Romas Zakarevičius - žinomas verslininkas, viešbučio „Stikliai“ bendraturtis, kurio gyvenimo kelias neatsiejamas nuo verslo kūrimo, istorinių pastatų išsaugojimo ir asmeninių vertybių puoselėjimo.
Verslo Kelias ir „Stiklių“ Istorija
Romas Zakarevičius - kaunietis, kurio kelias į verslą prasidėjo nuo paprasto padavėjo darbo Vilniuje. Vėliau, įstojęs į Vilniaus prekybos technikumą, jis atrado savo pašaukimą. 1987 m. kovo 16 d., išleidus Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo įsaką dėl visuomeninio maitinimo kooperatyvų kūrimo prie restoranų ir kavinių susivienijimų, Romas kartu su bičiuliais Ana ir Aleksandru Ciupijais įkūrė pirmąjį kooperatyvą Vilniuje - paviljoną-aludę „Bizonų slėnis“. Antrasis jų projektas buvo „Stiklių“ kavinė, kuri tuo metu buvo apleista ir nuostolinga.
„Stiklių“ pastatų istorija ypač spalvinga. Teritorija, kurioje dabar įsikūręs prabangus viešbutis, XV-XVI a. buvo stiklo pūtėjų ir kitų amatininkų centras. Vėliau čia veikė žydų turgus, galerijos, sandėliai. Restauruojant pastatus, buvo rasti senoviniai XVII a. ir XVI a. plytiniai rūsiai, kurie sovietmečiu buvo paversti vandens perpumpavimo stotimi, o dabar čia įsikūrusi „Aludė“.
„Stikliai“ tapo pirmuoju privačiu viešbučiu Lietuvoje ir greitai išaugo į bendrovę, turinčią 45 kambarius ir 11 apartamentų liukso klasės viešbutį su restoranu, „Alude“, naktiniu klubu, cigarų baru, cukraine ir butiku. Viešbučio bendraturčiai didžiuojasi, kad ši seniausia privati šalies bendrovė netrukus švęs trisdešimties metų jubiliejų. Per tą laiką „Stikliai“ pavertė apleistą kvartalą išskirtine, prestižine vieta.
Romas Zakarevičius iki šiol prisimena, kaip jau nuo pirmųjų kooperatinės kavinukės įrengimo žingsnių susidūrė su archeologais ir papuolė į paminklosaugos akiratį. Violetinė senamiesčio zona reikalavo ypatingo dėmesio autentiškumui išlaikyti, net fasadų spalvos turėjo būti derinamos su paminklosaugininkais. Supratusi, kad šioje vietoje bus nelengva įsukti verslą, trijulė vis tiek neatsisakė tikslo sukurti nestandartinę kavinę.
„Anuomet gyvendamas čia pat senamiestyje mačiau, kokia tai įdomi vieta, o pastatas savo architektūriškumu be galo iškalbingas“, - pasakoja Romas.
Restauruojant pastatus, buvo atstatytos žydų parduotuvėlės, atkurtos originalios langų vietos, atrastos ir atstatytos nepakartojamos detalės. Archeologai iš šios vietos išvežė maišus odos dirbinių, keramikos ir daugybės kitokio palikimo. Po atnaujinimo darbų antikvariniai lietuvišką kaimą menantys daiktai ir dekoracijos išliko, tačiau jie pateikti stilingai, šiuolaikiškai.
„Mūsų „Aludė“ tapo savotišku Vilniaus portretu, kurį pateikia užsienio turistams“, - šypsosi R. Zakarevičius.
Skliautiniai rūsiai buvo atkasti ir dabartinės „Stiklių“ SPA zonos baseinų vietoje. Dėl jų bendraturčiams teko išgyventi tikrą iššūkį - rūsiais buvo leista naudotis tik visiškai atidengus ir atstačius jų skliautus. „Buvo verto pakentėti - tokie rūsiai kiekvienam pastatui prestižiniai ir istoriškai labai įdomūs svečiams“, - sako vienas „Stiklių“ savininkų.
Dominikonų gatvėje, tryliktu numeriu pažymėtame name įsikūręs apartamentų viešbutis „Stiklių dvaras“ yra XVI-XVII a. statinys, priklausęs vietiniam didikui Zavišai. Pirmojo aukšto visos erdvės skliautuotos, o rūsys pastatytas renesanso stiliumi.
Kitos „Stiklių“ komplekso pastatų dalys buvo gyvenamosios arba priklausė dominikonų vienuolynui. Archeologai padėjo atstatyti balkonus pagal senąsias nuotraukas, tačiau kartu buvo nuspręsta sukurti uždarą kiemą su galerijomis balkonuose.
„Iš gyventojų mes pamažu po vieną butuką išpirkome. Neslėpsiu, pasiteisino posakis „už vieną du visada prašo“. Ir mokėjome, - juokiasi pašnekovas. - Kodėl taip darėme? Nes mano kompanionų Aleksandro ir Annos Ciupijų iniciatyva apsisprendėme čia unikalų viešbutuką įkurti, kuris trauktų ne tik lietuvių, bet ir žmonių iš viso pasaulio dėmesį.“
Pirklio name rastos didžiulės, savo stiliumi nurodančios į XVIII a. sieninės freskos viešbučiui suteikė dar kitokią prasmę. Freskų autoriai - iki šiol nenustatyti italų dailininkai, tačiau jos buvo įtrauktos į Lietuvos istorinio paveldo sąrašą. „Aptiko jas visiškai atsitiktinai statybininkai, nuskaldydami seną sienų tinką. Staiga po vieno stuktelėjimo iš po jo pasimatė žmogaus veidelis!“ - prisimena R. Zakarevičius.
Didžioji freska puikuojasi Gedimino apartamentuose, ten netgi specialiai palikta freską pažeidusio, vėliau įrengto ir vėl nugriauto kamino užtinkuota vieta. Taip pat „Stiklius“ puošia ir garsių dabartinių menininkų freskos.
Nuo pat pradžių „Stiklių“ interjerą kūrė prancūzų dizainerės Anne Toulouse ir Daniéle Brosselin, tačiau visi architektūriniai projektai derinami su architektu Audriumi Ambrasu. R. Zakarevičius patikina, kad visiems trims viešbučio savininkams labai artima Prancūzijos kultūra ir prancūziški viešbučiai.
„Kaip viešbučio kūrėjai per tuos tris dešimtmečius išaugome ir patobulėjome. Daugybė kelionių po užsienį praplečia akiratį, formuoja požiūrį į prabangą ir skonį, leidžia pajusti, kas patinka pasiturintiems klientams, kas madinga, patrauklu ir kartu pelninga.“
Ponas Romualdas neslepia, kad interjero reikalais daugiausia rūpinasi Aleksandras ir Anna Ciupijai. Jiems bet kokį savo sumanymą, siekiant išvengti kičo, tenka derinti su interjero autorėmis prancūzėmis.
„Mūsų „Stikliai“ - tarsi gyvas organizmas. Jeigu niekas nesikeistų, jie paprasčiausiai numirtų, pasentų morališkai, o mes juk esame dar jauni, tiesa?“ - šmaikštauja R. Zakarevičius.
Pagal galimybes „Stiklių“ savininkai stengiasi įsigyti unikalius meno kūrinius. Visi tapybos darbai, puošiantys įvairias viešbučio erdves, yra kolekciniai ir sukurti pagal autentiškus senuosius tapybos darbus. Interjerą puošia ir skulptoriaus Vytauto Nalivaikos darbai, grafiko Antano Rimanto Šakalio darbai, keramikės Jolantos Kvašytės darbai.
„Mums pakėlė mokesčius, - sako staiga, - įsivaizduok, už tai, kad prie savo viešbučio pastatysiu savo automobilį, savivaldybei kas mėnesį turiu mokėti 520 Eur, bet mums reikia ne vienos, o bent trijų vietų. Aš sakau, Dieve mano, tai yra tikras pinigų plėšimas.“
Asmeninis Gyvenimas ir Vertybės
Romas Zakarevičius nesibodi paprasčiausių žemės ūkio darbų: sodyboje Molėtų rajone jis augina ekologiškus vaisius, daržoves bei puoselėja įspūdingą gėlyną. Verslininkas vis daugiau laiko praleidžia ne Vilniaus senamiestyje, o gamtoje.
Verslininkas visada veiksme, geros nuotaikos ir kupinas idėjų. Jis švenčia savo 80-mečio jubiliejų, tačiau svečiai stebisi jo jaunatviškumu ir energija. „Mes visi netikime, kad Romui jau galėtų būti tiek metų“, - šypsojosi jo bičiulis ir verslo partneris Aleksandras Ciupijus.
„Visada norisi būti jaunesniam, bet yra kaip yra - gyvenimas eina savo vaga“, - juokavo sukaktuvininkas. Jis dėkoja visiems, kurie yra su juo, ir jaučiasi kupinas adrenalino. „Visi klausia, ar jaučiu metų naštą: jaučiu, bet svarbiausia - aš jiems nepasiduodu. Sportuoju, užsiimu darbais - nenoriu vien sėdėti prie televizoriaus.“
Viešbučiui Romas jau nebevadovauja aktyviai - tą darbą atlieka jauni profesionalai, jis ten yra kaip garbės svečias. Tačiau virtuvė - jo zona: jis degustuoja, tikrina ir prižiūri konditeriją.
Jubiliejaus akimirka / Redos Mickevičiūtės nuotr.
Gimtadienis, anot jubiliato, yra puiki proga visiems susieiti. „Juk nedažnai matomės su draugais - porą trejetą kartų per metus, ir tiek. Bet kai jau susiburiame - jaučiamės kaip šeima“, - tikino jis.
„Manau, kad mano stiprybė ir energija slypi žmonėse, kurie mane supa“, - sako Romas.
Jam svarbiausia turėti optimizmo. „Galioja ta pati mintis apie stiklinę su vandeniu - vieniems ji atrodo pustuštė, kitiems - puspilnė.“
Garsusis virtuvės meistras pastaruoju metu atsidavė žuvų ir jūros gėrybių aistrai.
„Niekur nėra lengva. Kas dirba, tam niekur nėra lengva. [...] Aš taip manau: jeigu kas nors nepatinka, pats kurk savo ateitį, savo verslą.“
Romas neslepia, kad kūrimo etapas truko 15-20 metų, o dabar svarbiausia išlaikyti sukurtą vardą ir lygį.
„Aš visada buvau optimistas, tikrai, - visada, - sako. - Nes kitaip nieko nebus.“
Romos Gladiatoriai | Istorija, Gyvenimas ir Mirtis.
tags: #romas #zakarevicius #gimimo #vieta
