Vakarų pasaulyje įprasta, kad milijardieriai ir milijonieriai dalinasi gyvenimiškomis pamokomis, patarimais ar net pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą. Lietuvoje tokia tradicija nėra paplitusi. „DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantė, verslo psichologė Laura Rimkutė komentuoja, kad įtakos tam turėjo įvairūs veiksniai. Vienas iš jų yra labai turtingų verslininkų kiekis.„Lietuvoje tokių, kurie būtų labai turtingi pasaulio lygmenyje, yra sąlyginai ne daug. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir, jei asmenybė nėra ekspresyvi, linkusi būti dėmesio centre, natūralu, kad ji vengia dėmesio. Vakarų šalyse irgi yra tokių milijonierių, apie kuriuos nieko nepasiskaitysi laikraščiuose. Tačiau, dėl didesnio turtingųjų kiekio, mes nuolat girdime sėkmingų verslų istorijas ar jų asmeninio gyvenimo peripetijas. Tiesiog, ten yra daugiau apie ką rašyti. Kitas ypatumas yra lietuviškų verslų kūrimosi istorija sugriuvus Tarybų sąjungai. Iš ten daugelio žmonių galvose dar yra gyvas stereotipas, kad turtingieji turtingais tapo nesąžiningai, savo apsukrumo dėka. Dar viena iš galimų priežasčių, kodėl Lietuvos labai turtingi verslininkai nepuola viešai pasakoti apie save, yra ta, kad mūsų visuomenėje vis dar gyvena labai didelis kiekis žmonių, vengiančių prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Jei jiems nesiseka, trūksta pinigų (o dažniausiai su tokiu požiūriu gyvenant taip ir yra), jie galvoja, kad turtingieji turi jiems padėti, išspręsti už juos jų problemas. Tad, viešai pasakoti apie savo sėkmę gali atrodyti nepalanku, nes paskui tenka gintis nuo daugybės tokių, kurie išlieja savo pagiežą dėl nenusisekusio gyvenimo ir kažko reikalauja“, - sako L. Rimkutė. Galiausiai verslo konsultantė įvertina ir pačių lietuvių mentalitetą, kuris tikrai nepaskatina verslininkų girtis. „Tiesa, nesame tokie kuklūs kaip skandinavai, mėgstame rodyti savo statusą pirkdami brangius automobilius ir daiktus, tačiau esame kuklesni už prancūzus, italus ar kitus vakariečius. Visgi manau, kad su laiku pokyčiai vyks, tačiau netikiu, kad jie bus radikalūs. Keičiantis kartoms visuomenėje mažės tokių, kuriems verslas ir dideli pinigai asocijuosis su apgaule, verslininkai vis laisviau jausis kalbėdami apie save ar verslo kūrimą. Tačiau priežasčių staigioms permainoms aš nematau“, - teigia verslo psichologė. Verslininkų nenorui viešinti save gali įtaką daryti ir tai, jog jie neturi tinkamų įgūdžių bendrauti su žiniasklaidai. Visgi L. Rimkutė pastebi, kad dalis rimtų įmonių vadovų mokosi šių įgūdžių specialiuose seminaruose. „Tiesa, gal ta dalis dar nėra pakankamai didelė, ypač kalbant apie ne sostinėje gyvenančius verslininkus. Tarp Vilniaus ir periferijos tikrai kol kas yra skirtumas. Bendravimo su žiniasklaida įgūdžių lavinimas padėtų, tačiau svarbiausiu veiksniu einant viešumo link, mano manymu, yra noras. O jis atsiras tik suvokus to viešumo kuriamą vertę, kuri, mano manymu, daugeliu atvejų yra didelė“, - komentuoja ji.
Apačioje pateikiame turtingiausiųjų TOP 200. Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys. Išsamiau aprašomi vieni įdomiausių milijonierių, kurie žinomi ir iš sporto ar politikos pasaulio.
Asmeninis gyvenimas ir karjera
Rimantas Kraujalis gimė 1973 m. spalio 7 d. 1980-1991 m. mokėsi mokykloje. 1991 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1995 m. baigė universitetą, o 1995-1997 m. tęsė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, apsigynė magistrinį darbą tema „Pakalniškių kapinynas (Šakių raj.)“ ir 1997 m. įgijo magistro laipsnį.
1993 m. R. Kraujalis pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos Archeologijos paminklų skyriuje vyresniojo valstybinio inspektoriaus pareigose. 1995 m., reorganizavus inspekciją, pradėjo dirbti Kultūros vertybių apsaugos departamento Kontrolės tarnybos vyr. valstybiniu inspektoriumi. Nuo 1998 m. buvo Kultūros vertybių apsaugos departamento Urbanistikos ir kultūrinio kraštovaizdžio skyriaus vyr. valstybiniu inspektoriumi. 2005 m. R. Kraujalis tęsė karjerą valstybinėje tarnyboje, prisidėdamas prie kultūros paveldo apsaugos.
1997 m. patvirtinus „Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių archeologijos tyrimų leidimų išdavimo tvarką“ ir Mokslinę archeologijos komisiją, R. Kraujalis buvo paskirtas šios komisijos sekretoriumi. Jis vykdė ir koordinavo komisijos darbo organizavimą bei kontroliavo komisijos priimtų sprendimų vykdymą. Dalyvavo įvairiose komisijose, sprendžiančiose nekilnojamųjų (o taip pat ir kilnojamųjų) kultūros vertybių apsaugos, apskaitos, tvarkymo darbų finansavimo, nelegalaus kultūros vertybių išvežimo bei grąžinimo ir kt. klausimus.
R. Kraujalis yra paskelbęs mokslinių straipsnių archeologijos tematika.
Dalyvavimas projektuose ir konferencijose
1998 m. R. Kraujalis dalyvavo tarptautinėje konferencijoje-seminare (Lenkijos Respublika) archeologijos ir kultūros paminklų dokumentavimo klausimais, panaudojant aerofoto metodus. Surinkęs medžiagą apie ardomas bei suardytas, užstatytas ir namų valdose esančias archeologines vietas, 1999 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymu buvo patvirtintas „Apsaugos tikslais tirtinų archeologinių vietų sąrašas“. Vykdant Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimus, 1999 m. buvo atliktas 1988-1998 m. laikotarpyje vykdytų archeologinių tyrinėjimų metu aptiktos archeologinės medžiagos (radinių) perdavimo į muziejus patikrinimas, 2000 m. - 1991-2000 m.
Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fonde - permainos. Praėjusią savaitę fondo dalininkai patvirtino naują valdymo struktūrą ir investavimo strategiją. Nuo šiol naujai sukurta investicijų valdyba atsakys už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo strategijos įgyvendinimą. Pasak naujai išrinkto VU fondo investicijų valdybos pirmininko Aliaus Jakubėlio, užsienio universitetų fondai yra gan aktyvūs ir reikšmingi dalyviai kapitalo rinkose. „Kartu su komanda sieksime ilgalaikio fondo investicinio portfelio vertės augimo aktyviai investuodami į diversifikuotas finansines priemones. Kadangi fondo gyvavimo trukmė yra neribota, jis turi pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, nes gali investuoti į ilgesnio termino ar mažesnį likvidumą turinčius aktyvus“, - teigia A. Investicijų valdybą šiuo metu sudaro Alius Jakubėlis, Mindaugas Mažeikis, Konstantinas Pileckas ir Šarūnas Barauskas. Fondo dalininkai yra Alvydas Žabolis, UAB MGF „Šviesos konversija“, kuriai atstovauja prof. Algis Petras Piskarskas, UAB „Ekspla“, kuriai atstovauja Rimantas Kraujalis, ir Nerijus Numavičius.
Vienas iš pagrindinių VU fondo rėmėjų - Antano Guogos paramos fondas. „Dažnai juokaujame, kad jeigu Steponas Batoras, įkūręs Vilniaus universitetą, būtų investavęs vieną eurą, 2018-aisiais turėtume apie 2 mlrd. eurų tyrimams, stažuotėms, studentų stipendijoms ir geriausiems talentams pritraukti. Džiaugiamės matydami vis daugiau verslo lyderių, suprantančių investicijų į išsilavinimą ir intelektą svarbą bei grąžą. Atlikta daug namų darbų suformuojant fondo valdymo struktūrą ir investicijų strategiją, o dabar kviečiame atsakingus piliečius prisidėti prie universiteto ir mūsų valstybės konkurencingumo stiprinimo“, - sakė VU rektorius prof. Šiuo metu VU neliečiamojo kapitalo fondo sąskaitoje yra per 1,4 mln.
2016 m. „Drąsinkime ateitį“ - lietuviškų sėkmės istorijų projektas, kurio pagrindinis tikslas - sugrąžinti į savo mokyklas sėkmingiausius, gyvenime jau pasiekusius pripažinimo žmones, idant jie pasidalintų su moksleiviais patirtimi, motyvuotų ir įkvėptų jaunus žmones kryptingai siekti užsibrėžtų tikslų ir rekomenduotų, kaip tai padaryti geriausiai. Šis projektas skirtas mokiniams, kurie siekia įgyti organizacinių, lyderystės, vadovavimo įgūdžių. Mokiniams, kurie domisi naujovėmis ir nori dalyvauti prasmingoje visuomeninėje veikloje. Taip pat planuojantiems savo karjerą.
Publikacijos
R. Kraujalis yra paskelbęs mokslinių straipsnių archeologijos tematika:
- R. Kraujalis, Protection of archaeological sites, Lithuanian archaeology: investigations and findings, Vilnius, 1998, s.
- R. Kraujalis, Litwa: ochrona stanowisk archeologicznych, Ochrona dziedzictvva archeologicznego w Europie, Warszawa, 1998, s.
- R. R. Kraujalis, Vilniaus apskrities 20 archeologijos objektų eroduojančių dalių žvalgymas 1997 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996-1997 metais, Vilnius, 1998, p.
- R. Kraujalis, Sukinių piliakalnio, vad. Pilaite, pylimo žvalgymai 1999 m., Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998-1999 metais, Vilnius, 2000, p.
- R. Kraujelis, Vigodkos (Dūkšto, Saksoniškių, Ąžuolynės) I pilkapių tyrinėjimai 1999 m., Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998-1999 metais, Vilnius, 2000, p.
- R. Kraujalis, Ramoniškių senkapio tyrinėjimai, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998-1999 metais, Vilnius, 2000, p.
- R. Kraujalis, Karmazinų gyvenvietė, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, 2002, p.
- R. Kraujalis, Vigodkos (Dūkšto, Saksoniškių, Ąžuolynės) I pilkapynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, 2002, p.
- R. Kraujalis, Ramoniškių senkapis, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, 2002, p.
- R. Kraujalis, A. Luchtanas, G. Zabiela, Mokslinės archeologinės komisijos veikla 1997-2001 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, 2002, p.
- R. Kraujalis, Vigodkos (Dūkšto, Saksoniškių, Ąžuolynės) pilkapynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais, Vilnius, 2002, p.
- R. Kraujalis, Ramoniškių senkapis, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais, Vilnius, 2002, p.
- R. Kraujalis, Atmainų (Darsūniškio) pilkapynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais, Vilnius, 2005, p.
- R. Kraujalis, Bajoriškių senkapis, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais, Vilnius, 2005, p.
- R. Kraujalis, Atmainų (Darsūniškio) pilkapynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais, Vilnius, 2005, p.
- R. Kraujalis, Atmainų (Darsūniškio) pilkapynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, Vilnius, 2006, p.
- R. Kraujalis, Pakapių senkapis, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, Vilnius, 2006, p.
- R. Kraujalis, Atmainų (Darsūniškio) pilkapynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais, Vilnius, 2006, p.
- R. Kraujalis, A. Merkevičius, A. M. Michelbertas, G. Zabiela, Mokslinės archeologinės komisijos veikla 2002-2006 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais, Vilnius, 2006, p.
Šios publikacijos atspindi R. Kraujalio aktyvų dalyvavimą archeologinių tyrimų srityje.
