Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali atsiliepti ir šlapinimosi dažnumui bei šlapimo savybėms. Nors kai kurie pokyčiai yra visiškai normalūs, kiti gali signalizuoti apie galimas problemas, todėl svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį.
Dažnesnis šlapinimasis nėštumo metu
Nėštumo metu kartais gali atrodyti, jog šlapintis norisi nuolat. Ir iš tiesų nėščiosios intensyviau šlapintis pradeda nuo 6 nėštumo savaitės ir tai tęsiasi iki pat gimdymo dienos. Tam įtakos turi keli veiksniai:
- Hormonų poveikis: Nėštumo metu hormonai „priverčia“ inkstus ir visą organizmo šalinimo sistemą dirbti intensyviau, todėl susidaro daugiau šlapimo.
- Didėjanti gimda: Didėjanti gimda ir augantis vaisius spaudžia šlapimo pūslę, todėl ji greičiau prisipildo ir kyla noras šlapintis.
- Didesnis suvartojamų skysčių kiekis: Nėštumo metu skysčių poreikis ženkliai padidėja. Todėl nuolat gurkšnojant vandenį reikia ir dažniau bėgioti į tualetą.
Svarbu vengti šlapimą varančių gėrimų, tokių kaip kava, arbata ar kiti gėrimai su kofeinu. Pasistenkite visiškai ištuštinti šlapimo pūslę: tai padaryti pavyks šlapinimosi metu šiek tiek pasilenkus į priekį. Dieninių įklotų naudojimas gali suteikti papildomo komforto.
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) nėštumo metu
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai. Statistika rodo, jog su ja susiduria 2-4 proc. nėščiųjų. Nėštumo metu šlapimo takuose vyksta pokyčiai, dėl kurių bakterijoms gali būti lengviau patekti ir daugintis. Dažniausias kaltininkas yra Escherichia coli (E. coli) bakterija.
Simptomai ir diagnozė
Nėščiajai susirgus šlapimo takų infekcija pasireiškia tokie patys simptomai, kaip ir sergant nenėščioms moterims ar vyrams - tai yra labai įkyrus noras šlapintis, deginimas ir perštėjimas šlapinantis, skausmas, maudimas apatinėje pilvo dalyje. Šlapimas gali būti drumstas, neįprasto kvapo. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis, skausmas šone ar nugaroje, pykinimas, bendras silpnumas.
ŠTI diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus. Taip pat atliekami šlapimo tyrimai, kuriais vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų.
Gydymo galimybės
Pagrindinis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas nėštumo metu apima antibiotikus. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškiiančių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera. Ankstyva diagnozė, gydymo laikymasis ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai paveikti bendrą prognozę.
Jei susirgimas bus rimtesnis, nėščiajai gali būti skirta ir antibiotikų, tačiau kartu su jais patariama vartoti ir preparatų su spanguolėmis. Jeigu nėštumo metu šlapime aptinkama bakterijų ir leukocitų, tačiau moteris nejaučia jokių simptomų (asimptominė bakterijurija), tokia būklė vis tiek reikalauja dėmesio, nes gali progresuoti į rimtesnius uždegimus.
Kiti šlapimo pokyčiai ir jų reikšmės
Nėštumo metu šlapimo spalva ar sudėtis gali keistis dėl įvairių priežasčių:
- Geltonesnė šlapimo spalva: Dažniausiai rodo, kad per mažai vartojama skysčių. Rekomenduojama išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną.
- Leukocitai šlapime: Tai balti kraujo kūneliai, atsakingi už kovą su infekcijomis. Jų buvimas šlapime gali reikšti, kad organizmas kovoja su infekcija šlapimo takuose. Nėštumo metu dėl hormoninių ir fiziologinių pokyčių leukocitų gali atsirasti dažniau. Jei leukocitų kiekis yra padidėjęs, būtina atlikti papildomus tyrimus, siekiant nustatyti tikslią priežastį.
- Cukrus (gliukozė) šlapime: Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus kiekis - visiškai normalu. Tačiau jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis, tai gali reikšti gestacinį diabetą.
- Baltymai šlapime: Baltymų perteklius gali būti šlapimo takų infekcijos, inkstų pažeidimo ar kitų sutrikimų, įskaitant preeklampsiją, požymis.
- Ketonai šlapime: Ketonų kiekis padidėja, kai organizmas negauna pakankamai angliavandenių. Tai gali pasireikšti, jei nėščioji kenčia nuo stipraus pykinimo ar vėmimo, arba numetė svorio.
Kaip surinkti šlapimo mėginį tyrimui
Kad šlapimo tyrimo rezultatai būtų kuo tikslesni, svarbu tinkamai surinkti šlapimo mėginį:
- Vaistinėje įsigykite specialų indelį šlapimo tyrimui.
- Kruopščiai nusiplaukite rankas.
- Atskirkite lytines lūpas ir apsiplaukite vulvą.
- Pirmąsias šlapimo srovės sekundes nuleiskite į klozetą.
- Toliau šlapinkitės į indelį, kol surinksite apie trečdalį ar pusę jo tūrio.
- Likusią šlapimo dalį nuleiskite į klozetą.
- Ant indelio užsukite dangtelį ir kuo greičiau pristatykite mėginį į laboratoriją.
Kaip išvengti šlapimo takų infekcijos laukiantis kūdikio?
Galioja tie patys universalūs patarimai, kaip ir ne nėštumo metu:
- Stengtis neperšalti.
- Dėvėti pakankamai šiltus, natūralaus pluošto apatinius.
- Kruopščiai laikytis asmens higienos, valyti tarpvietę judesiu iš priekio link nugaros.
- Vartoti pakankamai skysčių (geriausiai - gryno vandens).
- Šlapinantis stengtis visiškai ištuštint šlapimo pūslę - tą pavyks padaryti šlapinantis kiek pasilenkus į priekį.
- Stiprinkite dubens dugno raumenis - tvirti raumenys gali padėti sumažinti šlapimo nelaikymo riziką.
Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Nėščioms moterims, pajutus bet kokius neįprastus simptomus ar turint klausimų, būtina nedelsiant kreiptis į savo gydytoją.
