Būsimų pirmokėlių mamos ir tėčiai dėl pirmųjų vaiko žingsnių link mokyklos suolo dažnai ima nerimauti dar gerokai iki rugsėjo 1-osios šventės. Daugybė klausimų apie vaiko pasirengimą mokyklai kyla jau priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvams, kurie atsakingai žvelgia į etapą, skirtą pasiruošti mokyklai. Mylinčios ir rūpestingos mamos bei atsakingi ir dėmesingi tėčiai susimąsto, ar mano vaikas tikrai pasiruošęs mokyklai, ar moka, geba ir žino viską, kas reikalinga būsimam mokyklinukui. Natūralu, kad artėjanti nauja pradžia šiek tiek neramina ar gąsdina, juk suvokiame, kad mokykla gerokai skiriasi nuo jau gerai pažįstamos, įprastos ir savos darželio aplinkos ar jaukių ir saugių namų sienų. Pasitaiko, kad supratę, jog vaikas dar nemoka skaityti, nepažįsta visų raidžių ar dar negeba puikiai skaičiuoti, tėvai išsigąsta ir griebiasi už galvos nežinodami ką daryti. Tėvų ir kitų artimiausių šeimos narių susirūpinimas būsimo pirmokėlio pasirengimu mokyklai yra normalus, natūralus ir sveikintinas.
Tačiau mums, tėvams, būtina suprasti, kad pasirengimas mokyklai nėra vien tik skaitymo pradmenys, rašymo įgūdžiai ir gebėjimas puikiai skaičiuoti. Norėdami įvertinti, ar vaikas pasiruošęs mokyklai, turime atsižvelgti ne tik jo akademinius gebėjimus, bet ir emocinį pasirengimą, socialines kompetencijas, dėmesingumą, savarankiškumą. Mokyklinė branda - įvairių gebėjimų visuma, kurią sudaro daug mažų, bet svarbių puzzle dėlionės detalių. Žinoma, akademiniai dalykai yra itin reikšmingi pilnam dėlionės vaizdui pamatyti, bet pasiruošimo mokyklai pagrindas arba įsivaizduojamos dėlionės kraštai bei kampai, leidžiantys toliau dėlioti dėlionę, yra gebėjimas sutelkti, sukaupti ir išlaikyti dėmesį, gerai suprasti kalbą, mokėti puikiai reikšti mintis ir jausmus, vadinasi - turėti pakankamai išplėtotą aktyvųjį žodyną. Taip pat aktualūs ir reikalingi puikiai išlavėję stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžiai, tinkamai išlavinta atmintis. Minėti įgūdžiai - pagrindas sklandžiam ir sėkmingam mokymosi procesui užtikrinti. Priešmokyklinis ugdymas skirtas minėtiems gebėjimams ir įgūdžiams įgyti, stiprinti ir įtvirtinti.
Normalu, jog kiekvienas vaikas yra skirtingas, ir, priklausomai nuo temperamento, įgytos patirties, turimų žinių bei ankstyvojo ugdymo aplinkos, vaikų, besiruošiančių mokyklai, įgūdžiai ir gebėjimai gali gerokai skirtis. Savaime suprantama, kad individualios savybės taip pat lemia tai, jog vieniems vaikams sutelkti dėmesį, laikytis susitarimų, kontroliuoti savo elgesį sekasi lengviau, kitiems - kyla šiokių tokių iššūkių. Atitinkamai ir skaitymas, rašymas ar skaičiavimas yra veiklos, reikalaujančios tinkamo pasirengimo bei įgūdžių, kurių kai kurie priešmokyklinukai gali stokoti. Tad toliau įvardysime dešimt ženklų, rodančių, kad vaikui praverstų papildomas pasiruošimas mokyklai.
Programos tikslai ir ugdymo sritys
Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Kalbinės kompetencijos ugdymas
Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Vienas esminių dalykų ruošiantis pirmai klasei - puikūs būsimo pradinuko kalbiniai įgūdžiai, apimantys tiek kalbos suvokimą, tiek gebėjimą sklandžiai ir taisyklingai reikšti mintis. Gebėti suprasti girdimą kalbą, suvokti mokytojos pateikiamą užduotį ar suprasti skaitomą tekstą yra vienas svarbiausių, o galbūt net esminis gebėjimas, būtinas sėkmingai mokyklinio gyvenimo pradžiai. Ne mažiau svarbu ir gebėti tinkamai formuluoti bei reikšti mintis, mokėti rišliai papasakoti apie save ar atpasakoti girdėtą, matytą ar patirtą istoriją. Savaime suprantama, kad būsimas pirmokas turėtų kalbėti gražia ir gramatiškai taisyklinga kalba, tad jeigu matote, kad jūsų sūnus ar dukra patiria tarties nesklandumų, vis dar netaria kokio nors garso ar kartais supainioja panašius garsus tarpusavyje, o kalbėdamas nederina žodžių tarpusavyje - tai ženklas, kad vaikui reikalinga pagalba. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar būsimas pirmokas geba rišliai pasakoti, ar nepritrūksta žodžių, ar žodžius vartoja teisinga reikšme, ar geba tinkamai dalyvauti pokalbyje, moka papasakoti, pristatyti, argumentuoti. Kalbos suvokimui, žodyno plėtojimui, kalbinių gebėjimų lavinimui galite skirti laiko ir dėmesio namuose. Skaitykite vaikams garsiai, aptarkite skaitomą istoriją, kelkite klausimus, diskutuokite. Žaiskite kalbinius Alias ar Incognito tipo žaidimus.
Skaitymo ir rašymo pradmenys
Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.
Skaitymas - sudėtingas procesas, kurio pradmenims susiformuoti yra reikalingi kiti gebėjimai. Visu pirma, mūsų ką tik aptartas ir minėtas - fonologiniai suvokimas - geras garsų suvokimas, supratimas, kad būtent garsai sudaro mūsų tariamus žodžius. Mokymuisi skaityti labai reikšmingas geras spausdintų ženklų suvokimas - supratimas, kad kiekvieną garsą galime pažymėti grafiniu vaizdu, kitaip tariant, raide. Tvirtos garsų ir raidžių sąsajos būtinos prieš pradedant mokytis skaityti. Pažinti raides ir mokėti abėcėlę - pirmas žingsnelis. Antrasis - gebėti manipuliuoti garsais, jungti raideles į skiemenius. Trečiasis svarbus žingsnis - turėti pakankamai platų žodyną tam, kad vaikas gebėtų suprasti tai, ką perskaitė.
Dėmesio ir atminties lavinimas
Sutelkti ir išlaikyti dėmesį - vienas svarbiausių gebėjimų, turinčių tiesioginės įtakos vaiko ugdymosi proceso sėkmei. Gebėjimas susikaupti ir susitelkti į pateikiamą užduotį būsimam pirmokėliui bus reikalingas kiekvienos pamokos metu. Įsivaizduokite pilną klasę naujai iškeptų mokinukų. Kol mokytoja aiškina užduotį ar naują pamokos medžiagą, klasės draugas kosčioja, kitas - nori paplepėti, trečias - numeta nuo suolo rašiklį ir lenkiasi pasiimti, o dar pro pravirą langą girdisi įdomūs garsai ar matomos skraidančios varnos. Taigi, aplinkos dirgiklių pakanka, o čia dar reikia išgirsti mokytoją, įsigilinti į užduotį, ją suprasti ir atlikti iki galo. Dėmesio išlaikymas - nemenkas iššūkis!
Atminties lavinimas - kiekvieno darželinuko ir priešmokyklinuko ugdymosi šerdis. Išmokti įsiminti ir prisiminti yra tarsi pamatas visam tolimesniam mokymosi procesui ir akademinei sėkmei. Atmintimi remiasi savęs ir pasaulio suvokimas, supratimas, ką aš jau žinau ir prisimenu apie save ir artimiausią savo aplinką. Atmintis svarbi ir skaitymo, ir rašymo, ir skaičiavimo veikloms. Įsiminti raides, žyminčias garsus, išmokti skaičiukus, prisiminti, kaip atrodo didžiosios ir mažosios rašytinės raidės - tai pirmokėlis turės darysi kasdien. Silpna mokyklinuko atmintis gali turėti įtakos mokymosi sunkumams, todėl priešmokyklinio amžiaus vaikų atminties lavinimas yra itin svarbus.
Motorikos ir socialinių įgūdžių ugdymas
Išlavinti priešmokyklinio amžiaus vaikų fonologiniai gebėjimai yra raktas į sklandų mokymosi skaityti bei rašyti procesą. Trumpai tariant, fonologinis suvokimas yra garsų suvokimas, supratimas, kad garsai gali būti jungiami į skiemenis, o pastarieji sudaro žodžius. Gebėti suvokti žodžio garsinę sandarą, t. y. išgirsti ir suskaičiuoti, kiek skiemenų sudaro žodį, kokie garsai sudaro pirmą ir antrą ar trečią skiemenį, išgirsti tam tikrą garsą žodyje, nustatyti, kur, žodžio pradžioje ar pabaigoje, jis yra - labai svarbūs įgūdžiai.
Tinkami išsivysčiusi smulkioji motorika taip pat svarbi mokyklos pradžiai, itin reikšminga ji rašymo veiklai, kuri reikalauja labai tikslių riešo ir pirštų judesių. Taisyklingas rašymo ar piešimo priemonės laikymas, gebėjimas tiksliai suplanuoti ir nesunkiai atlikti judesį turi įtakos vaiko rašto kokybei.
Prieš pradedant lankyti mokyklą kiekvienam vaikui svarbu mokėti užmegzti saugų ryšį su bendraamžiais, palaikyti pasitikėjimu grįstą santykį su pedagogais. Tad svarbi pasirengimo mokyklai dalis - socialinių kompetencijų ugdymas. Bendrauti su kitais mokomės kasdien.
Kultūrinis ugdymas ir pilietiškumas
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais.
Gamta ir aplinkosauga
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes.
Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus.
Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.
Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui. Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai.
Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio). Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.
Pasirengimo mokyklai vertinimas
Būsimų pirmokų tėvams ne visada lengva patiems įvertinti, ar vaikas pasiruošęs mokyklai, nes priešmokyklinis pasirengimas apima daug kompetencijų, skirtingų gebėjimų ir įgūdžių. Pasirengimo mokyklai įvertinimas dažnai reikalauja specifinių žinių, todėl jeigu nerimaujate ar regite ženklus, rodančius, kad jūsų vaikui praverstų papildoma pagalba, pasirengimo mokyklai testas gali būti puiki išeitis. Atlikę šį testą gausite aiškias išvadas ir suprasite, ar jūsų vaikas pasiruošęs mokyklai, taip pat sužinosite, kokių įgūdžių vis dar stokoja bei kaip būtų galima juos lavinti ir ugdyti namuose.
Pasiruošimo mokyklai programos pirmasis etapas - profesionalus pasirengimo mokyklai įvertinimas, apimantis aiškių išvadų pateikimą bei konkrečias rekomendacijas, pasiūlymus, kaip galite padėti savo vaikui pasiruošti pirmai klasei.
Kaip padėti savo vaikui motyvuotis mokykloje | Vaikų proto institutas
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #rasymo #pradmenys
