Saulius Karosas (g. 1958 m. balandžio 22 d. Kaune - 2019 m. sausio 16 d. Ženevoje) buvo žinomas Lietuvos verslininkas, muzikos mecenatas, istorinių automobilių kolekcininkas ir paramos fondo steigėjas.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Tėvų, muzikų Algirdo Karoso ir Birutės Kiverytės-Karosienės, iniciatyva Saulius Karosas nuo vaikystės lankė Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklą, kur mokėsi fortepijono klasėje. Nors turėjo muzikinį gabumą, šios mokyklos nebaigė. Nuo pat vaikystės jį domino automobiliai.
1976-1981 metais Saulius Karosas studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabartiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete). Mechaninės technologijos fakultete jis įgijo inžinieriaus-mechaniko specialybę. Vėliau, 1981-1986 m., dirbo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu VISI automobilių katedroje.
Verslo karjera
1986 m. Saulius Karosas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur pradėjo savo verslo kelią. 1988 m. jis įsteigė bendrovę, kurios pagrindinė veikla buvo medicininės įrangos importas ir eksportas. 1992 m. jis įsteigė ir vadovavo tarptautinei įmonių grupei „Western Petroleum S.A.“ su pagrindine būstine Ženevoje (Šveicarija), kuri užsiėmė žaliavinės naftos ir naftos produktų prekyba tarptautinėje rinkoje.
Savo verslo planuose S. Karosas ypatingą dėmesį skyrė medicininių paslaugų plėtrai Lietuvoje. Jo pastangomis buvo modernizuota UAB „Stomatologijos poliklinika“ gimtajame Kaune, įsteigta Stomatologijos klinika „Denticija“ Vilniuje, taip pat medicininės įstaigos UAB “SK-Impeks Medicinos Diagnostikos ir Gydymo Centras” ir UAB Grožio terapijos ir chirurgijos klinika. Naujausią medicininę aparatūrą iš garsių kompanijų prekiavo ir aptarnavo UAB “SK-Impex Serviso Centras”.
Veikė kelios finansinės institucijos, susijusios su S. Karosu: UAB Medicinos bankas, kurį jis valdė apie 90 % akcijų, ir UAB "Medicinos Banko lizingas”. 2012 m. Sauliaus Karoso turtas buvo vertinamas apie 4 mlrd. litų.
Istorinių automobilių kolekcionierius
Saulius Karosas buvo aistringas istorinių automobilių kolekcininkas. Jis Vilniuje įsteigė senovinių automobilių restauravimo dirbtuves ir pamažu suformavo įspūdingą klasikinių lengvųjų automobilių kolekciją. Viena jos dalis buvo saugoma Vilniuje, kita - Vormso mieste Vokietijoje. Karosas taip pat turėjo ir Kremliaus automobilių kolekciją, kurioje buvo ZIS, ZIL, ZIM, „Čaika“, „Volga“ markių automobiliai.
Jo kolekcija sulaukė tarptautinio pripažinimo. Štutgarto parodoje jis pelnė visus pagrindinius prizus - už geriausią kolekciją, geriausią stendą ir geriausią pasirodymą. Jis taip pat dalyvavo automobilių grožio konkursuose ir parodose visame pasaulyje.
Mecenatystė ir filantropija
Vienas svarbiausių Sauliaus Karoso gyvenimo aspektų buvo jo mecenatystė ir filantropija. 1998 m. kovo 30 d. jis įkūrė ir savo vardu pavadino paramos fondą. Šis fondas finansiškai rėmė jaunus ir talentingus profesionaliojo meno atlikėjus, siekiančius meistriškumo Lietuvoje ir atstovaujančius šalį užsienyje. Fondo paremti atlikėjai tapo aukščiausio lygio tarptautinių konkursų laureatais.
Fondas taip pat rėmė kultūros projektus, leidinius, turinčius išliekamąją vertę, įamžinančius Lietuvos kultūrinį paveldą, bei meno švietimo darbuotojus. Lietuvos muzikos ir teatro akademijai Sauliaus Karoso paramos fondo dėka buvo padovanoti vargonai, kurie vėliau buvo sumontuoti salėje, pavadintoje jo vardu. 2014 m. Saulius Karosas buvo apdovanotas „Metų kultūros mecenato“ ženklu.
Asmeninis gyvenimas
Saulius Karosas buvo vedęs. Jo žmona iki 2009 m. buvo Reda Globienė-Karosas, grožio konkursų dalyvė ir „Misis Lietuva-1994“ laimėtoja. Pora susilaukė sūnaus Konstantino Karoso.
Verslininkas gyveno Šveicarijoje, Collonge-Bellerive vietovėje, tačiau jam rūpėjo Lietuvos kultūra, klasikinis menas ir šalies istorija. Jis dažnai lankydavosi Lietuvoje, kur gyveno jo mama ir kur jis turėjo verslo investicijų.
Paskutinieji metai ir mirtis
2019 m. sausio 16 d., eidamas 61-uosius metus, Saulius Karosas mirė Ženevoje, pralaimėjęs kovą su vėžiu. Netekome aktyvaus mecenato ir filantropo, kurio indėlis į Lietuvos verslą, kultūrą ir meną yra neįkainojamas.
Laidotuvių ceremonija vyko Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje, o amžinojo poilsio verslininkas atgulė Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
