Ikimokyklinio ugdymo programa atnaujinta pagal Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą. Šie pokyčiai, įsigaliojantys nuo 2023 m. rugsėjo 4 d., siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius poreikius bei galimybes.
Daugiau kaip 50 proc. mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį. Tai vyko įgyvendinant Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą ,,Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“. Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:
- Gamtamokslinis ugdymas
- Kalbinis ugdymas
- Matematinis ugdymas
- Meninis ugdymas
- Visuomeninis ugdymas
- Sveikatos ir fizinis ugdymas
Individualizuotas ugdymas ir vaikų pažanga
Įgyvendinant programą, svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas. Taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas. Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis, vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami.
Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Tai gali būti ir švietimo pagalbos specialisto (-ų) rekomendacija, jeigu buvo teikta pagalba.
Pritaikymas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams
Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, Bendrąją programą pritaiko mokytojas. Tai daroma atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos bei mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas. Rengiant mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo programą ir planuojant ugdymo procesą, visada būtina remtis „stipriosiomis“ mokinio ypatybėmis bei numatyti, kaip „apeiti“ arba lavinti „silpnąsias“. Svarbu, kad programoje mokytojas konkrečiai įvardytų, ką mokinys jau žino, ką geba daryti ir kaip, kokiu būdu išmoksta greičiausiai. Taip pat svarbu įvardyti labai svarbius dalykus, kurių mokinys negeba (pavyzdžiui, neturi savarankiško darbo įgūdžių ir kt.), vengti teiginių „nieko nemoka“ ar „nieko nežino“.
Organizuodama mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla gali pati pasirinkti programos sudarymo formą.
Nuo 2023 m. - daugiau individualizavimo ir lankstumo
Prezidentui pasirašius Švietimo įstatymo pataisas, nuo 2023 m. Lietuvoje bus sudarytos galimybės labiau individualizuotam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, pagerės sąlygos šeimoms, auginančioms tokio amžiaus vaikus. Į priešmokyklinio ugdymo grupę bus galima eiti arba nuo penkerių, arba nuo šešerių metų, priklausomai nuo vaiko raidos, galimybių, pasirengimo mokytis. Priešmokyklinis ugdymas galės būti pradedamas anksčiau, nuo 5 metų, ir trukti dvejus metus. Tėvai, pasitarę su ugdymo įstaiga, pasirinks, ar leisti vaiką nuo penkerių metų ir priešmokyklinio ugdymo programą baigti per dvejus metus, ar leisti vaiką nuo šešerių ir privalomą priešmokyklinę programą baigti per metus. Į priešmokyklinio ugdymo grupę galės ateiti vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos sueitų 5 metai. Švietimo įstatymo pataisos parengtos siekiant, kad vaiko pasirengimas mokyklai būtų labiau individualizuotas.
Galimybė dvejus metus ugdytis pagal atnaujintą priešmokyklinio ugdymo programą atsiras nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos. Kadangi į priešmokyklinio ugdymo grupes ateis daugiau jaunesnio amžiaus vaikų nei dabar, iki to laiko programa bus atnaujinta, labiau pritaikyta jaunesnio amžiaus vaikams.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas yra visuotinis, tačiau tai nėra privalomas ikimokyklinis ugdymas. Visuotinis reiškia, kad šeimoms garantuojama galimybė gauti vietą įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas. Jeigu tėvai norės, kad jų vaikas ugdytųsi tokioje ugdymo įstaigoje, savivaldybė ar kitas įstaigos savininkas privalės rasti jam vietą. Tai aktualu ir didžiuosiuose miestuose, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ne visiems užtenka vietų, ir kaimuose, kuriuose galbūt net nėra darželio. Ikimokyklinio ugdymo visuotinumas leis sudaryti geresnes galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus ir aktyviau dalyvauti darbo rinkoje.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. - galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų suteiktos visiems 4 metų vaikams, 2024 m. - 3 metų vaikams ir 2025 m. - 2 metų vaikams.
Privalomas ikimokyklinis ugdymas socialinę riziką patiriantiems vaikams
Privalomas ikimokyklinis ugdymas išlieka vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Kaip ir dabar, socialinę riziką patiriantiems vaikams galės būti skiriamas privalomas dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo programoje. Nauja tai, kad, įsiteisėjus šioms Švietimo įstatymo pataisoms nuo 2021 metų rugsėjo, daugiau įsipareigojimų prisiims valstybė. Visiems vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bus skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, o pats ugdymas bus finansuojamas nebe iš savivaldybių biudžetų, o valstybės lėšomis. Tai garantuos, kad vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bus užtikrintos sąlygos ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. vaikams, kurie patiria socialinę riziką, ugdyti iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 1,3 mln. eurų. Lėšos skiriamos ugdymui, maitinimui, pavėžėjimui. 2021 m. ir 2022 m. valstybės biudžete planuojama skirti po 30 mln. eurų, kurie bus panaudoti naujoms ikimokyklinio ugdymo grupėms įsteigti - patalpoms, baldams, įrangai ir mokymo priemonėms įsigyti.
Moksliniai tyrimai ir ikimokyklinio ugdymo svarba
Moksliniai tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus smegenys. Kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni. Kaip pažymėjo prieš keletą metų Lietuvoje lankęsi EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) vadovai, Lietuvos ikimokyklinis ugdymas yra geros kokybės, rodikliai net lenkia ES vidurkį. Tačiau problema išlieka ikimokyklinio ugdymo prieinamumas ir jo kokybė vaikams, gyvenantiems kaimuose.
tags: #pritaikyta #ikimokyklinio #ugdymo #programa
