Skepsis. Toks pirmas jausmas, apimantis daugumą, pagalvojusių apie „Taip gimė žvaigždė“ (A Star is Born, 2018), paprasčiau pristatomą kaip „filmas su Lady Gaga“. Galima suprasti. Lady Gaga asocijuojasi su grandiozine popkultūra, kupina blizgučių, riksmo ir dirbtinumo. Gerbėjai taip pat pridurtų - ir su drąsa, buvimu savimi, stipriomis emocijomis, įkvėpimu. Kitaip tariant, istorija girdėta. Iš tikro, tai jau ketvirtoji jos versija. Ankstesnės žvaigždės gimė 1937, 1954 ir 1976-aisiais. Jose švietė legendinės Judy Garland ir Barbra Streisand.
Naujai iškeptas režisierius kviečia kino mylėtojus pamatyti jausmingiausią meilės istoriją nuo kultinio Jameso Camerono sukurto „Titaniko“ laikų, kurios pamatu tapo 1937 metais pasirodęs legendinis pirmtakas su auksinio Holivudo amžiaus grandais Janet Gaynor ir Fredricu Marchu. Aktorius Bradley‘is Cooperis savo režisūriniam debiutui pasirinko pakankamai saugų projektą, kuris atsižvelgus į jo temą be jokių abejonių į kino teatrus sukviestų milžinišką žiūrovų skaičių ir tuo pačiu leistų jam neperdegti šio kūrybinio kelio pradžioje. Ir viskas todėl, jog muzikinės melodramos beveik visuomet prie savęs pritraukdavo dėmesį. Paskutiniais iš tokių projektų, kuriuose tiek muzika, tiek jausmai liejosi laisvai iš ekrano pusės, tapo 14 „Oskarų“ nominuotas miuziklas „Kalifornijos svajos“ bei studijos „20th Century Fox“ hitas „Didysis šuo meistras“. Pirmasis filmas labai pakerėjo Holivudo kino grietinėlę ir, žinoma, kino gurmanus, kai tuo tarpu antrasis tapo publikos numylėtiniu, nors ir gavo nemažai neigiamų atsiliepimų iš kritikų. Taip ar taip, abi šios juostos tapo labai pelningos, kiekviena užsidirbdamos beveik po pusę milijardo dolerių. Šie mano paminėti filmai įrodė, jog receptas meilė ir muzika tikrai veikia ir gali pritraukti labai daug žiūrovų į kino sales. Todėl visiškai nenustebino tas faktas, jog šiais metais mes sulaukėme dar vieno panašaus kino projekto. Ir juo tapo klasikinio 1937 metų filmo perdirbinys. Tiesa, kas nežino, tai čia jau yra ketvirtasis šios temos perteikimas didžiajame ekrane. Po originalo sekė dar 1954 metų ekranizacija su Judy Garland ir Jamesu Masonu bei pati prasčiausia šios istorijos interpretacija, kurią mums 1976 metais sukūrė Frankas Piersonas. Naująjį „Taip gimė žvaigždė“ filmą galima priimti dviem atvejais - kaip perdirbinį ir kaip originalų filmą. Kodėl taip sakau? Nes tie žmonės, kurie jau yra susipažinę bent su vienu anksčiau pasirodžiusiu filmu, nepamatys beveik nieko naujo, kai tuo tarpu tie, kuriems ši istorija yra svetima, sugebės patirti pačius šilčiausius ir gražiausius jausmus šios dviejų valandų trukmės melodramos peržiūroje. Nesakau, jog tie žiūrovai, kurie jau yra matę ankstesnes versijas, liūdės, tikrai ne. Bet netikėtumo faktorius tikrai nebus toks, koks būtų žiūrint šį nuostabų pasakojimą pirmą kartą.
Surengęs dar vieną sėkmingą koncertą, roko muzikantas Džeksonas Mainis nusprendžia likusį vakarą praleisti bare. Įžengęs į vieną iš jų, jis išvysta drovią, bet stulbinantį balsą turinčią Alę, kuri jam iš karto krenta į akis. Susižavėjęs ką tik sutikta mergina, Džeksonas net nenutuokė, jog ši nekalta pažintis amžiams pakeis jo gyvenimą ir jį patį. Džeksonas Meinas yra vis dar pilnas arenas bei stadionus renkantis muzikos atlikėjas, tačiau vis labiau ir labiau grimztantis į alkoholio ir narkotikų liūną, o tai neišvengiamai veda į karjeros ir asmeninio gyvenimo žlugimą. Eilinį kartą po koncerto bandant nusitašyti jis sutinka Elę, kuri bandydama nepasiduoti kasdienei rutinai dainuoja ir rašo dainų tekstus. Kaip ir pridera, garsus atlikėjas susižavi nuoširdžia ir labai talentinga mergina.
Bradley‘io Coopero režisuota „Taip gimė žvaigždė“ versija - tai daugiasluoksnis ir labai gilus pasakojimas, kurio pagrindinėmis temomis tampa tikros draugystės esmė, nuoširdi meilė, nepavydėtinas šou verslo gyvenimas ir sunki kova su žmogaus silpnybėmis. Būtent todėl, stebint kiekvieną šios neįtikėtinai graudinančios ir dramatiškos juostos sceną, galime akimirksniu susitapatinti su filmo herojais, kurie yra tokie tikri ir paprasti, kaip ir jų gyvenimo peripetijos.
Techninė filmo pusė ir aktorių darbas
Kūrinio turinys Aktorius Bradley‘is Cooperis savo režisūriniam debiutui pasirinko pakankamai saugų projektą, kuris atsižvelgus į jo temą be jokių abejonių į kino teatrus sukviestų milžinišką žiūrovų skaičių ir tuo pačiu leistų jam neperdegti šio kūrybinio kelio pradžioje. Ir viskas todėl, jog muzikinės melodramos beveik visuomet prie savęs pritraukdavo dėmesį. Paskutiniais iš tokių projektų, kuriuose tiek muzika, tiek jausmai liejosi laisvai iš ekrano pusės, tapo 14 „Oskarų“ nominuotas miuziklas „Kalifornijos svajos“ bei studijos „20th Century Fox“ hitas „Didysis šuo meistras“. Pirmasis filmas labai pakerėjo Holivudo kino grietinėlę ir, žinoma, kino gurmanus, kai tuo tarpu antrasis tapo publikos numylėtiniu, nors ir gavo nemažai neigiamų atsiliepimų iš kritikų. Taip ar taip, abi šios juostos tapo labai pelningos, kiekviena užsidirbdamos beveik po pusę milijardo dolerių. Šie mano paminėti filmai įrodė, jog receptas meilė ir muzika tikrai veikia ir gali pritraukti labai daug žiūrovų į kino sales. Todėl visiškai nenustebino tas faktas, jog šiais metais mes sulaukėme dar vieno panašaus kino projekto. Ir juo tapo klasikinio 1937 metų filmo perdirbinys. Tiesa, kas nežino, tai čia jau yra ketvirtasis šios temos perteikimas didžiajame ekrane. Po originalo sekė dar 1954 metų ekranizacija su Judy Garland ir Jamesu Masonu bei pati prasčiausia šios istorijos interpretacija, kurią mums 1976 metais sukūrė Frankas Piersonas. Naująjį „Taip gimė žvaigždė“ filmą galima priimti dviem atvejais - kaip perdirbinį ir kaip originalų filmą. Kodėl taip sakau? Nes tie žmonės, kurie jau yra susipažinę bent su vienu anksčiau pasirodžiusiu filmu, nepamatys beveik nieko naujo, kai tuo tarpu tie, kuriems ši istorija yra svetima, sugebės patirti pačius šilčiausius ir gražiausius jausmus šios dviejų valandų trukmės melodramos peržiūroje. Nesakau, jog tie žiūrovai, kurie jau yra matę ankstesnes versijas, liūdės, tikrai ne. Bet netikėtumo faktorius tikrai nebus toks, koks būtų žiūrint šį nuostabų pasakojimą pirmą kartą. Prieš pradedant trumpą siužetinės filmo linijos analizę be jokių „spoilerių“, norėčiau pagirti aktorių Bradley Cooperį su jo debiutu. Tai bene stipriausias režisūrinis debiutas kokį man teko matyti. Ir dėl to yra dar labiau džiugu, nes Bradley‘is turi labai didelį potencialą tapti naujuoju Clintu Eastwoodu. Taigi, metas pakalbėti apie šį trečiąjį „Taip gimė žvaigždė“ perdirbinį, kuris jau pradėjo drebinti viso pasaulio kino teatrų sales.
Svarbiausiu elementu techninėje šios juostos dalyje, žinoma, tapo garso takelis, kuris sujaudina iki pat širdies gelmių. Kiekvienas kūrinys nuostabiai įterptas į siužetinės linijos kontekstą, dėl ko visos muzika papildytos scenos turėjo dar didesnį emocionalų poveikį. Tačiau viena daina tapo ypatinga - tai „Shallows“, kurios metu oda pašiurpsta iš malonumo. Iš karto grįžęs namo po filmo peržiūros nusipirkau visą albumą. Raginu ir Jus tą padaryti. Albumas vertas dėmesio ir pinigų. Kameros darbo technika irgi palieka labai stiprų poveikį po kiekvienos labiau emocionalios scenos. Pasirodymai taip pat puikiai pateikti, lyg stebėtum pagrindinių herojų dainų atlikimą gyvai. O kur dar subtiliai nufilmuotos erotikos prieskonį turinčios scenos. Akivaizdu, jog čia nebuvo bandyta pigiais apnuoginimo triukais vilioti žiūrovą, dėl ko jaučiu nemažą pagarbą tiek operatoriui Matthew Libatique, tiek ir pačiam režisieriui. Grimas ir šukuosenos šioje juostoje irgi nebuvo paskutinėje vietoje. Ypatingai jis puikiai pasireiškė scenoje su transeksualiais žmonėmis bei pačios Lady Gagos personažo atskleidime. Ji su kiekvienu nauju gyvenimo etapu mutavo iš paprastos merginos į tikrą divą. Taip pat ir herojų kostiumai labai gerai atspindėjo jų asmenybes. Matėsi, kas yra roko dainininkas, o kas propaguoja populiariąją muziką. Vaizdo montažas - stipri sudedamoji visos šios juostos dalis, be kurios nebūtų taip įtaigiai perteiktas visas ekrane rodomas dramatizmas. Garso montažas - tobulas. Visos scenos su dainomis atliktos tiesiog nepriekaištingai.
Kaip jau buvau minėjęs anksčiau, tarp personažų buvo labai stipri chemija. Ir tai todėl, jog aktorius Bradley‘is Cooperis sugebėjo rasti bendrą kalbą su Lady Gaga. Kaip žinia, tai labai sunkaus charakterio žmogus, kuriam įtikti yra tikrai sunku. Bet, kaip matome, viskas pavyko. Pats Bradley‘is Cooperis, kuriam čia ne vien tik režisūrinis debiutas. Jam teko paragauti dar ir scenaristo bei prodiuserio duonos. Tačiau toks intensyvus darbas keliais frontais nesuvaržė jo aktorinių sugebėjimų ir jis pasistengė atiduoti visą save. Puiki ir labai įtikinanti vaidyba, kuri, manau, bus įvertinta bent jau nominacija „Oskarui“. Lady Gaga, kuriai šis filmas tapo debiutu kine, dar kartą parodė, jog ji yra ne vien talentinga dainininkė, bet ir puiki ekrano diva. Jau nuo „Amerikietiškos siaubo istorijos“ pasirodymo buvo galima spėlioti, kada ji pasirodys kine ir kokiame būtent vaidmenyje. Manau, jog ši rolė tapo puikiu pasirinkimu jos karjeros pradžioje. Kol kas - tai stipriausias moteriškas vaidmuo, kokį man teko matyti šiais metais. Antraplanėse rolėse atsidūręs charizmatiškasis ūsuočius Samas Elliottas, kuris irgi pasistengė iš peties. Geras vaidmuo, kuris irgi neturėtų likti nepastebėtas JAV kino meno ir mokslo akademijos narių. Taip pat filme pasirodė Anthony‘is Ramosas, Dave‘as Chappelle‘as ir Andrew Dickas Clay‘us. Visi jie buvo laiku ir vietoje.
Filmo temos ir stiprybės
Pradėsiu nuo paskutinės ir svarbiausios filmo temos - kovos su priklausomybe ir žmogiškosiomis ydomis. Visgi alkoholizmas ir narkotikai tampa neatsiejamu šio pasakojimo elementu, kuris dažnai daro įtaką vieniems ar kitiems pagrindinių personažų veiksmams bei tolimesniems siužetinės linijos pokyčiams. Ši tema filme gvildenama iš pakankamai vaizdingos perspektyvos, kad žiūrovai suvoktų, kokia tai rimta liga ir kaip sunku yra su ja kovoti. Bežiūrint į kiekvieną sceną, kurioje figūruoja bent viena viskio stiklinė, yra sukeliama labai daug neigiamų emocijų. O emocijos išties čia svarbios, nes jo parodo, koks yra mūsų požiūris į alkoholio vartojimą. Daug pasakoti tikrai nenoriu, nes tektų išpasakoti visą filmą, o tai būtų nepriimtina Jūsų, skaitytojų, atžvilgiu. Tiesiog noriu paraginti visus atkreipti dėmesį į tai, ką su žmogumi gali padaryti alkoholis ar nekaltas narkotinių medžiagų pauostymas ir kaip tai yra pateikiama šio pasakojimo kontekste.
Tikros ir tyros meilės filme irgi netrūksta. Stebint pagrindinių personažų susitikimą, jų neįprastai atrodantį santykių vystymąsi ir tuo pačiu atkreipiant dėmesį į nelemtus gyvenimo sunkumus, galime pastebėti bene vieną iš pačių gražiausių ir nuoširdžiausių šio nuostabaus jausmo perteikimų kine. Bent jau nuo „Kalifornijos svajų“ pasirodymo dar nė vienas filmas manęs nebuvo taip sužavėjęs savo natūralumu gvildenant meilės istoriją.
Draugystės tema filme irgi turi savo svorio. Šiuo atveju, draugystė čia yra pateikiama iš Džeksono brolio Bobio pusės ir jo nelengvų bandymų išlaikyti tai, kas yra svarbiausia tarp brolių - pagarbos ir tikros broliškos meilės. Tikrai daug šia tema čia yra pasakyta, todėl suvokti herojų poelgius yra žymiai lengviau, kai suvokiame problemos priežastį.
Taip pat svarbiu akcentu filme tampa žvaigždžių gyvenimo būdas, kai jų nemato žurnalistai ir gerbėjai. Ypatingai man labai patiko Džeksono herojaus pateikimas gyvenant rokerio gyvenimą. Taip, suprantama, jog čia buvo pateiktas labai stereotipinis žvilgsnis į rokerį, kuris vartoja narkotikus ir geria kaip kiaulė, bet toks įvaizdis sugebėjo įtikinti dėl šio žmogaus trapumo ir noro pabėgti ten, kur jo niekas neras. Kitas akcentas, žinoma, buvo skirtas Alei, kurios karjera tapo ne tokia, kokios ji norėjo iš pat pradžių. Ji tapo savo pačios įkaite, dėl ko labai pasikeitė jos požiūris į muziką ir šou verslą. Būtent šou verslo užkulisiai leidžia suvokti, jog muzikantai visuomet tampa tik preke, kurią nori už labai brangiai parduoti godūs prodiuseriai. Toks požiūris į žmogų pakeičia ir patį žmogų, kuriam gyvenimas tampa ne toks malonus kaip galėtų atrodyti iš blizgančių žurnalų viršelių.
Džeksonas ir Alė - tai duetas, tandemas bei pora, kuri nuo pat filmo pradžios paperka savo tarpusavio chemija. Žinot, tai išties retas atvejis, kai stebi filmo metu abu įsimylėlius ir tiki kiekvienu jų žvilgsniu, kiekviena veido išraiška bei žodžiais, kuriuos jie sako vienas kitam. Dėl to matyt, taip ir buvo graudu žiūrėti į kai kurias scenas, kurios privertė išspausti iš savęs nemažai emocijų. Ir man dėl to tikrai nėra gėda, nes tik bejausmis žmogus nesugebėtų susigraudinti stebint šios poros gyvenimo peripetijas.
Filmo tempas netolygus, scenarijus pašlubuoja - ypač antroje filmo pusėje; pasitaikius ne viena klišių kupina eilutė. Nuogirdomis reikia praleisti ir siužeto logikos spragas: kaip Elė galėjo dainuoti prieš pusę paros sukurtą dainą, kurios aranžuotės nebuvo girdėjusi anksčiau? Šis klausimas man kirbėjo iki dainos priedainio, o toliau jau B. Cooperis įtraukia į filmo visatą ir turėtos žemiškos abejonės tampa nebesvarbios. „Taip gimė žvaigždė“ stiprybės slypi šiam filmui svarbiausiuose aspektuose - vaidyboje, pagrindinių veikėjų santykyje (chemistry), išjaustose muzikos atlikimo scenose.
Niekada neklausau tokios muzikos. Tiesą sakant, jos nekenčiu. Akustinės gitaros, ilgi vyrų plaukai, reikšmingos minos dainuojant banalybes, žodžiai „love, baby“, nulaižyti balsai ir ištęstas aaa. Tačiau daugelis, net tie, kurie vakarais klausosi Davido Bowie per patefoną, sakė, kad filmas geras. Vienas kino kritikas, kurio nuomonę labai vertinu, apie juostą „Taip gimė žvaigždė“ atsiliepė irgi palankiai, minėdamas profesionalumą, gal net talentą. Kai Eli (Lady Gaga) įsidrąsinusi žengė į sceną dainuoti „Shallow“, ėmiau jaudintis, ar jai pavyks, o pavykus užliejo pasitenkinimo banga. Trumpai tariant, net sudrėko akys. Tiesą sakant, tą akimirką sutrikau. Klausiau savęs - nejaugi mane jaudina ši daina? Negana to, net keletą dienų po peržiūros klausiausi „Shallow“ darbe per ausines. Šis suvokimas mane pritrenkė. Mano nuomone, pats filmas yra, švelniai tariant, paprastas. Tačiau susidaro įspūdis, kad režisierius sugebėjo šią istoriją papasakoti neapsakomai intymiai ir švelniai. Manau, net ne fanai, bet ir didžiausi filmo priešininkai žiūrėdami „Taip gimė žvaigždė“ gali tai pajusti.
Filmo tempas netolygus, scenarijus pašlubuoja - ypač antroje filmo pusėje; pasitaikius ne viena klišių kupina eilutė. Nuogirdomis reikia praleisti ir siužeto logikos spragas: kaip Elė galėjo dainuoti prieš pusę paros sukurtą dainą, kurios aranžuotės nebuvo girdėjusi anksčiau? Šis klausimas man kirbėjo iki dainos priedainio, o toliau jau B. Cooperis įtraukia į filmo visatą ir turėtos žemiškos abejonės tampa nebesvarbios. „Taip gimė žvaigždė“ stiprybės slypi šiam filmui svarbiausiuose aspektuose - vaidyboje, pagrindinių veikėjų santykyje (chemistry), išjaustose muzikos atlikimo scenose. Niekada neklausau tokios muzikos. Tiesą sakant, jos nekenčiu. Akustinės gitaros, ilgi vyrų plaukai, reikšmingos minos dainuojant banalybes, žodžiai „love, baby“, nulaižyti balsai ir ištęstas aaa. Tačiau daugelis, net tie, kurie vakarais klausosi Davido Bowie per patefoną, sakė, kad filmas geras. Vienas kino kritikas, kurio nuomonę labai vertinu, apie juostą „Taip gimė žvaigždė“ atsiliepė irgi palankiai, minėdamas profesionalumą, gal net talentą. Kai Eli (Lady Gaga) įsidrąsinusi žengė į sceną dainuoti „Shallow“, ėmiau jaudintis, ar jai pavyks, o pavykus užliejo pasitenkinimo banga. Trumpai tariant, net sudrėko akys. Tiesą sakant, tą akimirką sutrikau. Klausiau savęs - nejaugi mane jaudina ši daina? Negana to, net keletą dienų po peržiūros klausiausi „Shallow“ darbe per ausines. Šis suvokimas mane pritrenkė. Mano nuomone, pats filmas yra, švelniai tariant, paprastas. Tačiau susidaro įspūdis, kad režisierius sugebėjo šią istoriją papasakoti neapsakomai intymiai ir švelniai. Manau, net ne fanai, bet ir didžiausi filmo priešininkai žiūrėdami „Taip gimė žvaigždė“ gali tai pajusti.
B. Po filmo premjeros Venecijos kino festivalyje ir ilgai netilusių ovacijų pasklido žinia, jog Lady Gagos vaidyba verta „Oskaro“. Venecijoje karšta ir drėgna - tokioje terpėje daug kas sklinda, taip pat ir perkaitusios nuomonės. Įspūdžiai dėl Gagos vaidmens yra kiek paveikti neįprastumo faktoriaus, transformacijos. Vietoje mėsos suknelės susiduriame su paprastu, natūraliu vaidmeniu. Nepaisant to, liaupsėms pritariu. Lady Gaga - jokiu būdu ne Meryl Streep, tačiau jos personažas gyvas, suprantamas, jį norisi palaikyti. Įspūdingesnis už Lady Gagą, tiesa, yra pats Cooperis. Devyndarbis aktorius visuomet pasižymėjo puikia vaidyba, tačiau „Taip gimė žvaigždė“ yra jo, kaip režisieriaus, debiutinis darbas. B. Cooperis nuvalo Lady Gagai makiažą (ir tiesiogine prasme filme), skausmingose scenose neparodo per daug, o koncertinėse leidžia žiūrovams pasijausti stovinčiais šalia atlikėjų ant scenos. Kai skauda santūriam Džeksonui - skauda ir mums. Na, ir dainos, žinoma. Filmai apie muziką privalo turėti stiprų garso takelį. Pagrindinis hitas „Shallow“ jau karaliauja „Youtube“ topuose, nors pati savaime baladė nėra įspūdinga. Bet jos norisi klausyti žiūrint į Lady Gagą ir B. Cooperį. Taip nutinka su kiekvienos dainos atlikimu. Visa tai veikia dėl B. Cooperio režisūros ir natūralumo, buvimo veiksme akcentavimo. Pačia stipriausia scena karūnuočiau vieną pirmųjų. Džeksonas įžengia į drag (vertėjai nutarė išversti, jog transvestitų, bet tebūnie) barą, į maskaradą, kuriame atrodo apsinuoginęs ir paprastas. Susidūrę su Ele jie atrodo tarsi priešingybės, tačiau B.
Visgi filmas be minusų? Ne, žinoma, galima prie daug ko prisikabinti. Filmo tempas netolygus, scenarijus pašlubuoja - ypač antroje filmo pusėje; pasitaikius ne viena klišių kupina eilutė. Nuogirdomis reikia praleisti ir siužeto logikos spragas: kaip Elė galėjo dainuoti prieš pusę paros sukurtą dainą, kurios aranžuotės nebuvo girdėjusi anksčiau? Šis klausimas man kirbėjo iki dainos priedainio, o toliau jau B. Cooperis įtraukia į filmo visatą ir turėtos žemiškos abejonės tampa nebesvarbios. „Taip gimė žvaigždė“ stiprybės slypi šiam filmui svarbiausiuose aspektuose - vaidyboje, pagrindinių veikėjų santykyje (chemistry), išjaustose muzikos atlikimo scenose.
Filmo trukmė: 135 minutės.
Režisierius: Bradley Cooper
Pagrindiniai aktoriai: Bradley Cooper, Lady Gaga
Country Live Project - Shallow (Lady Gaga, Bradley Cooper cover)
„Taip gimė žvaigždė“ - tai filmas, kuris sugeba paliesti giliausias žiūrovų emocijas, priverčiantis susimąstyti apie meilės, karjeros, priklausomybių ir savęs atradimo temas. Nepaisant kai kurių scenarijaus trūkumų, filmas išlieka įsimintinu ir vertingu kūriniu, kurį verta pamatyti.
