Spermos kokybė yra vienas iš svarbiausių vyro vaisingumo rodiklių. Ji apima ne tik spermatozoidų kiekį, bet ir jų judrumą, morfologiją bei gyvybingumą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokie yra geros ir blogos spermos rodikliai, kas įtakoja jos kokybę ir kaip galima ją pagerinti.
Kas yra sperma ir kodėl jos kokybė svarbi?
Sperma - tai skystis, susidedantis iš sėklos plazmos ir spermatozoidų. Spermatozoidai yra vyriškosios lytinės ląstelės, kurių pagrindinė funkcija - apvaisinti moters kiaušialąstę. Kad apvaisinimas įvyktų sėkmingai, abi spermos dalys - tiek skystis, tiek spermatozoidai - turi būti geros kokybės. Tai reiškia, kad spermatozoidai turi būti sveiki, tinkamos formos ir pakankamai judrūs, kad galėtų pasiekti kiaušialąstę ir ją apvaisinti. Bėgant metams vyrų spermos kokybė gali prastėti, o devyni iš dešimties vyrų, dalyvavusių tyrimuose, turėjo prastos kokybės spermą.
Spermos kokybė priklauso nuo spermos konsistencijos ir judrumo. Nors visiškai normalu, jeigu kai kurios ląstelės nėra tinkamai išsivysčiusios, nes paprastai tai neturi didelės reikšmės apvaisinimui, nes jos kiaušialąstės nepasiekia. Taip pat, iki ketvirtadalio spermos ląstelių gali būti negyvos, ir tai nėra nukrypimas nuo normos.
Svarbu suprasti, kad spermos kokybė to paties vyro organizme gali stipriai skirtis. Egzistuoja tam tikra spermos „momentinė forma“, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip stresas, sėklidžių temperatūra, mityba, medikamentų ir tabako vartojimas. Savaime suprantama, kad alkoholis ir nikotinas neigiamai veikia spermos kokybę.
Spermatozoidų kiekis ir judrumas: kodėl jie svarbūs?
Spermos kiekis ir judrumas yra itin svarbūs, nes spermai nuo ejakuliacijos vietos iki kiaušialąstės reikia įveikti nemažą - 18 centimetrų - atstumą. Daugeliui spermatozoidų tai nepavyksta, o kai kurie mokslininkai netgi tikina, kad esama tokių spermatozoidų, kurie rūpinasi išskirtinai „kelio ruošimu” atkeliaujančiai spermai.
Ar visi spermatozoidai atrodo vienodai?
Tikrai ne! Yra spermatozoidų su kreivomis galvomis ir susisukusiomis uodegomis, taip pat spermatozoidų su dviem galvomis, nukabusiomis galvomis, didelėmis ir mažomis galvomis. Geriausiai vaginoje kelią randa ilgas spermatozoidas nesusisukusia uodega ir vidutinio dydžio galva.
Geros ir blogos spermos rodikliai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra nustačiusi tam tikras spermos kokybės normas, kurios padeda įvertinti vyro vaisingumą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos rodiklius:
- Spermos tūris: 1.5 ml ar daugiau
- Spermatozoidų koncentracija: 15 milijonų/ml ar daugiau
- Bendras spermatozoidų skaičius: 39 milijonai ar daugiau ejakuliate
- Judrumas: 40% ar daugiau (bendras judrumas) arba 32% ar daugiau (progresyvus judrumas)
- Morfologija: 4% ar daugiau normalių formų
- Gyvybingumas: 58% ar daugiau gyvų spermatozoidų
Taigi, pagal PSO normas, gyvybingumas turėtų būti 58% ar daugiau gyvų spermatozoidų. Jei šis rodiklis yra mažesnis, tai gali rodyti problemas su vyro vaisingumu.
Geros spermos rodikliai (apibendrinant):
- 20 milijonų spermatozoidų mililitrui skysčio
- 2 mililitrai skysčio vienai ejakuliacijai
- 40 milijonų spermatozoidų vienai ejakuliacijai
- 75 procentų spermos turėtų būti gyvybinga
- 30 procentų spermatozoidų - normaliai atrodantys
- 25 procentų spermatozoidų - greitai judantys
- 25 procentai spermatozoidų - judantys pirmyn
Blogos spermos rodikliai:
- Mažiau nei 13,5 milijono spermatozoidų vienam mililitre skysčio
- Mažiau nei 9 procentai normaliai atrodančių spermatozoidų
- Mažiau nei 30 procentų spermatozoidų juda pirmyn
Ką daryti, jei spermos kokybė prasta?
Jei spermogramos rezultatai rodo nukrypimus nuo normos, svarbu kreiptis į specialistą - urologą arba andrologą. Jis atliks išsamesnius tyrimus ir nustatys priežastis bei paskirs tinkamą gydymą. Kai kurių vyrų spermoje nėra spermatozoidų - tai būdinga vienam iš šimto vyrų. Tokiu atveju taip pat, deja, nieko pakeisti neįmanoma.
Kitais atvejais yra keletas galimybių spermos kokybę pagerinti: sveikai gyventi, vengti didelio karščio (pavyzdžiui, saunos) ir sumažinti stresą. Taip pat reikia žinoti, kad spermos ląstelėms subręsti reikia 74 dienų, o sėklidėse jos išgyvena iki dvidešimties dienų.
Kas įtakoja vyrų spermos kokybę?
- Gyvensena: Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikų vartojimas ir nesveika mityba gali neigiamai paveikti spermos kokybę.
- Aplinkos veiksniai: Radiacija, pesticidai ir sunkieji metalai gali turėti neigiamą poveikį.
- Medicininės būklės: Varikocelė, infekcijos, hormonų disbalansas ir genetinės ligos gali sukelti vaisingumo problemas.
- Amžius: Nors vyrų vaisingumas mažėja lėčiau nei moterų, amžius vis tiek gali turėti įtakos spermos kokybei.
- Psichologiniai veiksniai: Stresas ir psichologinės problemos gali neigiamai paveikti vaisingumą.
Spermogramos tyrimas ir pasiruošimas
Spermograma yra pagrindinis spermos tyrimas, kurio metu vertinami spermos kokybę lemiantys aspektai. Tiriamos spermos fizikinės savybės, spermatozoidų koncentracija, jų judrumas ir morfologijos pokyčiai. Tai vienas iš svarbiausių tyrimų vyro vaisingumo ištyrimui bei nevaisingumo diagnozavimui, tad jį rekomenduojama atlikti tiek ruošiantis nėštumui, tiek vertinant vyro vaisingumą nesėkmingai bandant pastoti.
Kaip pasiruošti spermogramos tyrimui?
Vyrų spermos tyrimo rezultatai priklauso nuo jos surinkimo būdo bei pristatymo į laboratoriją laiko ir sąlygų. Rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių 3-5 dienas. Visas ejakuliato kiekis surenkamas masturbacijos būdu į specialų sterilų indelį, prieš tai švariai nusiplovus rankas ir lytinius organus. Negalima rinkti spermos į prezervatyvą, nes jame esančios medžiagos yra kenksmingos spermatozoidams. Jei sperma vežama iš namų, ją reikia pristatyti ne vėliau kaip per vieną valandą. Jei susirgus buvo vartojami antibiotikai, atlikti bet kurį spermos tyrimą reikėtų ne anksčiau nei praėjus 3 mėn.
Štai kodėl tiriant spermą imamas ne vienas mėginys - paprastai trys. Galima ją „pagaminti“ namuose, įdėti į šaldytuvą ir kaip įmanoma greičiau nugabenti pas urologą, kuris atiduos į laboratoriją. Jeigu keli mėginiai, paimti skirtingomis dienomis, neatitiks normų, tuomet gydytojas spręs, ar prasta spermos kokybė nulemta genetikos.
Spermatozoidų morfologijos tyrimai
Spermogramoje gali būti vertinama bendra morfologija, kuomet analizuojamas tik normalių ir nenormalių formų spermatozoidų santykis. Detali morfologija - tai tyrimas, kurio metu detaliau įvertinama spermatozoidų struktūra, forma, išskiriami formos defektai (pavyzdžiui, galvutės, kaklelio, uodegėlės ir kt.).
Yra ir specifinių tyrimų, tokių kaip Imunologinis MAR testas, atliekamas, kai pastebimas specifinis spermatozoidų sukibimas (agliutinacija), arba Apvaliųjų ląstelių diferencijavimo testas (arba leukocitų atpažinimo testas). HCPC (UK) licenzijuotas vyr. Diagnostinis spermos tyrimas atliekamas mikroskopu.
Terminologija:
- Zoospermija: terminas, reiškiantis sėklinį skystį su spermatozoidais.
- Normozoospermija: apibūdina normalius, vidutinius rodiklius pagal keturis pagrindinius kriterijus, tačiau tai neparodo, kad vyras neturi vaisingumo problemų. Būtina atsižvelgti į bendrą sėklinio skysčio „vaizdą“.
- PR (progresyvūs spermatozoidai): spermatozoidai, kurie juda tolygiai, tikslingai, kryptingai.
- IMM (immotile): nejudantys spermatozoidai.
Vertinant rezultatus svarbu atsižvelgti į papildomas pastabas, įvertinančias spermatozoidų judrumą. Pavyzdžiui, progresyvių spermatozoidų kiekis gali būti normalus, tačiau šalia gali būti prierašas „padrikas judėjimas“.
Kiti galimi sutrikimai:
- Oligoastenozoospermija: sumažėjęs spermatozoidų kiekis ir jų judrumas.
- Kriptozoospermija: šviežiame sėkliniame skystyje spermatozoidų neaptinkama, tačiau aptinkami centrifuguoto skysčio nuosėdose.
- Leukospermija: spermoje leukocitų aptinkama daugiau, nei nurodo gairės.
- Globozoospermija: spermatozoidų galvutės pakitimas, primenantis rutulį (gaublį).
Reikia įsidėmėti, kad sėklinio skysčio tyrimas iš esmės yra subjektyvus. Jo rezultatai gali svyruoti, todėl nerekomenduojama remtis vien tik skaičiais vertinant poros vaisingumą.
Vaisingumo išsaugojimas
Onkologinėmis ir kraujo ligomis sergantiems pacientams centre veikia vadinamasis „žaliasis koridorius“, tai yra pagreitintas patekimas pas gydytojus specialistus. Priešvėžinis gydymas (chirurginis gydymas, radioterapija, chemoterapija, hormoniniai vaistai) gali neigiamai paveikti pacientų vaisingumą visam arba tam tikram laikui. Vyrams problemos sprendimas dažniausiai yra lengvesnis, kadangi pasaulyje plačiai naudojamas vyriškųjų lytinių ląstelių (spermatozoidų) užšaldymas ir saugojimas su vėlesniu jų panaudojimu. Procedūra nesudėtinga, ląstelės išlieka gyvybingos ilgą laiką.
How Fertilization happens | 3D Animation
Santaros Klinikų Vaisingumo Centras
Santaros klinikų Santaros vaisingumo centras yra pirmoji įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo veiklą pagal naują pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko licenciją. Čia konsultuoja multidisciplininė specialistų komanda: gydytojai akušeriai ginekologai, embriologai, urologai, genetikai, medicinos psichologai ir kitų sričių specialistai. Santaros klinikų darbuotojai turi ilgametę patirtį, vystant įvairias kriobiologijos technologijas, todėl gali pasiūlyti tiek reprodukcinių audinių, tiek kiaušialąsčių, spermos ir embrionų šaldymo paslaugas.
Statistika ir tendencijos:
Viena iš Baltijos reprodukcinės medicinos specialistų studijų, atlikta 2003-2004 metais, pateikia rezultatus, kad tarp trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) yra apie 38-52 proc. vyrų, kurie gali pasigirti aukštais vaisingumo rodikliais, palyginus su kitų Europos šalių vyrais. Vidutinė spermatozoidų koncentracija siekė apie 65 milijonus viename mililitre, kai rekomenduojama mažiausia riba pagal PSO (2010 metais) yra 15 milijonų viename mililitre.
tags: #spermoje #kiek #yra #spermatozoidu
