Prieš 115 metų, 1907 m. lapkričio 14 d., gimė Astrid Lindgren, puiki švedų rašytoja, kurios kūryba padarė perversmą švedų vaikų literatūros ir pedagogikos istorijoje.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Kūrybos Pradžia
Astrid Lindgren (Astrida Lndgren) gimė Vimmerby (Smålando lenas). 1923 m. ji baigė bendrojo lavinimo mokyklą, o 1924-26 m. dirbo laikraštyje Vimmerby Tidning, kuriame buvo paskelbti pirmieji A. Lindgren kūriniai. Bene garsiausia švedė pasaulyje dar mokykloje išsiskyrė savo sugebėjimu rašyti. Vėliau šis gimtadienio dovana turėjęs tapti rankraštis virto knyga ir vienu garsiausių vaikų literatūros personažų istorijoje.
Astrida Lindgren užaugo Neso miestelyje, netoli Vimerbio, Smolande. Ji buvo Samuelio Augusto Eriksono ir Hanos Džonson dukra. Turėjo dvi seseris ir brolį Sanghą Gihuną, kuris vėliau tapo Švedijos parlamento nariu. Baigusi mokyklą, Lindgren pradėjo dirbti vietinėje Vimerbio laikraščio redakcijoje. Būdama 18-os metų pastojo, tačiau su vaiko tėvu nesusituokė. 1926 m. rašytoja persikėlė į Stokholmą. 1931 m. sukūrė šeimą su savo viršininku Sturu Lindgrenu (1898-1952). Po trejų metų, 1934 m., Astrida susilaukė antrojo vaiko, Karinos, kuri vėliau tapo vertėja.
Rašytojos vaikystė buvo laiminga. Ji buvo tarsi ta, kurią Astrida aprašė knygose „Mes varnų saloje“ ar „Padaužų kaimo vaikai“ - žaisminga ir nerūpestinga. „Mes tiek žaisdavom, žaisdavom ir žaisdavom, kad nuostabu, kaipgi nenusižaisdavom iki mirties“, - savo vaikystę prisimena ji. Tačiau vaikystė baigėsi, kai Astrida suprato, kad nebegali žaisti. Tada jai buvo 13 metų. Atsisveikinimas su vaikystės metais jai buvo labai skausmingas.
Astridos jaunystės drama įgalino ją kitaip pamatyti vaikystės pasaulį, pajausti skausmingą, beglobę vaikystę. Būtent tai, pačios rašytojos žodžiais kalbant, ją privertė visada bet kokiose aplinkybėse rinktis vaiko pusę. Ir štai taip gimė jos knygos - apie vaikus, skirtos vaikams, kai ne tik suaugę, bet ir patys vaikai stebisi, kaip ji - tokia pagyvenusi moteris - sugeba taip gerai suprasti vaikus. O ji pati sako, kad rašo tam vieninteliam vaikui - tai yra sau.
Kūrybos Bruožai ir Žymiausi Kūriniai
Autorę labiausiai išgarsino knyga Pepė Ilgakojinė (Pippi Långstrump 1945) ir jos tęsiniai Pepė Ilgakojinė iškeliauja į užsienį (Pippi Långstrump går ombord 1946) ir Pepė Ilgakojinė Pietų jūrose (Pippi Långstrump i Söderhavet 1948). Šis kūrinys apie lakios vaizduotės mergaitę dėl komiškos hiperbolės ir sąlygiškumo priartėja prie literatūrinės pasakos žanro, nors daugiausiai vaizduojama tikroviška aplinka.
Broliai Liūtaširdžiai (Bröderna Lejonhjärta 1973), parašyti vaikų literatūrai tuomet nebūdinga mirties tema, sukėlė visuomenės diskusijas. Tariamame pomirtiniame Nangijalos pasaulyje herojai kaunasi su amžinuoju blogiu, išsaugo ištikimybę, bręsta psichologiškai. Kūrinys poetiškas ir alegoriškas, būdinga nuotykių literatūros ir detektyvo bruožai.
Trilogijai Didysis seklys Bliumkvistas (Mästerdetektiven Blomkvist 1946), Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas (Mästerdetektiven Blomkvist lever farligt 1951), Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas (Kalle Blomkvist och Rasmus 1953) būdinga dinamiškas intriguojantis siužetas, nusikaltimo motyvas glaudžiai susietas su kasdieniais vaikų žaidimais, sukurti psichologiškai motyvuoti paveikslai, išryškinti draugiški tėvų ir vaikų santykiai.
Vaiko troškimą turėti šeimą, namus rašytoja pabrėžė apysakoje Rasmusas klajūnas (Rasmus på luffen 1956), kurioje t. p. yra detektyvo elementų. Daugelis realistinių bruožų kūrinių (Mes, Padaužų kaimo vaikai / Alla vi barn i Bullerbyn 1947, Dar apie Padaužų kaimo vaikus / Mera om oss barn i Bullerbyn 1949, Padaužų kaime vienos linksmybės / Bara roligt i Bullerbyn 1952, Vaikai iš Pramuštgalvių gatvės / Barnen på Bråkmakargatan 1958, Lota iš Pramuštgalvių gatvės / Lota på Bråkmakargatan 1961, Madikė / Madicken 1960, Madikė ir Junibakeno Bubulis / Madicken och Junibackens Pims 1979, Emilis iš Lionebergos / Emil i Lönneberga 1963, Naujos Emilio iš Lionebergos išdaigos / Nya hyss av Emil i Lönneberga 1966, Emilis tebegyvena Lionebergoje / Än lever Emil i Lönneberga 1970, Mes Varnų saloje / Vi på Saltkråkan 1964) pagrįsti autentiškais vaikystės atsiminimais, juose vaizduojama harmoninga, saugi, kartais net idiliška vaikystė, kupina žaidimų, tariamų, komiškų tarpusavio konfliktų, meilės gamtai bei gyvūnijai, išskirtinės šeimyninės darnos, nors vaizduojamas ir socialinis gyvenimas.
Lietuvių kalba dar išleista pasakų knyga Nykštukas Nilsas, nuotykių knyga Meilės aukų gelbėtojai, vaikystės prisiminimų ir esė knyga Samuelis Augustas iš Sevedstorpo ir Hana iš Hulto, rinkinys Papieviai, apysakos Kerstina ir aš, Lota moka važiuoti dviračiu, Rasmusas, Pontusas ir Tukeris, apsakymų rinkinys Smarkuolė Kaisa, apysaka Brita Mari išlieja širdį, dienoraštis Karo dienoraščiai: 1939-1945.
Astridos Lindgren Įtaka ir Pripažinimas
A. Lindgren kūryba padarė perversmą švedų vaikų literatūros ir pedagogikos istorijoje, ji išaukštino vaiko asmenybę, vaikystę apskritai, turėjo įtakos pasaulinės vaikų literatūros raidai. Iš viso parašė daugiau kaip 40 knygų, t. p. tekstų paveikslėlių knygoms, dauguma kūrinių ekranizuota, pagal juos statomi spektakliai.
Nuo 1967 autorės gimimo dieną skiriama Astridos Lindgren premija vaikams ar jaunimui rašančiam švedų rašytojui (įsteigė leidykla Rabén & Sjögren, nuo 1998 priklauso leidyklai Norstedts). Nuo 2002 m. sausio 28 d. Švedijos vyriausybė įsteigė Astridos Lindgren premiją. Tai didžiausias pasaulyje piniginis apdovanojimas vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjams bei populiarintojams - jos dydis siekia 5.2 mln. Pelnė kelias dešimtis apdovanojimų, o 1958 m. rašytojai įteiktas Hanso Christiano Anderseno medalis. Rež. „Ak, kaip aš pavargau nuo tos Astridos Lindgren!“ - šiuos žodžius ištarė ne kas kitas, o ta pati pasaulinio garso rašytoja Astrida Lindgren.
Pagal A. Lindgren kūrinius Lietuvoje pastatyta spektaklių, sukurtas filmas, radijo vaidinimas.
Astrid Lindgren Atminimo Įamžinimas
Žinoma, teisingiausias atsakymas būtų - knygose! Tačiau yra ir dar kelios vietos, kurios saugo rašytojos atminimą. Pavyzdžiui, „Astrid Lindgren pasaulis“ Švedijoje, laikomas viena populiariausių šalies atrakcijų - jame galima susitikti su knygų personažais, pažiūrėti filmų, pasiklausyti muzikos.
Rašytojos garbei pavadintas asteroidas 3204 Lindgren, švedų palydovas Astrid, jos atvaizdas yra ant 20 Švedijos kronų banknoto.
Magiškiausio Švedijos parko tyrinėjimas: Astridos Lindgren pasaulis! | Pirmoji dalis
Svarbūs Faktai Apie Astrid Lindgren
- Astrida buvo pirmoji moteris savo miestelyje, nusirėžusi ilgus plaukus.
- Rašytojos vaikai ne kartą patvirtino, kad Astrid nebuvo tipinė motina.
- „Pepės Ilgakojinės“ idėja priklauso visai ne Astrid, bet jos dukrai Karin.
- Dažnai knygų personažų idėjos ir istorijos gimdavo visai netikėtai arba pasitelkus vaikystės prisiminimus.
- Astrida buvo ne tik viena žymiausių Švedijos rašytojų, bet ir įtakinga visuomenės veikėja.
- Astrid pasižymėjo ne tik rašytojos talentu, bet ir aštriu liežuviu.
- Astrida iš viso parašė 34 knygas, kurių didžioji dauguma sulaukė nepaprasto skaitytojų pripažinimo.
- Rašytojos kūriniai išversti net į 107 kalbas!
- Ji pelnė kelias dešimtis apdovanojimų, tarp kurių - ir žymusis Hanso Christiano Anderseno medalis, dažnai vadinamas vaikų literatūros Nobelio premija.
