Apie artimojo priežiūrą globos namuose senatvėje svarsto net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, tačiau kas penktas bent kol kas nemano, kad jiems tinkami globos namai Lietuvoje apskritai egzistuoja.
Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R. Naujanienė.
Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka.
„Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos. Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai.
Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos.
„Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi“, - kalbėjo J. Brigmanas.
Pašnekovo žodžiais, globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. „Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais.
„Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Ne mažiau nei pritaikyta buitis, svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos. Pašnekovo įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias - savininkų požiūris. V. Bagdonas taip pat sutinka: apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui. Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje. Svarbu suprasti, kad senyvo amžiaus artimieji globos namuose gyvens ne vieną dieną, tad pati įstaigos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, keičiantis jų poreikiams ar sveikatos būklei, yra ypatingai svarbus.
Laisvalaikio užimtumas organizuojamas pagal gyventojų poreikius, pomėgius, galimybes ir savarankiškumo lygį. Dalyvavimas laisvalaikio užimtume skatina didesnį gyventojų tarpusavio bendradarbiavimą, bendravimą taip pat suteikia galimybė gyventojui užsiimti norima veikla arba atrasti kažką naujo.
Valstybinių, kalendorinių, religinių, globos namų tradicinių, gyventojų asmeninių švenčių rengimas, meno kolektyvų, jaunimo organizacijų atstovų priėmimas, kultūriniai renginiai globos namuose ir už jų ribų.
Svetainėje yra galimybė žiūrėti televizijos laidas, naudotis kompiuteriu, interneto prieiga, užsiprenumeruoti norimus leidinius, skaityti spaudą, globos namų bibliotekoje esančias knygas. Filmų žiūrėjimas ir muzikinės valandėlės terapija.
Išvykų organizavimas į gyventojų pageidaujamus renginius ar kultūros objektus: koncertus, parodas, ekskursijas. Organizuojami įvairūs stalo žaidimai.
Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį.
Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.
Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Kaip manote, kokie aspektai senam žmogui gyvenant socialinės globos namuose yra svarbiausi? Kaip manote, kokie veiksniai skatina Jūsų kaip socialinio darbuotojo ir seno žmogaus gerų santykių palaikymą? Kas, Jūsų nuomone, yra laisvalaikio užimtumo veikla seniems žmonėms globos namuose?
Kaip manote, kuo svarbi laisvalaikio užimtumo veikla seniems žmonėms? Kurios laisvalaikio užimtumo veiklos yra labiausiai mėgstamos Jūsų socialinės globos namų gyventojų?
Kaip manote, kas lemia socialinės globos įstaigose laisvalaikio užimtumo specifiką? Į kokius aspektus turi atsižvelgti socialinis darbuotojas organizuojant laisvalaikio užsėmimą globos namų gyventojams?
Kokių vertybių reikalauja socialinis darbas dirbant su senais žmonėmis? Kaip manote kokių įgūdžių reikia turėti organizuojant užimtumo veiklą socialinės globos namuose?
Koks Jūsų vaidmuo, kaip socialinio darbuotojo organizuojant laisvalaikio užimtumo veiklą? Kaip manote kiek laiko gali trukti aktyvus užsiėmimas, kad nenuvargintu seno žmogaus?
Kaip manote su kuo susiduria senyvo amžiaus žmogus apsigyvendamas socialinės globos namuose? Manau, jis ne pats, ne savo noru apsigyvena.
Kaip Jūs suprantate, sėkmingą senatvę, gyvenant socialinės globos namuose?
tags: #rekomendacijos #seneliu #globos #namamsu #uzimtumo #gerinimui
