Serologinio konflikto priežastys ir pasekmės
Viena pagrindinių serologinio konflikto priežasčių yra motinos ir vaisiaus eritrocitų rezus faktoriaus netapatumas. Tai reiškia, kad motinos kraujas yra Rh neigiamas (Rh-), nes jos eritrocitai neturi Rh antigeno, o vaisiaus kraujas - Rh teigiamas (Rh+), nes jo eritrocitai turi Rh antigeną. Statistika rodo, kad 10-13% santuokų sudaro poros, kuriose vyras yra Rh(+) ir moteris - Rh(-). Tačiau Rh imunizacija ir nėštumo komplikacijos pasitaiko tik 0,7% tokių šeimų.
Serologinis konfliktas ne visada įvyksta dėl kelių priežasčių: vaisiaus eritrocitai gali neturėti Rh antigeno; nėštumo ir gimdymo metu vaisiaus eritrocitai, turintys Rh antigeną, gali nepatekti į motinos kraujotaką ir neimunizuoti jos organizmo; motinos organizmas gali būti imunologiškai tolerantiškas Rh faktoriaus antigenus turintiems vaisiaus eritrocitams.
Tikimybė, kad Rh(-) moters naujagimis iš pirmojo nėštumo sirgs kraujo liga, yra nedidelė, jei po kiekvieno nėštumo ir gimdymo bus suleista profilaktinė anti-D(Rh) gamaglobulino dozė. Esant Rh izoimunizacijai, nėščioji gali nesiskųsti specifiniais simptomais, tačiau gali dažniau jausti silpnumą, mieguistumą ar dusulį. Trečdalis tokių nėščiųjų serga mažakraujyste, o trečdaliu atvejų komplikuoja nėščiųjų hipertenzija, kuri dažniau pasireiškia toms moterims, kurių vaisius labiau pažeistas.
Imunizuotoms nėščiosioms dažniau pasitaiko persileidimai, priešlaikiniai gimdymai, gausus kraujavimas gimdymo metu. Labiausiai nuo Rh izoimunizacijos nukenčia vaisius - jam vystosi hemolizinė liga. Dėl nuolat ardomų eritrocitų jo kraujyje vystosi sunkaus laipsnio vaisiaus mažakraujystė ir bendroji vaisiaus vandenė. Suirus eritrocitams, atsipalaiduoja daug laisvo, nesusijungusio bilirubino. Jis, patekęs iš kraujo į naujagimio smegenų ląsteles, sukelia jų nekrozę, negrįžtamai pažeidžia galvos smegenų pamato branduolius ir požievines smegenų struktūras, sukeldamas vadinamąją branduolinę geltą. Dėl to naujagimiams atsiranda neurologinių simptomų, atsilieka jų psichomotorinė raida, pasireiškia cerebralinis paralyžius, kurtumas.
Dėl organizmo intoksikacijos bilirubinu sumažėja skeleto raumenų tonusas, naujagimis tampa vangus, atsisako čiulpti, kartais sustoja kvėpavimas, pasireiškia apnėjos epizodai. Psichomotorinio vystymosi defektai gali likti visam gyvenimui, priklausomai nuo hemolizinės ligos sunkumo. Jei bilirubino kiekis kraujyje pasiekdavo kritines ribas, vaikui augant gali išryškėti kurtumas aukštiems tonams, sutrikti psichinė ir motorinė raida. Dėl Rh konflikto vaisiui vystosi mažakraujystė ir bendroji vaisiaus vandenė. Vaisius gali žūti gimdoje ir gimti negyvas. Jei vaisius lieka gyvas, jam vystosi gelta ir hemolizinė naujagimių liga.
Rh izoimunizacija dažniau siejama su savaiminiais persileidimais, priešlaikiniais gimdymais, nėščiųjų hipertenzinėmis būklėmis, gausiu kraujavimu gimdymo metu.
Tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, siekiant užtikrinti mamos ir vaiko sveikatą. Vienas svarbiausių yra motinos ir tėvo kraujo tyrimas grupėms ir Rh faktoriams nustatyti.
Esant Rh izoimunizacijai, specifinių gydymo priemonių nėra. Esant lengvai vaisiaus kraujo ligos formai, kas 2-3 savaites kartojamas gemalinių vandenų tyrimas. Jei bilirubino koncentracija juose nedidėja, gimdymas numatomas laiku. Esant vidutinio sunkumo vaisiaus kraujo ligos formai, gemalinių vandenų tyrimas kartojamas kas 7-10 dienų. Jei bilirubino koncentracija juose didėja, atliekamas kraujo perpylimas vaisiui gimdoje, o gimdymas planuojamas 34 nėštumo savaitę. Esant sunkiai vaisiaus hemolizinei ligai, kraujo perpylimas vaisiui gimdoje kartojamas kas 7-14 dienų, gimdymas planuojamas 34 nėštumo savaitę, rekomenduojama gimdyti atliekant Cezario pjūvio operaciją.
Kraujo perpylimas vaisiui gimdoje paprastai atliekamas 22-32 nėštumo savaitę. Jis gali būti atliekamas dviem būdais: į vaisiaus kraujotaką arba į vaisiaus pilvo ertmę. Tai labai sudėtinga procedūra, atliekama tik aukščiausios kvalifikacijos specialistų, tačiau kartais tai yra vienintelis būdas išgelbėti vaisiaus gyvybę.
Naujagimių hemolizinės ligos gydymas
Naujagimių kraujo ligos ir hiperbilirubinemijos gydymo metodai yra du: fototerapija (gydymas mėlynąja šviesa) ir pakaitinis kraujo perpylimas. Taikant fototerapiją, paviršinių odos kraujagyslių kraujyje esančios netirpios bilirubino molekulės sugeria mėlynąją šviesos spektro dalį ir virsta tirpiu vandenyje bilirubino izomeru, kuris pasišalina su tulžimi. Susidarę bilirubino oksidacijos produktai pasišalina iš naujagimio organizmo per inkstus su šlapimu. Naujagimiui, gydomam fototerapija, skiriamas papildomas skysčių kiekis.
Ar yra indikacijų pakaitiniam naujagimio kraujo perpylimui, sprendžiama įvertinus bilirubino koncentraciją kraujyje, laboratorinių tyrimų rezultatus, naujagimio savijautą ir komplikacijas.
Imunoprofilaktika ir prevencija
Rh(-) moterims po kiekvieno nėštumo reikia pasirūpinti imunoprofilaktika, kas kartą pasibaigus nėštumui į raumenis suleidžiant 300 μg anti-D(Rh) gamaglobulino. Kraujo ir kraujo preparatų transfuzijos mergaitėms ir moterims turi būti atliekamos tik tada, kai jos labai būtinos ir tik parinkus tos kraujo grupės ir to Rh (rezus) faktoriaus kraują.
Rh(-) nėščiosioms privaloma 28 nėštumo savaitę į raumenis suleisti 300 μg anti-D(Rh) gamaglobulino ir tokią pat dozę po gimdymo (jei gimsta Rh(+) naujagimis) per 24-72 valandas. Taip pat svarbu atlikti šią procedūrą po kiekvienos su nėštumu susijusios būklės: savaiminio persileidimo, nėštumo nutraukimo (aborto), mikroadsorbcijos, nesivystančio nėštumo, negimdininio nėštumo, kraujo perpylimo vaisiui gimdoje.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažni patikrinimai didina tikimybę susilaukti sveiko kūdikio, ypač jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų.
Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas yra labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, subklinikinis, nustatomas tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
Infekcijos, keliančios pavojų vaisiui
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii): Nėščiai moteriai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplazmozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai.
- Raudonukė: Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims. Raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi/formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.
- Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija: Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais. Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40-50%, arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7% visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas.
- Hepatitas B: Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5%, gimdymo metu - 95% atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža.
- Gonorėja ir Chlamidiozė: Tai lytiškai plintančios infekcijos, kurios gali sukelti įvairias komplikacijas nėštumo metu ir naujagimiui.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas.
- Ureaplasma urealyticum ir Mycoplasma hominis: Šios bakterijos gali sukelti gimdos kaklelio uždegimus ir kitas komplikacijas.
- Sifilis: Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės, antroje - bėrimas. Trečioji stadija, jeigu liga neišgydoma, apima vidaus organus, gali sukelti paralyžių ir mirtį. Sifilis labai pavojingas negimusiam kūdikiui.
- ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas pažeidžia organizmo apsaugos sistemą, todėl jis tampa ypač pažeidžiamas kitų infekcijų. Nėščioji gali užkrėsti savo kūdikį nėštumo metu, gimdant ir žindant.
Kiti svarbūs laboratoriniai tyrimai
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta. Jei padidėja - tai rodo kepenų pažeidimą. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placenta, todėl staiga sumažėjusi jos koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą.
Glikemijos tyrimas ir gliukozės tolerancijos mėginys: Šie tyrimai yra svarbūs cukrinio diabeto diagnostikai ir gestacinio diabeto nustatymui nėštumo metu.
ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, sulėtėja dėl policitemijos. ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, kas būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos. Jis padeda nustatyti makšties mikrofloros sutrikimus.
PRISCA I arba II: Tai kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaiko protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Nėštumo metu gali pasireikšti tiek hipertireozė, tiek hipotireozė.
Prenatalinė diagnostika
Šiuolaikinė medicina suteikia galimybę pažvelgti į dar negimusios gyvybės sveikatą gerokai anksčiau. Nėštumo metu genetiniai tyrimai atliekami tuomet, kai siekiama įvertinti galimų chromosominių ar paveldimų ligų riziką.
Vaisiaus tyrimas ultragarsu: Tai labiausiai paplitęs prenatalinės diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti daugumą struktūrinių defektų ir įtarti kai kurias vaisiaus ligas.
Biocheminis nėščiųjų kraujo ištyrimas (Trigubas testas): Nuo 14 iki 21 nėštumo savaitės nustatomos α fetoproteino (AFP), bendrojo chorioninio gonadotropino (hCG) ir laisvojo estriolio (uE3) koncentracijos nėščiosios kraujo serume.
Choriono gaurelių biopsija ir Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas): Tai invaziniai diagnostiniai metodai, leidžiantys tiksliai nustatyti chromosomines ar genetines ligas. Jie taikomi, jei atrankiniai tyrimai rodo padidėjusią riziką.
Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tai naujos kartos kraujo tyrimas, kuriuo iš nėščiosios veninio kraujo mėginio, kuriame cirkuliuoja ir vaisiaus DNR fragmentai, vertinama dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų rizika.
Ginekologė Klaipėdoje: genetiniai tyrimai nėštumo metu
tags: #serologinis #tyrimas #nestumo #metu
