Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Deja, šis laikotarpis gali būti susijęs ir su nemaloniais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip hemorojus. Išangės ligos (hemorojus ir išangės įplėša) tiek nėštumo metu, tiek laikotarpiu po gimdymo yra dažna patologija. Labai svarbu ištirti ir įvertinti šių ligų paplitimą ir rizikos veiksnius, jų ryšį su nėštumo ir gimdymo veiksniais, laiku šias ligas diagnozuoti ir gydyti bei atrasti priemonių, kaip jų išvengti, taip pagerinant moterų gyvenimo kokybę ne tik nėštumo ir gimdymo metu, bet ir laikotarpiu po gimdymo.
Kas yra hemorojus?
Žmogaus išangės kanalo sudedamosios dalys yra išangės pagalvėlės. Jas sudaro sustorėjęs pogleivis, kraujagyslės, lygiųjų raumenų skaidulos ir jungiamasis audinys, esantis virš dantytosios linijos. Šią anatominę struktūrą turi visi žmonės. Hemorojus - tai liga, pasireiškianti kraujavimu iš išangės pagalvėlių, jų iškritimo arba kraujagyslinių tarpų trombozės simptomais.
Hemorojus skirstomas į:
- Išorinį
- Vidinį
Išorinis hemorojus - tai žemiau dantytosios linijos esantys kraujagysliniai tarpai. Jeigu yra padidėjusios arba simptomais pasireiškiančios išangės pagalvėlės virš dantytosios linijos, jas vadiname vidiniu hemorojumi. Paprastai vidinis hemorojus būna neskausmingas, net jei išvirsta arba kraujuoja. Tik išvirtęs ir užstrigęs bei užsitrombavęs vidinis hemorojus yra labai skausmingas. Išorinis hemorojus yra skausmingas. Neretai kartu pasireiškia ir išorinis, ir vidinis hemorojus.
Vidinio hemorojaus laipsniai:
- I laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai neiškrinta iš išangės kanalo ir pasireiškia kraujavimu.
- II laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai išlenda tuštinantis arba stanginantis, tačiau po to savaime grįžta į išangės kanalą; gali varginti iškritimas ir kraujavimas.
- III laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai išlenda tuštinantis arba stanginantis ir negrįžta į išangės kanalą, tačiau juos galima ranka įstumti į išangės kanalą.
- IV laipsnio: vidiniai hemorojiniai mazgai, išlindę kartu su dantytąja linija, negrįžta į išangės kanalą - jų netgi ranka įstumti negalima.
Būtina atskirti IV laipsnio hemorojų - planinę, neskausmingą situaciją nuo vidinio trombuoto hemorojaus - ūminės būklės, lydimos intensyvaus skausmo, kuomet vidinio hemorojaus mazgai staiga įstringa išangės kanale, trombuojasi kraujagyslės ir mazgai keletą arba keliolika dienų negali būti grąžinti iš išangės kanalo.
Hemorojus nėščiosioms
Nėštumo laikotarpiu tam tikri mechaniniai veiksniai didina hemorojaus išsivystymo tikimybę: didėjanti gimda sukelia pilvo ertmės slėgio padidėjimą, be to, dėl mechaninio spaudimo į viršutinę tiesiosios žarnos, apatinę tuščiąją bei vartų venas vystosi veninė stazė (veninis sąstovis), kuri ypač išryškėja antroje nėštumo pusėje. Dėl padidėjusio pilvo ertmės slėgio ir veninės stazės sutrinka vidinio išangės rauko kraujotaka. Be to, nėštumo laikotarpiu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 25-40 proc. Šie veiksniai sukelia gausesnį kraujagyslių prisipildymą ir išsiplėtimą bei veninę stazę mažajame dubenyje.
Nėštumas, gimdymas bei laikotarpis po gimdymo neabejotinai turi įtakos šiai išangės patologijai atsirasti. Gimdymas natūraliais takais yra dubens dugno patologijos (kuriai priklauso ir išangės patologija - hemorojus) po gimdymo rizikos veiksnys. Vidurių užkietėjimas, stanginimasis tuštinantis, veninė stazė dėl padidėjusio pilvo ertmės spaudimo, padidėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris, hormoniniai veiksniai (progesteronas), nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas turi įtakos išangės patologijai išsivystyti nėštumo laikotarpiu. Dažniausi ir jau įrodyti rizikos veiksniai yra vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nėštumas ir gimdymas.
Vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu šešis kartus padidina hemorojaus tikimybę. Literatūroje nurodyta, kad iki 40 proc. moterų patiria vidurių užkietėjimą nėštumo laikotarpiu. Vidurių užkietėjimo riziką didina ir gimdymų skaičius - ši problema dažniau vargina ne pirmą kartą gimdančias moteris.
Atliktų tyrimų duomenimis, 70 proc. moterų, kurioms diagnozuotas hemorojus, anksčiau buvo pastojusios vieną ar kelis kartus. Nustatyta, kad po pirmo nėštumo hemorojus atsiranda 37,9 proc. moterų, po kitų nėštumų šis skaičius didėja (po dviejų nėštumų - 38,4 proc., po trijų ir daugiau nėštumų - 40 proc.), be to, patologija pasireiškia 85 proc. ne pirmą kartą gimdančių moterų. Ypač aktuali ši patologija tampa antroje nėštumo pusėje - hemorojus vargina net 85 proc. nėščiųjų trečią nėštumo trimestrą ir 85 proc. ne vieną kartą nėščių moterų.
Kiti rizikos veiksniai, susiję su ankstesniais nėštumais ir gimdymais - tai užsitęsęs ilgas gimdymas (daugiau nei 12 val.), užsitęsęs antras gimdymo laikotarpis ir stangų laikotarpis, didelio svorio naujagimio (4000 g ir daugiau) savaiminis gimdymas bei užsitęsęs nėštumas (daugiau nei 40 nėštumo savaičių).
Hemorojus dažnesnis vyresnio amžiaus nėščioms ir gimdyvėms. Vidurių užkietėjimas ir hemorojus stipriai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę moterų sveikatą ir blogina gyvenimo kokybę po gimdymo, nors būdų pacientams padėti tikrai yra.
Simptomai
Išangės patologijos simptomai dažniausiai atsiranda antrą, trečią nėštumo trečdalį (iš 27 proc. nėščiųjų, sirgusių hemorojumi, 43 proc. moterų patologija diagnozuota trečią nėštumo trimestrą, 16 proc. - pirmą, 23 proc. - antrą) ir laikotarpiu po gimdymo. Hemorojaus simptomai ypač vargina pacientes, praėjus vienam mėnesiui po gimdymo. Dažniausi išangės patologijos simptomai: skausmas ir niežėjimas išangėje, kraujavimas iš išangės šviesiu krauju, skausmingas mazgelis išangės srityje.
Labai svarbu nepamiršti, kad hemorojaus klinikiniai simptomai gali būti panašūs ir į kitas išangės bei storosios žarnos ligas: išangės įplėšą, ūminį paraproktitą, tiesiosios žarnos iškritimą, išangės kondilomas, opinį kolitą, Krono ligą ir net išangės ar storosios žarnos vėžį.
Gydymas
Nesant ūminių būklių, hemorojaus, kaip ir daugumos kitų chirurginių ligų, chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai - iki laktacijos (žindymo) periodo pabaigos. Visais hemorojaus atvejais nėštumo metu rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas - tuštinimosi reguliavimas. Rekomenduojama vengti vidurių užkietėjimo, ilgo stanginimosi, ilgo sėdėjimo tualete; rekomenduojama kiekvieną kartą po tuštinimosi apsiplauti. Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė - flavonoidai ir vietiškai vartojami vaistai.
Vienas vietinio vartojimo medikamentų hemorojui gydyti yra kompleksinis vaistas - Tribenozidas / Lidokainas. Tai vietinio poveikio vaistas, skirtas lokalaus simptominio vidinio ir išorinio hemorojaus gydymui. Tribenozidas sąlygoja priešuždegiminį poveikį, mažina patinimą išangėje, didina kraujagyslių elastingumą ir tonusą. Lidokainas turi vietinį anestetinį (skausmą malšinamąjį) poveikį, todėl sąlygoja greitą poveikį subjektyviesiems simptomams (mažina skausmą, deginimą, niežulį išangės srityje), Tribenozidas padeda palengvinti objektyviuosius hemorojaus sukeliamus simptomus (uždegimą, kraujavimą, mazgus išangės srityje), sustiprina Lidokaino poveikį hemorojaus subjektyviems simptomams (skausmas, deginimas, niežulys). Vaistas vartojamas tiesiosios žarnos kremo ar žvakučių pavidalu.
Procto-Glyvenol nėštumo metu
PROCTO-GLYVENOL negalite vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Vaistą rekomenduojamomis dozėmis galite vartoti nuo ketvirtojo nėštumo mėnesio ir žindymo laikotarpiu. PROCTO-GLYVENOL mažina išorinio ir vidinio hemorojaus sukeliamus nemalonius simptomus ir padeda šią ligą gydyti. Veikliosios medžiagos yra tribenozidas ir lidokainas. PROCTO-GLYVENOL negalima vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Vaistą rekomenduojamomis dozėmis galite vartoti nuo ketvirtojo nėštumo mėnesio ir žindymo laikotarpiu.
Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip aprašyta šiame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Kai pasireiškia ūminiai ligos simptomai, vaistą vartokite 2 kartus per dieną (ryte ir vakare), kol ūminiai ligos požymiai išnyks, paprastai 7-10 dienų. Kai pasireiškia ūminiai ligos simptomai, vartokite po vieną žvakutę du kartus (ryte ir vakare) tol, kol ūminiai ligos požymiai išnyks, paprastai 7-10 dienų.
Kiti hemorojaus gydymo būdai nėštumo metu
Be Procto-Glyvenol, yra ir kitų būdų, kaip palengvinti hemorojaus simptomus nėštumo metu:
- Konservatyvus gydymas:
- Tuštinimosi reguliavimas: vengti vidurių užkietėjimo, ilgo stanginimosi ir sėdėjimo tualete.
- Apsiplovimas po kiekvieno tuštinimosi.
- Flavonoidai.
- Mažai invazyvios procedūros:
- Perrišimas guminiais žiedais.
- Skleroterapija.
- Infraraudonoji fotokoaguliacija.
- Chirurginis gydymas:
- Rekomenduojamas esant III-IV laipsnio hemorojui arba trukdančioms išangės srities raukšlėms.
Rekomenduojamos šiltos sėdimos vonelės, kurios, sumažindamos vidinio išangės rauko tonusą, gerina išangės audinių kraujotaką, atpalaiduoja įtemptus raumenis aplink išangę ir mažina skausmą.
Hemorojus nėštumo metu 🚨 Natūralios priemonės
Prevencija
Siekiant išvengti hemorojaus, kartais net nereikia imtis drastiškų pokyčių: pakanka tik santykinai nedidelių gyvenimo būdų pokyčių. Norint išvengti hemorojaus, išmatos turi būti minkštos ir lengvai pasišalinti. Jų konsistenciją galima koreguoti renkantis tinkamą maistą ir geriant daug vandens. Taigi, pagrindinis mitybos trūkumas - skaidulų stygius. Reikėtų stengtis kasdien gauti bent apie 25-30 g jų. Jei jaučiate, kad užkietėjo viduriai, pabandykite mitybą prisotinti skaidulų: valgykite žalios spalvos daržovių, įvairių vaisių ir nesmulkintų grūdų produktų. Įsiklausykite į savo kūno siunčiamus signalus, venkite žarnyną dirginančio ir neigiamai veikiančio maisto.
Saikinga fizinė veikla padeda pagerinti arba užkerta kelią daugeliui žarnyno ir virškinimo problemų, įskaitant ir hemorojų. Daug laiko praleidžiant sėdint sulėtėja visi procesai, įskaitant ir virškinimą. Aktyvi veikla skatina maisto medžiagų judėjimą virškinimo traktu, o tai padeda išvengti vidurių užkietėjimo, sausų, kietų išmatų. Kėgelio pratimai stiprina dubens dugno raumenis, padedančius pagerinti kraujotaką tiesiosios žarnos srityje.
Svarbu nepamiršti, kad jei atidėliosite vizitą į tualetą, išmatos gali tapti kietos ir žarnyne tiesiog išdžiūti, todėl jas bus sunkiau pašalinti. Tualete praleidžiamas laikas turi būti traktuojamas kaip būtinybė, o ne būdas „pabėgti“.
