Skaitymo mokymas ikimokykliniams vaikams yra svarbus etapas, formuojantis tvirtą pagrindą sėkmingam startui mokykloje. Tai procesas, kuris ne tik suteikia vaikams galingą žinių įgijimo ir saviraiškos įrankį, bet ir ugdo meilę knygoms. Mokėjimas skaityti yra vienas esminių žmogaus gebėjimų, atveriantis kelius į pažinimą, asmeninį augimą ir būnant pagrindu kitiems gebėjimams vystyti.
Nėra vieno geriausio būdo išmokyti vaiką skaityti. Tai dažnai sudėtinga ir daug kantrybės reikalaujanti užduotis. Vaikų mokymosi motyvacija, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas bendrauti itin stipriai formuojasi ankstyvajame amžiuje. Todėl svarbu supažindinti vaiką su kalba ir knygomis nuo mažumės.
Ankstyvojo skaitymo svarba ir nauda
Ankstyvojo skaitymo nauda bene labiausiai siejama su vaiko kalbos ir pažinimo gebėjimų raida. Psichologai pirmuosius dvejus vaiko metus laiko svarbiausiu laikotarpiu kalbai mokytis, todėl vaikui ne tik naudinga, bet tiesiog būtina girdėti tėvų balsą, kalbą, jausti jos ritmą. Skaitymas su vaiku iki dvejų metų formuoja įpročio skaityti pagrindus. Tokio amžiaus vaikai pasaulį patiria pojūčiais ir veiksmais, tad svarbi tobulėti skatinanti aplinka. Knyga domisi kaip žaislu, daiktu, todėl skaitymas su jais dažnai panašus į malonų buvimą drauge, žaidimą.
Ankstyvasis skaitymas intensyvina tėvų ir vaikų bendravimą (pavyzdžiui, akių ir kūno kalbą su kūdikiu), tad jis naudingas šeimos santykiams, emociniam klimatui ir net psichologinei vaikų sveikatai. Tėvai, net ir labai nuoširdžiai linkėdami savo vaikui visokeriopos sėkmės, ne visada žino, ką konkrečiai galėtų padaryti, kokius pirmuosius žingsnius žengti. Siekdama padėti tėvams aktyviau įsitraukti į ankstyvąjį skaitymą, doc. dr. Vaiva Schoroškienė pastebi, kad tėvai ne visada žino, ką konkrečiai galėtų padaryti.
Skaitymas su suaugusiuoju gali būti pamažu derinamas su veikla vaikų poroje. Tam labai tinka knygos, kurios jau buvo vaikams garsiai suaugusiojo skaitytos. Jei šeimoje yra daugiau vaikų, skatinkime jų skaitymą drauge. Galbūt knygomis susidomėjęs vyresnėlis paskatins šia veikla susidomėti ir jaunesnį brolį ar seserį? O gal skaitymas prieš miegą taps galimybe kokybiškai pabendrauti su visą dieną dirbančiu tėčiu?
Tyrimai rodo, kad vaikai iki dvejų metų mažiau mokosi iš vaizdo įrašų nei iš greta esančių žmonių. Taigi, skaitant drauge, žengiami pirmieji bendravimo, bendradarbiavimo žingsniai. Vaikams iki dvejų metų tenka išmokti pačių paprasčiausių dalykų: drauge laikyti knygą, versti puslapius, palaukti, kol mama perskaitys. Vėliau - užduoti klausimą ar atsakyti į jį, parodyti pirštu paveikslėlį.
2-3 metų vaikai jau elgiasi panašiai kaip vyresni: dalijasi knygomis kaip žaislais, konkuruoja dėl jų. Vyresni jau linkę pamokyti jaunesnius.
Skaitymo mokymas vaikui yra labai svarbus jo raidos etapas. Mokymasis skaityti suteikia vaikams galingą žinių įgijimo ir saviraiškos įrankį, ugdo meilę knygoms. Mokėjimas skaityti yra vienas esminių žmogaus gebėjimų. Šis įgūdis atveria kelius į pažinimą, asmeninį augimą ir yra pagrindas kitiems gebėjimams vystyti.
Tėvai dažniausiai puikiai žino vaikų iki trejų metų patirtį, daug ką yra patyrę drauge, tad gali vaikui padėti prisiminti, susieti.
Skaitymas, domėjimasis knygomis tiesiogiai susijęs su raštingumu, mokymusi, tad skaitymas balsu savo vaikui - ne tik abiem pusėms maloni, bet ir vertinga investicija. Stebėdami savo mažylių elgesį, džiaugdamiesi jų augimu ir tobulėjimu, prisiminkime savo vaikystės džiaugsmus ir… būkime kantrūs: kai kurie tyrimai rodo, jog ankstyvojo skaitymo nauda labiausiai išryškėja maždaug po ketverių metų.
Skaitykime savo vaikams.
Kaip skatinti skaitymo įpročius nuo mažumės?
Kad vaikas pamėgtų skaitymą, taptų aktyviu skaitytoju, jo aplinkoje pirmiausia turi būti knygų, jos turi būti skaitomos, mėgstamos. Stenkimės sudominti, patraukti vaiko dėmesį. Interesai - patirties rezultatas, sako psichologai. Taigi vaiko domėjimasis knygomis, skaitymu kyla iš jo patirties.
Kūdikiams svarbu būti greta suaugusiojo, girdėti jo balsą, jausti jį kūnu, tad susiraskime patogią, jaukią vietą, nuosekliai kurkime ritualus. Pavyzdžiui, skaitykime prieš miegą. Geriau skaityti dažniau po truputį nei retai ir ilgai, todėl stenkimės skaityti vaikui kiekvieną dieną. Galvokime apie laiką, kurį kasdien galime skirti kokybiškai bendrauti su vaiku. Tegu tai bus 10 minučių, kurias praleisite be televizoriaus ir mobiliojo telefono, tiesiog dviese. Vaikui augant, laiką po truputį ilginkime.
Vaikus iki dvejų metų amžiaus veikti skatina smalsumas, tad stebėkime, kas patraukia jų dėmesį. Nuo vaiko raidos priklausys, kiek ilgai jis išlaikys dėmesį, tad būkime atidūs jo poreikiams. Prisiminkime, kad tokio amžiaus mažyliui žaidimas yra darbas, todėl jis pavargsta. Veikime jo ritmu, tempu. Skaitykime, kalbėkime, dainuokime, žaiskime.
Skaitykime išraiškingai, su intonacijomis, keisdami kalbos tempą, balsą. Pamėgdžiokime gyvūnų balsus. Kiek paaugusius vaikus drąsinkime reaguoti, labiau įsitraukti: drauge tarkime pasikartojančius žodžius, plokime, sugalvokime judesius, pasitelkime aplink esančius daiktus ar žaislus... Gerai pažįstantys savo vaiką tėvai netruks pastebėti, kas teikia jam džiaugsmą, kaip keičiasi vaiko reakcijos, tobulėja kalba, ilgėja knygai skiriamas laikas.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai daugiausia dėmesio - kai kurių tyrimų duomenimis, net 90 procentų - skiria knygos iliustracijai, tad būtent ją pirmiausia pasitelkime skaitydami su vaikais iki trejų metų. Kitaip sakant, skaitydami balsu, siekime žodinį tekstą su knygos piešiniais, mokykimės jas „skaityti“: iliustracijoje rasti tekste paminėtą daiktą ar gyvūną, parodyti jo kūno dalis, vedžioti pirštu... Vaikui augant, ilgėja iliustracijai skiriamas laikas, smulkėja detalės, į kurias atkreipiame jo dėmesį. Mokymasis „skaityti“ paveikslėlius - savotiškas pasirengimas mokytis raidžių, skaityti tekstą. Antra vertus, gilindamiesi į iliustracijas, nepamirškime kalbos: kalbėkime, dainuokime, užduokime klausimus, skatinkime žaidimą kalba...
Vaikui paaugus, kai jis jau pajėgus kiek ilgiau stabtelėti ties kūriniu, dalykimės atradimais (Žiūrėk, kiškis pasislėpė krūmuose…), padėkime suprasti (O juk tuo metu avys kiškio nemato…), susiekime su asmenine patirtimi (Prisimeni, kaip tu pasislėpei ir aš tavęs ieškojau…).
Skatindami vaiko reakcijas ir siekdami įsitraukimo, neprivalome griežtai laikytis teksto. Nebijokime žaisti kalba, keisti ar net perkurti istoriją.
Ankstyvasis skaitymas siejamas ne tik su kalbos, bet ir su socialinio aktyvumo ugdymu. Todėl svarbu naudoti priemones, kurios skatina bendravimą, o ne siūlo veikti vienam. Mokslininkai pastebi, kad didžiausią naudą kūdikiui teikia bendravimas su kitu žmogumi, todėl ypač svarbu, kad tėvai skirtų savo vaikams laiko, būtų šalia.
Apsupkite vaiką knygomis. Įsitikinkite, kad vaikas nuo mažumės gali lengvai pasiekti savo amžiui tinkamas knygas, leiskite jam savarankiškai jas vartyti. Skaitymo kelionę pradėkite nuo tekstų, parašytu dideliu šriftu, aiškiais, įdomiais paveikslėliais ir paprastais sakiniais. Tai padės stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi ir motyvaciją.
Mokymo procese labai svarbus nuoseklumas. Skaitymui laiko skirkite kiekvieną dieną, paverskite tai malonia bei interaktyvia patirtimi. Padėkite vaikui atpažinti ir pavadinti abėcėlės raides. Skatinkite vaikus užduoti klausimus apie skaitomą istoriją, herojus, daryti prognozes ir susieti tekstą su asmenine patirtimi.
Tradicinio vadovėlio skaitymas gali būti šiek tiek nuobodus. Siekdami paįvairinti mokymosi procesą, naudokite interaktyvias mokymo priemones ir žaidimus.
Atminkite, kad mokymasis skaityti yra laipsniškas procesas. Kiekvienas vaikas mokosi savo tempu. Skatinkite juos, pagirkite už pastangas ir pažangą, nedarykite jiems pernelyg didelio spaudimo. Visuomet pasiūlykite bent kelias skirtingas knygas ir leiskite vaikui pasirinkti. Stebėkite, kokio pobūdžio ir tematikos knygos vaikui įdomiausios, pastebėkite didžiausias kylančias problemas.
Knygų pasirinkimas ikimokyklinukams
Rinkimės paveikslėlių knygas, paprastus pasakojimus. Ankstyvajam skaitymui naudingiausi paprasti, bet daugiareikšmiai pasakojimai, prie kurių galima grįžti daug kartų, atpažinti, plėtoti prasmes. Tokių pasakojimų vaikui nenusibosta klausytis, o suaugusiajam - skaityti. Paaugęs vaikas mielai prisimena juos, atrasdamas naujas prasmes.
Tėvai ankstyvajam skaitymui mieliau renkasi temas, kurios juos pačius jaudina.
Šiandien knygynuose ir bibliotekose jau rasime specialiai kūdikiams skirtų leidinių. Jie ypač pravers mažiau patyrusiems tėveliams, nes autorius jau iš anksto pagalvojo apie mažiausiems skaitytojams aktualią temą, atsižvelgė į jų kalbos gebėjimus, dėmesio išlaikymo galimybes... Toks leidinys nėra būtinas, bet jis - tėvelių sąjungininkas. Paprastai tokiuose leidiniuose kalbama apie pačius paprasčiausius vaiko gyvenimo dalykus: kasdienes veiklas (pavyzdžiui, miegą, žaidimą, apsirengimą), santykius su tėvais, aplinkoje esančius daiktus ir, aišku, apie gyvūnus.
Kita vertus, būtent knyga šio amžiaus vaikams gali atverti duris į ten, su kuo jis nesusidurs realiame gyvenime. Pavyzdžiui, supažindinti su džiunglių gyvūnais. Puiku, jei namuose turite keletą skirtingų knygučių. Drąsiai rinkitės tai, kas patinka jums ir jūsų vaikui. Paaugusį vaiką drąsinkite patį pasirinkti skaitymo knygelę.
Indrės Zalieckienės „Kapt kapt kapt“ - knyga, „Pirmosios knygos“ konkurse laimėjusi pirmąją vietą. Tai - nedidelė kvadrato formos knygelė storesniais nei įprasta puslapiais. Taigi tokio dydžio knygą išlaikyti rankose, vartyti galės patys mažiausi skaitytojai. Knygos tema - lietus. Šis gamtos reiškinys įdomus visiems ikimokyklinukams. Greta - puiki galimybė pasitelkti su lietumi susijusius daiktus (skėtį, guminius batus, lietpaltį...) ar lietuje atsidūrusius gyvūnus, augalus.
Kaip ir dera jauniausiems skaitytojams skirtose knygose, žodžiai derinami su vaizdu ir jis dominuoja. Kūrinys trumputis, eiliuotas, tad jo pabaigoje radę paraginimą skaityti dar kartą nuo pradžios nenusimins nė mažiausiai kantrybės turintys skaitytojai.
Kai jau jėgos (vaiko dėmesys) senka, skaitykime skirtingai, keisdami tempą, balsą. Gera knyga mažiesiems šiandien neįsivaizduojama be aktyvaus skaitytojo įsitraukimo galimybės. Šioje knygelėje vaikas gali ne tik versti puslapius, rasti paminėtus dalykus (lietaus lašą, grybą, voverę…), čia esama galimybės „augti“. Tarkim, mažesnio skaitytojo dėmesį atkreipsime į didesnius gyvūnus ar reiškinius, o vaikui augant, galėsime drauge atrasti smulkesnius (pavyzdžiui, boružę, voriuką), abstraktesnius (pavyzdžiui, mišką, lietų…).
Pasinaudokime ir tekste paslėptu paraginimu veikti: ar pastebėjote, kad kiekvienas žodis „kapt!“ puslapyje turi savo lašelį? Taigi, tardami žodį, galime lašelius liesti (o gal „skaityti“, „skaičiuoti“?) pirštu, vėliau skatinti ir vaiką rodyti, tarti, o gal net papildyti (kapt! tekšt! šlept!..). Su kiek vyresniu skaitytoju bus įdomu atrasti, jog ši tvarka suardoma priešpaskutiniame puslapyje. Kodėl vaikas nesušlapo? Kokie daiktai, drabužiai jį apsaugojo? Paveikslėlis sufleruoja prisiminti asmeninę patirtį: „Prisimeni, kai mus užklupo lietus…“
Mažiausiems skaitytojams skirtos knygos tikrai ne visada turi siužetą. Vis dėlto šioje knygelėje galime įžiūrėti siužeto elementų, o tai irgi naudinga. Manoma, kad būtent šeimos aplinkoje vaikai perima pasakojimo struktūros pradmenis. Kitaip sakant, išmoksta bent trumpai nusakyti ne tik įvykį, bet ir tai, kaip jis prasidėjo, kuo baigėsi.
Metodai ir strategijos skaitymo mokymui
Veiksmingas skaitymo mokymo metodas prasideda nuo foneminio suvokimo, kai mokoma, kaip garsai sudaro šnekamąją kalbą. Tada mokytojai supažindina su paprastais raidžių ir garsų ryšiais, taikydami multisensorinius metodus. Reguliariai praktikuojant matomus žodžius plečiamas žodynas ir ugdomas sklandumas. Mokymąsi palengvina palanki aplinka su patogiais sėdmaišiais ir prieinama medžiaga. Sistemingas fonetinis mokymas derinamas su kartotine praktika ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Foneminis suvokimas yra ankstyvojo raštingumo raidos pagrindas. Šis kognityvinis įgūdis leidžia atpažinti ir valdyti mažiausius garsų vienetus šnekamojoje kalboje. Pedagogai gali ugdyti šį įgūdį sistemingai mokydami, daugiausia dėmesio skirdami garsų atskyrimui, maišymui, segmentavimui ir manipuliavimui. Veiksmingi metodai - tai rimuoti skirti žaidimai, garsų atitikimo pratimai ir skiemenų skaičiavimas.
Raidžių ir garsų sąsajų įvedimas reiškia esminį perėjimą nuo foneminio suvokimo prie fonikos mokymo. Pedagogai paprastai pristato vieną raidės ir garso atitikmenį vienu metu, suteikdami pakankamai praktikos prieš pristatydami kitą. Šias sąsajas veiksmingai įtvirtina vaizdinės priemonės, taktilinė veikla ir multisensoriniai metodai. Nors raidžių ir garsų ryšių įvaldymas yra dekodavimo įgūdžių pagrindas, mokiniai taip pat turi išmokti automatiškai atpažinti dažnus žodžius. Efektyvus mokymas apima kasdienę praktiką su matomų žodžių kortelėmis, žaidimus, kurie sustiprina atpažinimą, ir kontekstinį skaitymą, kai šie žodžiai atsiranda natūraliai. Mokytojai kas savaitę turėtų pristatyti 5-7 naujus žodžius ir nuolat kartoti anksčiau išmoktus žodžius.
Kaip fizinė erdvė veikia skaitymo raidą? Tyrimai rodo, kad apgalvotai suprojektuotos skaitymo erdvės padeda geriau įsitraukti į skaitymą ir geriau suprasti tekstą. Skaitymui palanki aplinka apima ne tik fizinius elementus, bet ir emocinį saugumą. Mokiniai klesti, kai jaučiasi laisvi klysti ir nesmerkiami. Labai svarbu, kad būtų prieinama, organizuota skaitymo medžiaga, atitinkanti įvairius gebėjimų lygius ir pomėgius.
Kokios strategijos nuolat duoda geriausius skaitymo rezultatus skirtingose amžiaus grupėse? Tyrimai rodo, kad pakartotinis skaitymas, kai mokiniai tą patį tekstą skaito kelis kartus, didina skaitymo sklandumą ir pasitikėjimą savimi. Kasdienis skaitymas, apimantis tiek grožinę, tiek negrožinę medžiagą, lavina įvairius supratimo įgūdžius. Derinant fonetinį mokymą su visos kalbos metodais, užtikrinamas subalansuotas raštingumo ugdymas. Garsinis skaitymas išlieka neįkainojamas visoms amžiaus grupėms - jis modeliuoja prozodiją, plečia žodyną ir stiprina klausymo supratimą.
Net ir taikant veiksmingiausias skaitymo strategijas galima susidurti su kliūtimis, trukdančiomis siekti pažangos. Sprendžiant fonologines problemas, sisteminga garsų ir raidžių ryšių praktika padeda skaitytojams atpažinti dėsningumus. Supratimo sunkumai dažnai kyla dėl ribotų bendrųjų žinių arba vykdomųjų funkcijų sutrikimų. Aplinkos veiksniai, tokie kaip nenuosekli praktika ar netinkamas teksto sudėtingumo lygis, taip pat gali trukdyti pažangai.
Veiksmingas vertinimas yra bet kurios sėkmingos skaitymo programos kertinis akmuo, suteikiantis svarbios informacijos apie mokinių raidą. Pedagogai turėtų fiksuoti laipsniškus pasiekimus, kai mokiniai išmoksta foneminį supratimą, iššifruoja sudėtingus žodžius arba supranta vis sudėtingesnius tekstus. Paprasti pažangos grafikai, skaitymo žurnalai ir pasiekimų pažymėjimai yra apčiuopiami augimo įrodymai.
Kiekvienas vaikas į skaitymą žvelgia per savitą pažinimo prizmę, todėl reikia įvairių mokymo metodų. Kinestetiniai besimokantieji įsitraukia naudodami manipuliacines priemones - raidžių plyteles, pirštų sekimą ir judesiais paremtus fonetinius pratimus. Pripažindami šiuos skirtumus, pedagogai gali pritaikyti mokymą, o ne versti visus mokinius eiti vienodais keliais.
Individulios skaitymo pamokėlės ir seminarai
Individualios skaitymo pamokėlės vaikams nuo 5 iki 8 metukų gali paversti skaitymą linksmu nuotykiu! Šios pamokėlės skirtos tam, kad vaikai ne tik išmoktų skaityti, bet ir pamiltų skaitymą kaip prasmingą ir įdomų užsiėmimą. Kuriama aplinka, kurioje mažieji lavina pagrindinius skaitymo gebėjimus, mokosi suprasti tekstų prasmę, ugdo kritinį mąstymą ir pasitikėjimą savimi. Per žaismingas ir kūrybiškas skaitymo patirtis vaikai plečia savo žodyną, stiprina vaizduotę, mokosi įsijausti į personažus ir kurti ryšį su kitais. Skaitymo pamokėlės - tai žingsnis į sėkmingą mokymąsi.
Individualios pamokėlės trukmė - 50 min. Jos padeda vaikui atrasti džiaugsmą raidėse ir žodžiuose - per žaidimą, kūrybą ir individualų dėmesį. Pamokėlės vyksta pagal vaiko gebėjimus - be streso, vaikučio tempu. Lavinama kalba, mąstymas ir pasitikėjimas savimi. Vaikučius moko patyrusios pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos, turinčios patirties ir žinančios, kaip sudominti net pačius mažiausius. Tėveliai nuolat gauna grįžtamąjį ryšį apie vaiko pažangą.
Taip pat kviečiame į seminarą „Kalbinių ir skaitymo įgūdžių lavinimas skirtingų poreikių turintiems ikimokyklinukams“. Šio mokymo tikslas - supažindinti pedagogus bei specialiuosius pedagogus, mokytojų padėjėjus su ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbiniais ir skaitymo gebėjimais, metodais bei būdais, kaip juos ugdyti ir lavinti, perteikti žinias vaikams per tikslines veiklas ir žaidimus, prisitaikant prie skirtingų vaikų gebėjimų ir galimybių. Vaiko gebėjimas kalbėti, skaityti - viena iš kompetencijų, į kurią tiek pedagogai, tiek mokytojai kreipia bene daugiausiai dėmesio. Šis mokymas yra ilgalaikės programos „Kalbėjimo, rašymo ir skaitymo gebėjimų ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje (40 val.)“ dalis.
Daugeliui tėvų kyla klausimų apie skaitymą su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Kada pradėti? Nuo ko? Ko galima tikėti iš tam tikro amžiaus vaiko? Apie tai, ką reiškia ugdyti skaitytoją, kaip padėti vaikui gerai jaustis tarp knygų ir jomis domėtis, pasakoja edukologė doc. dr. Vaiva Schoroškienė.
Skaitmeninės priemonės ir ištekliai skaitymo mokymui
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) Švietimo portale skelbia skaitmeninių mokymo priemonių sąrašą. Kokias programėles mėgsta pedagogai, naudojantys SMART interaktyviuosius ekranus? Grupėje „Išmani mokykla” mokytojai pasidalino savo mėgstamiausiomis SMART programėlėmis, kurios padeda sudominti, įtraukti mokinius bei suteikia pamokoms įvairovės. Užsukite į www.ismaniklase.lt, kur rasite daug kitų naudingų priemonių, pamokų bei informacijos apie SMART interaktyvių ekranų galimybes!
LRT - vaikams. LRT.lt/vaikams - kad gyvenimas būtų saugus ir spalvingas! Unikali vaikams skirto saugaus turinio svetainė.
LR kultūros ministerija siūlo: vartotojų laukia didžiuliai suskaitmenintų kultūros paveldo objektų ir meno kūrinių ištekliai.
Nuotaikingos ir įdomios lavinamosios veiklos atlieka konkrečias mokomąsias funkcijas, o kartu skatina mąstyti, vertinti, lavina dėmesį ir atmintį, plėtoja kalbą ir žodyną.
Lengvai suprantama kalba - ekspertų sukurtas metodas, kurį naudojant kalbos teksto išdėstymas, paprastas teksto stilius, iliustracijų pateikimas kartu su tekstu, palengvina informacijos prieinamumą.
Per pastaruosius dvejus metus Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka išleido du leidinius, skirtus suteikti skaitymo džiaugsmą tiems, kurie negali skaityti įprastų knygų. 2023 m. pasirodė elektroninis tekstų rinkinys vaikams lengvai suprantama kalba „Skaityk lengvai“, o 2024 m. - dar vienas.
tags: #skaitymo #mokymas #ikimokykliniams #vaikams
