Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra svarbi švietimo sistemos dalis, skirta vaikų raidai ir pasirengimui mokyklai. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.
Teisiniai aspektai ir privalomumas
Pagal Švietimo įstatymą, priešmokyklinis ugdymas yra privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo procesą priešmokyklinėje grupėje reglamentuoja bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Ji nustato priešmokyklinio ugdymo tikslą, uždavinius, programos įgyvendinimo prielaidas ir būdus, ugdytinus vaikų pasiekimus - kompetencijas, kompetencijų ugdymo gaires, kompetencijų turinio dėmenis ir vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo gaires. Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo 2021 m. gruodžio 27 d. Nr. 1 įsigalioja 2023-01-01.
Amžius, trukmė ir priėmimas
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė yra 640 valandų. Priešmokyklinės ugdymo grupės savininkas, atsižvelgęs į tos vietovės šeimų ir vaikų ugdymosi poreikius, gali organizuoti ir ilgesnės trukmės priešmokyklinio ugdymo veiklos grupę, pvz., 6 val., 8 val., 10 val. ar kt.
Priimant vaiką į priešmokyklinę grupę tėvai (globėjai) ir ugdymo įstaiga pasirašo mokymo sutartį, kurioje nurodoma, pagal kokią programą vaikas ugdysis, programos vykdymo pradžia ir pabaiga bei kita šeimai ir ugdymo įstaigai svarbi informacija (pavyzdžiui, atostogų laikas, susitarimai dėl vaiko maitinimo ir kt.). Priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendina priešmokyklinio ugdymo pedagogas. Tiems vaikams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programą pritaiko priešmokyklinio ugdymo pedagogas kartu su pagalbos mokiniui specialistais ir tėvais (globėjais). Tokiu atveju grupėje dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas ir mokytojo padėjėjas.
Prieš priimant sprendimą vaiką leisti ugdytis vienais metais anksčiau, tėvams (globėjams) siūloma kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje gyvena, dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Šių tarnybų rekomendacijas tėvai (globėjai) turi gauti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos.
Programa ir ugdymo turinys
Priešmokyklinio ugdymo programa nesudėtinga ir pritaikyta pagal amžių - 4-6 m. amžiaus vaikai stebėdami, tyrinėdami ir žaisdami lavina savireguliaciją, mokosi tikslingo elgesio, susipažįsta su raidėmis, skaičiais. Ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač - socialinė kompetencija. Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa yra pritaikoma.
Priešmokyklinio ugdymo tikslas - užtikrinti optimalią vaiko raidą, atsižvelgiant į jo asmens unikalumą ir ugdymosi poreikius, padėti pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.
Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Veiklos pavyzdžiai ir rekomendacijos
Rekomendacijų rinkinys „Patirčių erdvės“ yra praktiniai patarimai priešmokyklinio ugdymo pedagogams, kaip grupėje ar kitose erdvėse organizuoti įdomias, prasmingas, tikslingas, šiuolaikiškas veiklas. Dalyvaudami rekomenduojamuose projektuose, vaikai turės galimybių įgyti Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje numatytas kompetencijas ir taip pasirengti mokytis mokykloje. Rinkinį sudaro “Patirčių erdvės” I ir II knygos. Kiekvienas projektas atspindi kurią nors vieną kompetenciją, taip pat jos sąsajas su kitomis kompetencijomis.
Siūloma kuo dažniau pasinaudoti lauko aplinka priešmokyklinio ugdymo tikslams siekti (pvz., naudotis galimybe kartu su vaikais prižiūrėti darželio sodą, daržą), o vaikų veiklą lauke laikyti natūraliu veiklos grupėje tęsiniu.
Priešmokyklinio ugdymo grupėse įgyvendinama programa „Zipio draugai“, kuri siūlo visą sistemą gerai apgalvotų būdų ir metodų bei konkrečių praktinių užduočių, padedančių pedagogams ugdyti kasdieniam vaiko gyvenimui ir bendravimui taip reikalingus socialinius ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimus. Tarptautinė programa „Zipio draugai“. Tikslas - padėti 5-7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos. Programa „Zipio draugai“ moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams.
Smurto prieš vaikus prevencijos programa „Esame saugūs“. Programą parengė VšĮ Paramos vaikams centras psichologai ir psichoterapeutai. Tai praktiniai, interaktyvūs užsiėmimai vaikams ir paskaitos tėvams bei įstaigos bendruomenei. Įgyvendinant programos veiklas, siekiama mažinti smurto prieš vaikus atvejus, mokoma atpažinti netinkamą elgesį, žinoti kaip reaguoti ir kur kreiptis pagalbos.
Finansavimas
Valstybės lėšomis, pagal mokinio krepšelio metodiką, yra finansuojamos 4 ugdymo valandos per dieną (arba 20 valandų per savaitę) už vaiko ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Jeigu programa yra vykdoma ilgiau nei 4 val. per dieną, kitą dalį finansuoja grupės savininkas. Kitus mokesčius (už vaiko maitinimą, ugdymo priemones ir kt.) ir mokėjimo tvarką nustato priešmokyklinės ugdymo grupės savininkas. Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriamas 35 proc. didesnis krepšelis.
Vaiko pasiekimų vertinimas
Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų vertinimas. Siekiant padėti vaikui bręsti, mokytis, vertinama jo daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus (stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.). Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
Pažymima, kad priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ai) ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtoja (-os) teikia rekomendaciją (dokumentas pridedamas) dėl tolesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą arba pagal pradinio ugdymo programą apibendrinus visų metų vaiko vertinimus pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, pažangą ir pasiekimus. Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių bei pažangos vertinimas vykdomas, jeigu tėvai (globėjai) nesutinka su pedagogų pateikta rekomendacija, vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu (dokumentas pridedamas).
tags: #siuolaikiskas #priesmokyklinis #ugdymas