Nėštumas - tai nuostabus, bet tuo pačiu ir sudėtingas periodas moters gyvenime, kupinas fizinių ir emocinių pokyčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nepatogumų, su kuriais susiduria būsimosios mamos, yra pasunkėjęs kvėpavimas. Šis pojūtis gali kelti nerimą, tačiau dažniausiai jis yra natūrali nėštumo eigos dalis. Svarbu suprasti jo priežastis ir žinoti, kaip palengvinti šią būklę.

Pagrindinės pasunkėjusio kvėpavimo priežastys nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali turėti įtakos kvėpavimo funkcijai. Pagrindinės pasunkėjusio kvėpavimo priežastys yra:

• Augantis vaisius: Didėjanti gimda ir vaisius spaudžia diafragmą, todėl plaučiams lieka mažiau erdvės plėstis. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti.
• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu padaugėja hormono progesterono. Šis hormonas be kitų funkcijų lemia ir pagreitėjusį kvėpavimą, siekiant užtikrinti pakankamą deguonies tiekimą organizmui.
• Padidėjęs kraujo tūris: Nėštumo metu moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padvigubėja. Tai reiškia, kad širdžiai tenka atlikti dvigubai sunkesnį darbą, pumpuojant kraują, o tai gali sukelti dusulio pojūtį.
• Laikysenos pokyčiai: Nėštumo metu pasikeičia svorio centras ir moters laikysena. Tai gali dar labiau spausti plaučius ir apsunkinti kvėpavimą.

Kartais pasunkėjęs kvėpavimas gali būti susijęs ir su tam tikromis sveikatos būklėmis:

• Paūmėjusi astma: Nėštumo metu organizme vykstantys pokyčiai gali išprovokuoti įvairių lėtinių ligų, taip pat ir astmos, priepuolius.
• Nėščiųjų kardiomiopatija: Tai širdies raumens liga, pasireiškianti paskutinį nėštumo mėnesį arba per penkis mėnesius po gimdymo. Viena iš simptomų yra dusulys, kuris iš pradžių pasireiškia fizinio krūvio metu, o vėliau stiprėja.
• Plaučių embolija: Tai būklė, kuomet dėl plaučių kraujagyslės užsikimšimo kraujo krešuliu (trombu) sutrinka plaučių veikla. Ši būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Ką daryti, jei nėštumo metu trūksta oro?

Nors vaisiaus augimo nesustabdysite, yra keletas būdų, kaip palengvinti pasunkėjusį kvėpavimą ir pagerinti savijautą:

• Būkite realistė ir sulėtinkite tempą: Nėštumo pabaigoje teks prisitaikyti prie pasikeitusios fizinės būklės ir sulėtinti tempą. Įvertinkite, ką galite, o ko negalite padaryti.
• Visada klausykite savo kūno: Svarbiausia - atkreipti dėmesį į savo organizmo siunčiamus signalus. Jei jaučiatės pavargusi, pailsėkite.
• Ugdikite gerą laikyseną: Stenkitės sėdėti ir stovėti tiesiai. Tai padės sumažinti spaudimą plaučiams.
• Praktikuokite sąmoningą kvėpavimą ir kvėpavimo pratimus: Visuomet stenkitės kvėpuoti giliai ir ramiai. Mokykitės diafragminio kvėpavimo, kai kvėpuojama pilvu, o ne krūtine.
• Užtikrinkite tinkamą atramą: Naudokite pagalves sėdint ar gulint, kad palaikytumėte patogią padėtį ir palengvintumėte kvėpavimą.
• Kvėpuokite gaiviu, švariu oru: Nėštumo metu kvėpuoti sunkiau, todėl labai svarbu, kad įkvepiamas oras būtų kuo gaivesnis ir švaresnis. Vengti patalpų, kuriose yra tabako dūmų ar kitų teršalų.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliui moterų nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti, tai nėra simptomas, į kurį galima numoti ranka. Svarbu įsitikinti, kad kvėpavimą apsunkina augantis vaisius, o ne ligos ar kitos pavojingos būklės, kurias būtina gydyti.

Jums būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei:

• Dusulys pasireiškia staiga ar yra labai stiprus.
• Jaučiate krūtinės skausmą.
• Turiate švokštimą ar švilpimą kvėpuojant.
• Jaučiate stiprų galvos skausmą, regėjimo sutrikimus.
• Jaučiate skausmą pilvo viršuje ar dešiniajame šone.
• Pastebite, kad kraujospūdis yra aukštas.
• Turite bent menkiausių abejonių dėl savo savijautos.

Gydytojas galės nustatyti tikslią dusulio priežastį ir paskirti tinkamą gydymą ar suteikti rekomendacijas, kaip palengvinti būklę.

Kitos nėštumo metu pasitaikančios sveikatos problemos

Be pasunkėjusio kvėpavimo, nėštumo metu moterys gali susidurti ir su kitomis sveikatos problemomis, kurios gali paveikti jų savijautą ir kvėpavimą:

Pogimdyvinė depresija

Normalu taip jaustis keletą dienų ar dvi savaites po gimdymo. Tokia savijauta, vadinama „baby blues“, kaip staiga užeina, taip staiga pranyksta. Tačiau maždaug vienai mamai iš 8 po dviejų savaičių savijauta nepagerėja, o pereina į pogimdyvinę depresiją. Pogimdyvinė depresija gali prasidėti tiek nėštumo metu, tiek bet kada 12 mėnesių bėgyje po gimdymo. Šią depresiją galima atpažinti iš ryškių požymių: sutrikęs miegas, pakitęs apetitas, kaltės ir neadekvatumo jausmai, sumažėjęs susidomėjimas anksčiau mėgstama veikla, įkyrios mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą. Jei pastebite šiuos požymius, svarbu nedelsiant kreiptis į specialistus.

Preeklampsija ir eklampsija

Preeklampsija - tai daugelio organų sistemų pažeidimo sindromas, kuris dažniausiai pasireiškia nuo dvidešimtos nėštumo savaitės. Jai būdingi tokie simptomai kaip nėščiųjų hipertenzija (aukštas kraujospūdis), trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų kiekis), kepenų funkcijos sutrikimas, inkstų nepakankamumas, centrinės nervų sistemos sutrikimai (stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai) ir plaučių edema (apsunkintas kvėpavimas, dusulys). Preeklampsijai gali turėti įtakos genetiniai, imuniniai, uždegimo ir aplinkos veiksniai. Didėja rizika moterims, kurios anksčiau sirgo šia liga, turi lėtinę hipertenziją, laukiasi daugiau nei vieno kūdikio, serga lėtinėmis inkstų ar autoimuninėmis ligomis, turi antsvorio ar šeimoje yra sirgusių.

Eklampsija - tai itin sunki preeklampsijos forma, pasireiškianti generalizuotais traukuliais. Tai gali atsirasti nėštumo pabaigoje, gimdymo metu ar po gimdymo. Eklampsija yra itin sunki smegenų būklė, kai prasideda smegenų edema. Gali pasireikšti neurologinės komplikacijos, tokios kaip koma, aklumas. Jei įtariate preeklampsiją ar eklampsiją, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Gastroezofaginis refliuksas

Daugiau nei pusę besilaukiančių vaikelio moterų vargina gastroezofaginis refliuksas - sutrikimas, kai skrandžio turinys patenka atgal į stemplę. Nėštumo metu tai gali lemti hormonų pusiausvyros pokyčiai ir mechaninis spaudimas, kylantis vaisiui augant. Tai sukelia rėmenį, rūgštumą, nemalonų skonį burnoje. Rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, vengti tam tikrų maisto produktų, neskubėti valgant, nesilankstyti ir negulti iškart po valgio. Jei simptomai vargina nuolat, verta pasikonsultuoti su gydytoju gastroenterologu.

Peršalimas nėštumo metu

Peršalimas nėštumo metu gali būti nemalonus dėl apribotų gydymo galimybių. Nėštumo metu imuninė sistema silpnėja, todėl organizmui sunkiau kovoti su virusais. Svarbu rinktis saugius gydymo metodus: gerti daug skysčių, ilsėtis, naudoti šiltų garų inhaliacijas, palaikyti tinkamą oro drėgmę kambaryje ir maitintis subalansuotai. Jei simptomai nepraeina ilgiau nei 10 dienų, kyla aukšta temperatūra ar atsiranda kitų rimtesnių požymių, būtina kreiptis į gydytoją.

Miego sutrikimai

Nemiga nėštumo metu yra dažna problema, kurią gali lemti dažnas poreikis šlapintis, negalėjimas patogiai įsitaisyti, nerimas dėl gimdymo ar būsimo kūdikio sveikatos. Pasitelkite į pagalbą nėštumo pagalves, venkite stimuliuojančių veiklų prieš miegą, pasirūpinkite, kad miegamasis būtų gerai išvėdintas. Vakarinis pasivaikščiojimas, šiltas dušas, relaksacijos technikos ar ramios muzikos klausymasis gali padėti pagerinti miego kokybę.

Nėštumas - tai nuostabus, bet tuo pačiu ir sudėtingas periodas. Pasunkėjęs kvėpavimas, miego sutrikimai ar kiti negalavimai yra dažni palydovai. Svarbiausia - neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų, rūpintis savimi ir, esant reikalui, nedelsiant kreiptis į specialistus. Atminkite, kad rūpindamosi savo sveikata, rūpinatės ir būsimo vaikelio gerove.

tags: #sunku #nusislapinti #nestumo #metu

• Kūrybiškumo pasaulis vaikams
• Ankstyvasis nėštumo vystymasis
• vaisingumo tyrimai
• Patarimai ir gudrybės verdant kiaušinius
• vaiko teisių apsaugos specialistai