Ant žmogaus odos nuolat gyvena tam tikrų rūšių mikrobai. Kiekvieno žmogaus odos paviršiuje esančių medžiagų kiekis ir santykis nevienodas, todėl ir mikroorganizmai gali šiek tiek skirtis. Šie skirtumai ypač ryškūs kai kuriose kūno srityse. Pavyzdžiui, ausies kanalo ir odos raukšlių bei sričių, kur daug riebalų liaukų, mikroorganizmai labai skiriasi nuo kitų kūno vietų. Vaikų ir suaugusiųjų odoje nuolat gyvenantys mikroorganizmai irgi skirtingi. O klimato sąlygos, prakaitavimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kūno higiena, imuninės sistemos būklė daro ypač didelę įtaką odos nuolatinės mikrofloros sudėčiai. Ant odos nuolatos patenka mikroorganizmai iš organizmo vidaus ir išorės, tai gali nulemti odos pūlinių atsiradimą.
Kas yra odos pūlinys?
Odos pūlinys - tai pūlių sankaupos odoje ir gilesniuose odos sluoksniuose. Esant pūliniams matomi skausmingi, fliuktuojantys (pūlinio turinio „persiskirstymas“) mazgeliai, oda aplink paraudusi, patinusi. Plintant pūliniams odoje, išsivysto vadinamoji piodermija, tai infekcinės įvairių mikrobų sukeltos ligos, pažeidžiančios odą ir jos priedus.
Pūlinių atsiradimą lemia kelių veiksnių derinys: bakterijos, odos pažeidimai, prakaitavimas, imuninės sistemos būklė. Dažniausios priežastys: bakterinė infekcija (dažniausiai auksinių stafilokokų bakterijos), odos pažeidimai (įpjovimai, skutimosi žaizdelės), padidėjęs prakaitavimas ir higienos stoka, silpnas imunitetas (sergant cukriniu diabetu, anemija), lėtinis stresas ir netinkama mityba.
Pūlinių tipai ir jų ypatumai
Yra keletas odos pūlinių tipų, kurie skiriasi savo kilme ir išvaizda:
Furunkulas, arba šunvotė
Tai ūminis pūlingas uždegimas apie plauko šaknį. Procesas apima plauko maišelį bei riebalinę liauką, kartais ir poodinį ląstelyną. Susiformuoja kietas skausmingas gumbelis, kurio viduryje būna plaukas. Jis palaipsniui didėja, bręsta, oda aplink paraudusi, patinusi, gali pakilti temperatūra. Furunkulas subręsta per kelias dienas, tuomet jis pratrūksta, išteka nedidelis kiekis pūlių. Oda užgyja, gali likti nedidelis žvaigždinis randelis.
Karbunkulas, arba piktvotė
Tai kelių greta esančių furunkulų susiliejantis uždegimas, apimantis ir gilesnius audinius. Uždegiminis infiltratas greitai didėja, apima poodį, fascijas, neretai ir raumenis. Apie jį būna ryškus uždegimo sukeltas patinimas, oda parausta, įgauna melsvą atspalvį. Vargina stiprus skausmas, bloga bendra savijauta, aukšta temperatūra.
Furunkuliozė
Tai liga, kuria sergant furunkulai būna išplitę keliose kūno srityse, nesusijungę tarpusavyje. Iš esmės - tai tie patys furunkulai, tik jų keli, o ne vienas.
Prakaito liaukų votys (hidradenitas)
Dažniau atsiranda moterims pažastų, lytinių organų srityse. Palankias sąlygas sudaro padidėjęs prakaitavimas, švaros stoka, depiliacija. Po oda matomas nedidelis kietas skausmingas mazgas, kuris vėliau suminkštėja. Oda parausta, atsiveria angelės, iš kurių teka pūliai.
Kitos pūlingos infekcijos
- Landuonis: pažeidžiamos pirštų galų pagalvėlės.
- Paronichija: uždegimas paliečia nago volelį.
- Sikozė: dauginis folikulitas barzdos, ūsų, antakių, vokų kraštų, nosies angos srityse.
- Miežis: liaudyje vadinamas vokų krašto folikulitas.
Pūlinio atsiradimo priežastys kūdikiams
Nors pūliniai dažniau siejami su suaugusiaisiais, jie gali atsirasti ir kūdikiams. Vaikų ir suaugusiųjų odoje nuolat gyvenantys mikroorganizmai irgi skirtingi. Ant odos nuolatos patenka mikroorganizmai iš organizmo vidaus ir išorės, tai gali nulemti odos pūlinių atsiradimą. Gimus kūdikiui, daugelio tėvų gyvenimas apsiverčia 180 laipsnių kampu. Visas dėmesys staiga sutelkiamas į naujagimio saugumą, sveikatą ir gerovę, todėl natūralu jaudintis dėl kiekvieno pokyčio. Jei per pirmąsias savaites po gimimo pastebite, kad kūdikio oda atrodo sausa ar pradeda luptis, svarbu suprasti šio reiškinio priežastis. Naujagimio išvaizda, įskaitant ir odą, per pirmąsias gyvenimo savaites gali smarkiai keistis. Kūdikio plaukai gali keisti spalvą, tapti šviesesni ar tamsesni, o oda - pradėti pleiskanoti ar luptis jau ligoninėje arba per kelias pirmąsias dienas po grįžimo namo. Odos lupimasis gali pasireikšti įvairiose kūno vietose - ant rankų, kojų padų, kulkšnių ar kitose srityse. Naujagimiai gimsta apsupti įvairių skysčių, įskaitant vaisiaus vandenis, kraują ir vadinamąjį vernix caseosa - balkšvą, vaškinę apsauginę dangą. Vernix veikia kaip natūralus barjeras, saugantis kūdikio odą nuo vaisiaus vandenų poveikio nėštumo metu. Kai vernix sluoksnis išnyksta, kūdikio oda pradeda natūraliai šalinti išorinį odos sluoksnį - būtent tada pasireiškia lupimasis. Lupimosi intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar kūdikis gimė neišnešiotas, laiku ar pernešiotas. Neišnešioti kūdikiai dažniausiai turi daugiau vernix, todėl jų oda linkusi luptis mažiau. Tuo tarpu kūdikiai, gimę 40 nėštumo savaitę ar vėliau, dažniau patiria ryškesnį odos pleiskanojimą. Kai kuriais atvejais naujagimio ar kūdikio odos sausumas ir lupimasis gali būti susijęs su odos liga - egzema, dar vadinama atopiniu dermatitu. Ši būklė pasireiškia sausais, paraudusiais, niežtinčiais odos plotais. Tiksli egzemos priežastis nėra žinoma, tačiau jos paūmėjimus dažnai sukelia įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, agresyvūs šampūnai, skalbikliai ar kiti odos priežiūros produktai. Jeigu kūdikis maitinamas sojos pagrindu pagamintu mišiniu, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti jį kitu. Kita retesnė, bet galima odos sausumo ir lupimosi priežastis - genetinė odos liga, vadinama ichtioze. Ši būklė sukelia itin sausą, žvynuotą ir dažnai niežtinčią odą. Gydytojas gali įtarti ichtiozę, remdamasis šeimos ligų istorija ir fizine apžiūra. Nors odos lupimasis naujagimiams yra įprastas reiškinys, tėvai dažnai sunerimsta, jei oda pradeda trūkinėti ar tampa itin sausa tam tikrose vietose.
Pūlinėliai kūdikiams gali atsirasti dėl tų pačių priežasčių kaip ir suaugusiems: bakterinės infekcijos, odos pažeidimai, prakaitavimas ir silpnas imunitetas. Kartais pūlinėliai gali atsirasti dėl nepakankamos higienos, ypač karštomis dienomis, kai kūdikis labiau prakaituoja, o drabužiai ir oda labiau trinasi, atsiranda nedidelių odos pažeidimų, pro kuriuos infekcijos sukėlėjams lengviau patekti.
Kaip gydyti odos pūlinius?
Gydant pūlinius svarbiausia yra pašalinti priežastis. Furunkulas dažniausiai gydomas konservatyviai. Pažeidimo vietai reikia užtikrinti ramybę, t.y. nespausti, netrinti, kitaip netraumuoti pūlinio. Jeigu pūlinys yra veido srityje, rekomenduojama nekramtyti kieto maisto ir kuo mažiau kalbėti. Vietiškai taikomi ultravioletiniai spinduliai, kurie dezinfekuoja paviršių ir neleidžia plisti pūlingam procesui.
Piktvotė gydoma chirurginiu būdu, ji perpjaunama į plotį ir gylį iki sveikų audinių; po incizijos pažeidimo vieta tvarstoma su hipertoniniu druskos tirpalu, nekrozinėms masėms pasišalinus, dedami tvarsčiai su antiseptikais. Per 3-4 savaites defektas užsipildo granuliaciniu audiniu ir susidaro įdubęs žvaigždės formos randas.
Veiksmingai pūlinių gijimą veikia tepalai, kurių sudėtyje yra baltojo ir bičių vaško, oleino ir stearino rūgščių. Odos pūlinius galima gydyti ir cinko pasta bei 2 proc. jodo tirpalu. Oda aplink votis valoma salicilo spiritu.
Nepatartina naudoti pleistro, degintis saulėje, valyti odos eteriniais aliejais, nes tai skatina uždegimą. Esant išplitusiam procesui ar giliems pūliniams ligoniui skiriama antibiotikų, nuspėjant galimą sukėlėją arba atlikus antibiotikogramą, kai iš pūlinio paimamas mėginys ir nustatomas tikslus sukėlėjas. Taip pat skiriama imunitetą gerinančių preparatų, vitaminų.
Svarbu: tinkama odos priežiūra, lėtinių infekcijos židinių gydymas, ligą skatinančių veiksnių pašalinimas, vengimas mikrotraumų. Labai efektyvi stafilokokinių infekcijų profilaktika yra nosies šnervių tepimas fuzidino tepalu 2 k. per dieną 1 sav. per mėnesį. Gydymo metu, ypač esant furunkuliozei, toks tepimas rekomenduotinas iki 6 savaičių iš eilės.
Pirmiausia svarbu nespausti ir nepradurti pūlinio savarankiškai - tai gali paskatinti infekcijos plitimą į gilesnius sluoksnius. Užkratas gali patekti į kraują ir sukelti pavojingas komplikacijas. Reikėtų palaikyti švarą: odą aplink pūlinį švelniai plauti šiltu vandeniu ir antibakteriniu muilu, naudoti šiltus kompresus, kurie padeda pūliniui subręsti ir natūraliai pratrūkti. Jei skausmas didelis, galima vartoti vaistų nuo uždegimo, bet tik laikinai. Visada būtina stebėti, ar pūlinys nemažėja, ar neatsiranda naujų. Kartais vienas pūlinys gali būti tik išorinis didesnio infekcijos proceso požymis.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, kai: pūlinys didelis, skausmingas, nepraeina per kelias dienas; pūliai kartojasi keliose vietose arba susilieja į didesnį darinį; atsiranda karščiavimas, silpnumas ar limfmazgių padidėjimas; pūlinys yra ant veido, kaklo ar arti akies - šiose vietose infekcija gali plisti greičiau; esate nusilpęs, sergate diabetu ar imuninės sistemos ligomis. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą ar net atlikti pūlinio drenažą.
Kūrybinio-edukacinio projekto ,,Ką pasakoja žiemos puodelis“ fotografijų paroda
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, kai:
- pūlinys didelis, skausmingas, nepraeina per kelias dienas;
- pūliai kartojasi keliose vietose arba susilieja į didesnį darinį;
- atsiranda karščiavimas, silpnumas ar limfmazgių padidėjimas;
- pūlinys yra ant veido, kaklo ar arti akies - šiose vietose infekcija gali plisti greičiau;
- esate nusilpęs, sergate diabetu ar imuninės sistemos ligomis.
Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą ar net atlikti pūlinio drenažą.
Kiekvieną, kam kartojasi pūlingos odos ligos, reikia patikrinti, ar neserga diabetu. Pūlinys gali susiformuoti bet kuriame audinyje, įskaitant ir raumenis ar kaulus. Kad pūlinys susiformuotų reikia, kad būtų infekcijos vartai, tai paprastai būna žaizda. Dažniausiai susidaro poodiniame ląstelyne, pro sužeidimus patekus pūlinei infekcijai, tačiau būna ir metastazinių abscesų, kai infekcija nukeliauja iš kito uždegiminio židinio limfos arba kraujo takais. Abscesas gali susiformuoti sergant plaučių uždegimu, angina, meningitu, apendicitu ir t.t.
Pūlinys yra ne tik skausminga ar estetinė problema, bet gali būti ir pavojingo kraujo užkrėtimo pradžia. Žinoma, visada reikia pagalvoti, kodėl atsiranda pūliniai, ir bandyti šalinti priežastis - stiprinti organizmą, vengti odos pažeidimų. Į jau atsiradusius spuogus bei kitus pūlingus uždegimus reikia laiku atkreipti dėmesį, patartina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Laiku pradėjus gydymą gali pakakti vietinių preparatų, kuriuose yra šių medžiagų.
