Sergejus Larinas (1956 m. kovo 9 d. - 2008 m. sausio 13 d.) - vienas ryškiausių Lietuvos operos scenos solistų, padariusių įspūdingą tarptautinę karjerą. Jo nuostabus balsas ir aistringa vaidyba žavėjo daugelio pasaulio scenų klausytojus, o ankstyva mirtis nutraukė solisto skrydį, bet padarė jį amžinai jauną - tokį, koks jis žiūrovų atmintyje įsirėžė.
Ankstyvieji metai ir kelias į muziką
Dainininkas gimė Daugpilyje, Latvijoje, o užaugo Nižnij Novgorode (tuomet Gorkis), Rusijoje. Nors jo šeimoje nebuvo muzikantų, jauno Sergejaus gyvenime lemtingu tapo susitikimas su Mario Lanca ir jo atliekama muzika. Būtent tuomet, dvylikos metų, jis patyrė nenusakomą poveikį, kuris pažadino jame operos artistą. Tai buvo likimo ženklas, tarsi grūdas, pasėtas, kuriam anksčiau ar vėliau buvo lemta išdygti.
Svajonė dainuoti gabų filologą atvedė į Virgilijaus Noreikos klasę tuometėje Lietuvos konservatorijoje. Larinų šeima dievino lietuvių tenorą, todėl pasirinkimas buvo natūralus. Pirmasis žymesnis V. Noreikos mokinys buvo Sergejus Larinas, vėliau dainavęs geriausiose operose visame pasaulyje.
1978 m. baigė Gorkio (dabar Žemutinis Naugardas) pedagoginį institutą, o 1984 m. - Lietuvos konservatoriją (V. K. Noreikos dainavimo klasę). 1981-1989 m. dainavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Karjeros pradžia ir tarptautinis pripažinimas
1981 m. S. Larinas debiutavo Lietuvos operoje Alfredo vaidmeniu G. Verdi „Traviatoje“. Vėliau, 1988 m., įvyko jo debiutas Bratislavos nacionaliniame operos teatre, kur maestro Jonas Aleksa pakvietė jį dainuoti Germaną „Pikų damoje“. Netrukus S. Larinas sulaukė viliojančio pasiūlymo - trejų metų kontrakto su šia trupe. Pasiprašęs trejų metų kūrybinių atostogų Lietuvos operoje, tuomet dar mažai kam težinomas jaunas tenoras pasiliko Slovakijoje.
1990 m. gegužę įvyko netikėtas pačiam dainininkui debiutas Vienos valstybinėje operoje. Susirgus Lenskio vaidmens atlikėjui, spektaklį gelbėjo S. Larinas. Sėkmingas debiutas tokiame teatre atvėrė duris į pasaulinę karjerą. 1991 m. S. Larinas debiutavo Milano teatre „La Scala“, dainavo su žymiąja F. Cossotto. Jau po pirmojo veiksmo jam buvo pasiūlytas kontraktas San Francisko teatre.
Niujorko „Metropolitan Opera“ S. Larinas debiutavo operoje „Toska“, vėliau dainavo Don Alvarą „Likimo galioje“ pakaitomis su P. Domingo. Jis dalyvavo atnaujintame „Boriso Godunovo“ pastatyme, kurį dirigavo V. Gergijevas.
Vaidmenys ir kūrybiniai pasiekimai
Sergejus Larinas įkūnijo daugybę žymiausių operų aukso fondo tenoro herojų. Jo repertuare dominavo XIX amžiaus italų romantinė opera. Tarp jo sukurtų vaidmenų - Radamesas, Don Alvaras, Alfredas, Don Karlas (Džiuzepė Verdis), Rudolfas, Kalafas (Džiakomas Pučinis), Don Chosė (Žoržas Bizė), Florestanas (Liudvikas van Bethovenas), Hofmannas (Žakas Ofenbachas), Samsonas (Kamilis Sen Sansas), Germanas ( Piotras Čaikovskis).
S. Larinas pabrėžė, kad jam svarbiausia buvo gerai dainuoti, kad pačiam būtų malonu, o jo balso metamorfozė buvo dėsningumas, kasdienio darbo padarinys. Jis teigė, kad dainavimas yra teatras, ir negalima abejoti, nes klausytojas kitaip nepatikės. Muzika parašyta ne tam, kad atlikėjas galėtų demonstruoti savo išgaunamus nuostabius garsus. Gražus garsas - tik didžiojo meno pradžia. Būtina rasti dainavimo „filosofinį akmenį“, kad klausytojas tiesiog pats išgyventų jo personažų likimą.
1990 m. debiutavęs Vienos valstybinėje operoje, S. Larinas yra dainavęs daugelyje žymiausių pasaulio operos scenų, dirbęs su garsiais dirigentais ir režisieriais. Jo partnerėmis scenoje yra buvusios Renée Fleming, Mirela Freni, Olga Borodina, Angela Gheorghiu.
Lemties ženklai ir atmintis
Sergejus Larinas tikėjo likimu ir teigė, kad visi mes ateiname į šį gyvenimą su aiškiai išrašyta lemtimi. Atsitiktinumų gyvenime nebūna. Jis įžvelgė keistą faktų sutapimą savo gyvenime, kuris buvo suskirstytas į absoliučiai lygius periodus po 11 metų. Gimė Daugpilyje ir ten išgyveno 11 metų. Kai jam sukako 11 metų, tėvai grįžo į savo gimtąjį miestą Gorkį - kitus 11 metų gyveno ir mokėsi ten. Po to buvo 11 metų Lietuvos periodas ir tai, kas 1989 m. prasidėjo jam išvažiavus į tuometinę Čekoslovakiją.
2008 m. sausio 13 d. operos pasaulis neteko Sergejaus Larino. Nors pastaraisiais metais S. Larinas gyveno ir dirbo Slovakijoje, jis nuolat pabrėždavo esąs Lietuvos kultūros dalis. Jis palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Gala Opera, Ermonela Jaho, Charles Castronovo, Jacopo Sipari di Pescasseroli, Tirana Opera House
Šiemet žymiajam tenorui būtų sukakę 60 metų. Ankstyva mirtis nutraukė solisto skrydį, bet padarė jį amžinai jauną - tokį, koks jis žiūrovų atmintyje įsirėžė.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1981 | Debiutas Lietuvos operoje Alfredo vaidmeniu G. Verdi „Traviatoje“. |
| 1984 | Baigė Lietuvos konservatoriją (V. K. Noreikos dainavimo klasę). |
| 1981-1989 | Dainavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. |
| 1988 | Debiutas Bratislavos nacionaliniame operos teatre (Germano vaidmuo „Pikų damoje“). |
| 1989 | Tapo Bratislavos nacionalinio operos teatro solistu. |
| 1990 | Debiutas Vienos valstybinėje operoje. |
| 1991 | Debiutas Milano teatre „La Scala“. |
| 1990-ųjų dešimtmetis | Dainavo Niujorko „Metropolitan Opera“, Paryžiaus Bastilijos nacionalinėje operoje, Buenos Airių ir kituose didžiuosiuose Europos ir Amerikos teatruose. |
| 1999-2008 | Kasmet gastroliavo Lietuvoje. |
| 2008 m. sausio 13 d. | Mirė Bratislavos ligoninėje. |
