gali būti ne jūsų (arba per 1 metus nuo to, kai sužinojote, kad esate įrašytas vaiko tėvu, kurio nepripažįstate). Mat Lietuvoje “tėvas” suprantama plačiau nei vien biologinis tėvas. Jeigu auginote vaiką kaip savą, užsimezgė ryšys, ir tėvystės neginčijote - tai teismas gali ir laikyti jus tėvu, net jei nesate biologinis tėvas. Prognozuoti tokias bylas sunku, nes teismas atsižvelgia į daug aplinkybių. Tai suteikia galimybę moterims elgtis nesąžiningai: pavyzdžiui, kreiptis dėl alimentų į tą iš buvusių seksualinių partnerių, kuris turtingiausias, tikintis, kad gaus daugiau alimentų. Kadangi niekas nežino jos buvusių seksualinių partnerių geriau, nei ji pati, kitus gali tiesiog slėpti. Laimė, toli gražu ne visada dėl tėvystės kyla ginčas tarp tėvo ir motinos. Ypatingais atvejais tą galima padaryti net vaikui negimus; tada reikia notarui nešti ir nėštumo pažymą. Tiesa, dar negimus duotą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo iki gimimo galima atšaukti.
Dėl didelio klausimų šia tema skaičiaus nebėra galimybės atsakinėti į naujus klausimus komentaruose. PAŽIŪRĖKITE: galbūt situacija, panaši į Jūsų, jau paaiškinta ankstesniuose komentaruose, bet turėkite omeny, kad įstatymai keičiasi. Jums visada galime suteikti *mokamą* asmeninę konsultaciją el. paštu.
Teisinis biologinio ryšio pripažinimas
Teisinis biologinio ryšio tarp tėvų ir vaiko pripažinimas gali paveikti įvairius kiekvieno susijusio asmens žmogaus teisių aspektus. Daugeliu atvejų tėvystės nustatymo bylose reikalingas kruopštus konkuruojančių žmogaus teisių balansavimas, atsižvelgiant į tai, kad visada yra svarbiausi vaiko interesai.
Teisinis biologinio ryšio tarp tėvo ir vaiko pripažinimas yra apsaugotas teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Iš vaiko perspektyvos, tai susiję su jo teise įtvirtinti savo tapatybę ir žinoti informaciją apie savo kilmę. Geriausių vaiko interesų principas reiškia, kad visų sprendimų, susijusių su vaiku, svarbiausias aspektas yra vaiko interesai.
Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą negarantuoja biologinio ryšio tarp tėvų ir vaiko teisinio pripažinimo, kai jie nėra susiję biologiniais ryšiais.
Partneris neturi teisės inicijuoti tėvystės nustatymo dėl teisinio partnerio vaiko tėvystės pripažinimo, jei jis nėra vaiko biologinis tėvas. Teisiškai pripažintas tėvas gali ginčyti savo tėvystę, jei jis mano, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas. Teisinės prezumpcijos neturėtų paneigti biologinės realybės.
Kreipimasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo gali varžyti tiek teisiškai pripažinto tėvo, tiek vaiko teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, jeigu jie nori išsaugoti savo šeimos ryšius. Tai gali pažeisti vaiko interesams išsaugoti jo emocinį stabilumą ir egzistuojančius šeimos santykius. Siekiant nustatyti tėvystę, teismas gali nurodyti ištirti tariamo tėvo DNR. Jei tariamasis tėvas mirė, reikėtų atsižvelgti į jo artimųjų interesus bei į mirusiojo kūno neliečiamybę ir teisę į pagarbą mirusiems. Tėvystės nustatymo proceso apribojimai apsaugo bendrąjį teisinį šeimos santykių stabilumą ir tikrumą. Tėvystės nustatymo proceso trukmė, įskaitant ginčą dėl teisiškai pripažintos tėvystės, turi būti baigta per protingą terminą.
Teismo sprendimo svarba
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.e3K-3-92-706/2016 konstatavo, kad: “ekspertizės rezultatas yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais. Tėvystei, pripažintai pareiškimu (aut. komentaras. Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jei nustatant tėvystę buvo paskirta ekspertizė, kai vaiko motina ir šiuo metu kartu su ja ir su vaiku (kurio biologinę kilmę siekiama nustatyt) gyvenantis vyras turi pasidaryti DNR testą, tai šių asmenų atsisakymas darytis šį testą, negali būti traktuojamas neigiamai atsisakiusio asmens atžvilgiu ir negali sukelti neigiamų pasekmių vaiko motinai. Tėvystės nuginčijimo bylose, teismas įvertinęs visas svarbias aplinkybes priima sprendimą vadovaudamasis geriausias vaiko interesais. Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra būtent paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais. Kaip konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas (2014 m. vasario 18 d. byloje A. L. prieš Lenkiją, Peticijos numeris Nr.28609/08) „vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo gali nusverti tėvų interesus“. Nors pats vaikas daugeliu atvejų jokia forma neišreiškia savo pozicijos, teismui tenka didžiulė atsakomybė nustatyti, kas labiausiai atitinka vaiko interesus, tai yra sprendimas priimamas ypač jautriu klausimu - ką vaikas matys ir vadins tėvu mažiausiai iki pilnametystės. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo įvertinti ir riziką, kad socialinis tėvas, neišvengiamai artimai bendrauja su vaiko biologine motina ir tai didele dalimi nulemia jo siekį tapti ir socialiniu tėvu. Santykiams su vaiko motina pablogėjus (deja, Lietuvoje skyrybų kasmet fiksuojama beveik 50% lyginant su santuokų skaičiumi), natūralu, kad ir santykiai su vaiku taip pat pablogėja, dėl ko vaikas patiria didžiulę skriaudą. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta konstitucinė nuostata: „Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti”.
Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis apima teisę į tapatybę ir asmenybės raidą. Asmens tapatybės duomenys ir interesas „gauti informaciją, reikalingą asmeniui norint sužinoti tiesą apie svarbias savo tapatybės dalis, kaip antai savo tėvų tapatybę“, laikomi svarbiais žmogaus asmeninei raidai. Gimimas ir gimimo aplinkybės yra vaiko privataus gyvenimo dalis. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų sunkiai įmanoma jog tėvui, norinčiam realizuoti ne tik savo teisę būti tėvu, bet ir siekiančiam vykdyti pareigą - auklėti savo vaikus - teismas gali atsakyti, jog jo vaiką auklės ne jis (biologinis tėvas), o kitas asmuo, kuris faktiškai gyvena su vaiku ir yra įrašytas vaiko gimimo liudijime. Šiuo atveju susiduria kelių asmenų svarbūs interesai - vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos - tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Kadangi šių interesų pusiausvyrą nustato teismas, ypatingą reikšmę turi ir tai kaip profesionaliai ir įtikinamai bus pateikta teismo vertinimui šalies pozicija.
Tėvystės nuginčijimas - tai teisinis procesas, kuriuo siekiama pripažinti, kad asmuo, įrašytas vaiko gimimo įraše kaip tėvas, nėra biologinis tėvas. Lietuvos teisės aktai numato, kad tėvystės nuginčijimo pagrindas yra objektyvūs įrodymai, galintys paneigti tėvystės faktą - dažniausiai tai DNR ekspertizė. Tėvystės nuginčijimo procesui taikomas griežtas terminas - ieškinį teismui galima pateikti per vienerius metus nuo tada, kai asmuo sužinojo ar galėjo sužinoti, kad nėra vaiko tėvas. Tėvystės nuginčijimas tiesiogiai susijęs su kitais vaiko teisiniais klausimais - išlaikymo pareiga, paveldėjimo teisėmis ir bendravimo su vaiku tvarka. Nuginčijus tėvystę, keičiasi ne tik šeiminiai santykiai, bet ir teisinės pareigos vaikui. Vis dėlto svarbu žinoti, kad jei po tėvystės nuginčijimo nebūtų nustatytas kitas vaiko tėvas, teismas gali atsisakyti tenkinti tokį ieškinį - ypač jei tarp vaiko ir įrašyto tėvo susiformavęs glaudus emocinis ryšys.
