Klausa - vienas iš penkių svarbiausių žmogaus jutimų. Vaikų kalbos vystymuisi būtina gera klausa. Klausa yra pirma ir būtina sąlyga vystytis kalbai. Kalbėti išmokstame tik klausydamiesi kalbos. Net nedidelis neprigirdėjimas turi labai didelės įtakos kalbai vystytis. Vaikas girdi jau nuo 5 nėštumo mėnesio, vadinasi, naujagimis jau turi 4 mėnesių klausymosi patirtį. Dar po 12 mėnesių klausymosi kūdikis ištaria pirmuosius žodžius. Gydytoja vaikų otorinolaringologė dr. V. Junuškienė pabrėžia, kad ankstyvas diagnozavimas gali suteikti šiems kūdikiams geresnę galimybę kalbėjimo ir kalbos įgūdžių vystymuisi.
Visuotinė naujagimių klausos patikra Lietuvoje vykdoma nuo 2014 metų. Tai visų naujagimių klausos patikrinimas dar gimdymo namuose, siekiant kuo anksčiau aptikti įgimtą klausos sutrikimą turinčiuosius ir jiems padėti. Klausos patikra atliekama netrukus po gimimo, kol mama su naujagimiu dar būna gimdymo namuose. Visi naujagimiai nuo 2004 m. Lietuvoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse per pirmas kelias dienas nuo gimimo yra tikrinami dėl galimų klausos sutrikimų. Nors daugumos naujagimių klausa normali, 1-3 vaikai iš 1000 gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Neatlikus naujagimių klausos patikros, kitais būdais neįmanoma nustatyti mažylio klausos sutrikimų pirmaisiais mėnesiais. Maždaug pusė vaikų, turinčių klausos sutrikimų, gimsta neturėdami jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių.
Kaip atliekamas naujagimių klausos patikrinimas?
Visuotinė naujagimių klausos patikra - tai visų naujagimių klausos patikrinimas, nesvarbu, kur mažylis gimė - ar gimdymo namuose, ar privačioje klinikoje, ar ligoninės akušerijos skyriuje. Klausos tyrimas atliekamas netrukus po gimimo, kol mama su naujagimiu dar būna gimdymo namuose. Tikrinant naujagimių klausą atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas. Jis leidžia pamatuoti atsaką į garsą, susiformuojantį vidinėje ausyje. Otoakustinės emisijos tyrimas atliekamas taip: nedidelis daviklis įkišamas į ausies landą, jis siunčia garso signaliukus (spragtuku), o paskui išmatuoja vidinės ausies skleidžiamą aidą, kuris kyla joje, išgirdus garsą. Šis tyrimas yra greitas, visiškai neskausmingas, bet jam reikia visiškos tylos. Dėl šios priežasties jį rekomenduojama atlikti kūdikiui miegant. Tyrimas, vadinamas AOAE (automatinė otoakustinė emisija), trunka kelias minutes. Į Jūsų kūdikio ausį įkišama maža minkšta ausinė ir paleidžiami švelnūs „traškėjimo“ garsai.
Kai kuriuose rajonuose šį tyrimą gali atlikti vizituojantis gydytojas per pirmąsias keletą savaičių. Jeigu klausos patikra nebuvo atlikta arba jei gavote neigiamą atsakymą, per 3 mėn. rekomenduojama kreiptis į gydytoją otorinolaringologą-audiologą. Jei klausos patikra nebuvo atlikta naujagimių skyriuje, ar pirmo tyrimo rezultatai buvo neigiami, rekomenduojama per tris mėnesius atvykti pas gydytoją otorinolaringologą-audiologą pasikonsultuoti ir atlikti tyrimą dar kartą.
Neigiamas tyrimo atsakymas - ne nuosprendis
Jei tyrimo metu fiksuojamas abiejų ausų atsakas į garsą ir nėra kitų neprigirdėjimo veiksnių, tolesnių tyrimų atlikti nereikia, nebent ateityje tėvai pastebėtų vaiko klausos sutrikimo požymių (kartais jų atsiranda ir vėliau, vaikui augant). Taigi, neigiamas rezultatas anaiptol dar nėra joks verdiktas. Ne visada įmanoma pirmuoju tyrimu gauti aiškias reakcijas. Tai nebūtinai reiškia, kad jūsų kūdikis negirdi. Šiais atvejais Jūsų kūdikiui bus pasiūlytas kitas tyrimas. Tai gali būti toks pat arba kitos rūšies tyrimas, vadinamas automatinio garsinio smegenų kamieno atsako (angl. automated auditory brainstem response - AABR) tyrimu. Atliekant šį tyrimą, prie Jūsų kūdikio galvos ir kaklo pritvirtinami trys maži jutikliai. Ant Jūsų kūdikio ausų uždedamos minkštos ausinės ir paleidžiami švelnūs „traškėjimo“ garsai.
Viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, - gautas neigiamas tyrimo rezultatas po patikros gimdymo namuose. Tėvai nerimauja, manydami, kad jų kūdikis gali turėti klausos sutrikimų. Tačiau gydytoja nuramina - tai dažna situacija, kuri ne visada rodo patologiją. Jeigu vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa sutrikusi. Kartojant tyrimą, neretai gaunamas teigiamas rezultatas. Neigiamą rezultatą gali lemti ir visiškai natūralūs veiksniai, pavyzdžiui, triukšmas aplinkoje, kištuko užsikimšimas siera ar likę po gimdymo skysčiai ausies kanale. Jei vis dėlto įtariama, kad klausa sutrikusi, atliekami išsamesni klausos tyrimai.
Kada reikia sunerimti?
Tėvai labiausiai susirūpina, kai vaikas neklauso ir nuolatos žiūri į lūpas, kai su juo kalbamasi triukšmingoje aplinkoje. Tai reiškia, kad vaikas neišgirsta viso kalbos teksto, nes jį slopina už kalbą garsesnis triukšmas. Dažniausiai susijaudinama dėl atžalos klausos dviem jo gyvenimo etapais: kai maždaug keturių mėnesių amžiaus naujagimis nereaguoja į garsus ir neatsuka galvos į garso šaltinį arba kai 2 metų vaikas nepradeda kalbėti. Net ir lengvas klausos sutrikimas geriausiai atsiskleidžia pradėjus lankyti darželį ir atsitraukus nuo nuolatinio ir individualaus kontakto su tėvais. Kiekvieną dieną tarp keliasdešimt kitų vaikų būnantis, klausos sutrikimą turintis mažametis pamažu pradeda kopijuoti kitus grupėje esančius vaikus. Jeigu klausa labai silpna, specialistė pataria pasitelkti specialią įrangą, kurią naudojančių auklėtojų balsas eina tiesiai į klausos aparatus, vaikas tuomet ryškiau girdi ir ne taip pasimeta grupėje.
Ką daryti, jei nenorite atlikti naujagimio klausos patikros?
Jeigu tėvai nenori, kad naujagimiui būtų atliekama klausos patikra, šio tyrimo galima atsisakyti. Tai galima atlikti raštu, užpildant specialią ligoninės suteiktą formą. Jei nuspręsite neatlikti naujagimių klausos atrankinės patikros tyrimo, gausite kontrolinį sąrašą, padėsiantį Jums patikrinti kūdikio klausą jam paaugus. Svarbu tikrinti vaiko klausą jam augant. Kaip tai padaryti, pateikta Jūsų kūdikio asmeninės vaiko sveikatos įrašų knygos („raudonoji knygutė“) kontroliniame sąraše.
Klausos sutrikimų prevencija ir gydymas
Klausos sutrikimų priežastys gali būti įvairios, todėl rūpintis vaikų klausos apsauga tėvai turėtų nuo pat gimimo. Kuo daugiau garsų vaikas girdės nuo gimimo, tuo lengviau jam bus ateityje, nes garsai bus suvokiami, suprantami teisingai ir vaikas mokės juos pats išreikšti. Specialistė B. Baliukevič pabrėžia skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius, kaip pavyzdžiui, „s“, „š“, „zׅ“, „ž“ ir kt., kurių lietuvių kalboje itin daug. Pilnai negirdimos priebalsės, anot medikės, lems, jog ateityje vaikas tars jas neteisingai.
Nors dauguma atvejų baigiasi gera žinia, kartais pasitaiko, jog mažyliui patvirtinamas įgimtas ar įgytas klausos sutrikimas. Tokiu atveju, kaip teigia gydytoja, svarbu kuo anksčiau suteikti reikiamą pagalbą kūdikiui. Gydymo metodai parenkami individualiai. Galima taikyti klausos reabilitaciją klausos aparatais ar kochleariniais implantais. Gali būti taikomi ir kiti chirurginiai gydymo metodai. Kochleariniai implantai rekomenduojami tokiems pacientams, kuriems nustatytas labai sunkus klausos netekimas ir kurio neįmanoma kompensuoti įprastais klausos aparatais. Vaikas su įgimtu klausos sutrikimu ankstyvos diagnostikos ir intervencijos bei aukštųjų technologijų dėka gali turėti tokias pačias galimybes išmokti kalbėti, skaityti ir mokytis, kaip ir girdintis vaikas. Tačiau tokius vaikus auginančioms šeimoms rekomenduojama pasitelkti ir papildomus prieinamus pagalbos būdus: pavyzdžiui, lankyti klausos ir kalbos lavinimo užsiėmimus pas specialųjį pedagogą - surdopedagogą. Tokių užsiėmimų metu kūdikiai mokomi išgirsti ir kalbėti, o aktyvus tėvų dalyvavimas klausos ir kalbos lavinime lemia sėkmingus reabilitacijos rezultatus.
Kochlearinio implanto animacija
Namų sąlygomis atliktinas klausos testas
Žinoma, šis testas nepakeis patikros, tačiau kūdikiui augant galite jį išbandyti. Paguldykite kūdikį, atsistokite už jo ir kelis kartus suplokite rankomis jam virš galvos. Garsus plojimas, sklindantis už kūdikio akiračio, turėtų jį nustebinti. Jei jums plojant kūdikis lengvai krūpteli, pasimuisto arba pasuka galvytę, tikėtina, kad jo klausa yra gera.
Tėvai klysta galvodami, kad gali atskirti, ar jų vaikas girdi, ar ne. Kūdikiai gali reaguoti į stiprius garsus išsigąsdami ar pasukdami galvą, tačiau tai nereiškia, jog jų klausa normali. Kai kurie klausos negalią turintys kūdikiai gali girdėti vienokio ar kitokio tipo garsus, tačiau jų klausa gali būti nepakankama norint išgirsti aplinkinių kalbą ir jos mokytis.
tags: #radar #testas #naujagimiui
