Tėvai dažnai su nerimu prisimena pirmąsias vaiko savaites darželyje. Į darželį tėvai vaiką atveda manydami, kad jis labai socialus. Savaime aišku, jie tikisi, kad jis čia jausis puikiai vos ne nuo pirmos dienos. Daugybė tėvų supanikuoja susidūrę su pirmosiomis vaiko ašaromis ir pasipriešinimu.

Pats žodis adaptacija reiškia prisitaikymą. Kad būtų lengviau suprasti, ką jaučia vaikas pirmosiomis dienomis/savaitėmis darželyje, pabandykite prisiminti, kaip Jūs jautėtės darželyje savo pirmą dieną. Nepavyksta? Galbūt prisimenate savo pirmą dieną mokykloje? O gal kraustėtės iš vienos vietos į kitą ir teko ateiti į jau susiformavusią klasę? Prisiminkite, kaip jautėtės? Nepaisant to, kad tuo metu jau turėjote prisitaikymo naujoje vietoje patirties, žinojote, kam reikia pasiruošti ir ko tikėtis, į naują darbą atėjote tikėdamas savo jėgomis ir greičiausiai su analogiško darbo patirtimi - vis tiek jautėte stresą. Pabūkite su šiais atsiminimais.

Pateiksiu požymius, kaip paprastai jaučiasi suaugęs žmogus naujoje vietoje, pasikeitus jo aplinkai:

• Padidėja jautrumas ir emocinės reakcijos. Žmogus daug skaudžiau, aštriau ir smarkiau reaguoja į dalykus, į kuriuos paprastomis aplinkybėmis gal net ir nereaguotų.
• Atsiranda santykio ieškojimas. Visiškai naujoje aplinkoje žmogus stengiasi kažko įsitverti, ieško emocinio kontakto, draugiškai ir geranoriškai nusiteikusių kitų žmonių, su kuriais galėtų užmegzti ryšį.

Tai būdinga suaugusiems žmonėms. Suaugęs žmogus tokias situacijas išgyvena periodiškai, turi patirties prisitaikyti, adaptuotis (kolektyve, darbe, naujoje gyvenamojoje vietoje) todėl gali joms pasiruošti, suprasti savo emocijas ir su tuo dirbti.

Pirmiausia vaikui, skirtingai nei suaugusiam žmogui, atsiskyrimas nuo mamos ir namų aplinkos įvyksta pirmą kartą. Štai kodėl neįmanoma paruošti vaiko brolio ar sesės gimimui, ėjimui į darželį - kaip kad neįmanoma paruošti bet kokiai patirčiai, kuri atsitiks pirmą kartą jo gyvenime. Verbalinis vaiko ruošimas darželiui (pasakojimai, kartais net agitavimas) dažniausiai yra neveiksmingas. Ir kalba eina ne apie vaiko įsivaizdavimą, kaip atrodys darželis, kokie žaislai ar užsiėmimai jo lauks (tą jis gal ir galėtų įsivaizduoti), bet labiausiai apie jausmą, kurį vaikas patirs toje naujoje aplinkoje, likęs vienas, be tėvų. Antra, vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės.

Apsisprendimas vesti vaiką į darželį, vaiko palikimas jame kažkuo panašus į gimdymą. Gimdymo metu iš vieno kūno tampa du, darželio lankymo pradžia - tarsi emocinės bambagyslės tarp vaiko ir mamos ištempimas, vaiko stumtelėjimas nuo savęs, kad jis mokytųsi būti atskiru, savarankišku žmogumi, gyventi tarp kitų žmonių. Ir vienu, ir kitu atveju tai labai skausminga patirtis. Tik gimdant ji skausminga fiziškai, o išleidžiant vaiką į darželį - emociškai.

Vaikui namų aplinka, buvimas su mama ir tėčiu iki darželio yra pirminis poreikis. Pradėjęs lankyti darželį vaikas labai greitai suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebus toks, koks buvo (o buvo idealus, kaip kad pas mamą pilvelyje!). Tai suvokęs vaikas visomis išgalėmis kovoja už šį pirminį poreikį: verkia, protestuoja, tada supranta, kad kitaip nebus, gedi, kol po truputį apsipranta, pradeda jaustis saugiai naujuoju savo gyvenimo etapu. Tada galiausiai atranda teigiamus aspektus (draugus, žaidimus, veiklas), po truputį atsiranda motyvacija eiti į darželį.

Net jei vaikas į darželį ateina jau turėdamas atsiskyrimo nuo mamos patirties (pvz., jį iki darželio kelis mėnesius ar net metus namuose prižiūrėjo auklė ar jis dažnai būdavo paliekamas seneliams), išėjimas iš namų aplinkos ir patekimas į visiškai svetimą bei skirtingą aplinką jam yra didžiulis stresas. Darželyje vaikas jaučiasi panašiai kaip suaugęs žmogus jaustųsi kosminėje stotyje: visi žino, kas po ko vyksta, visiems viskas aišku (tik ne jam!), visi kažką veikia, kažką dainuoja, kažkur eina, viskas kitaip nei yra namuose.

Prisiminkite savo pirmą dieną dabartinėje darbovietėje. Net jei keitėsi tik darbovietė, o ne Jūsų darbo pobūdis, užtruko kelias savaites (jei ne mėnesį), kol Jūs susiorientavote naujoje organizacinėje struktūroje, kitokiame darbų ir atsakomybių pasiskirstyme, nekalbant jau apie santykių tarp žmonių peripetijas, į ką, kaip ir kokiu klausimu kreiptis. Vaikas išgyvena tą patį, tik daug intensyviau, o jo sutrikimas pirmomis dienomis yra kur kas didesnis. Net jei vaikas iš tiesų yra labai subrendęs socialiai ir turi didžiulę motyvaciją bendrauti su kitais vaikais, pirmomis dienomis jis jaučiasi labai sutrikęs ir nepuola iškart draugauti ar žaisti.

Atminkite, daug blogiau, jei vaikas išvis neišgyvena jokių emocijų adaptacinio periodo metu.

Praktika rodo, kad pusę vaiko adaptacijos sėkmės lemia, ar tinkamai patys tėvai buvo pasiruošę naujam jų gyvenimo etapui. Kuo labiau jie apsvarstę šį žingsnį, įsitikinę, kad jis būtinas jų vaiko raidai, kuo sąmoningiau renkasi darželį ir auklėtojas, tuo ramiau jie jaučiasi ir reaguoja į sunkias pirmąsias savaites darželyje. Kuo ramiau jaučiasi tėvai - tuo lengviau vaikui, tuo saugesnis jis jaučiasi sunkiu jam laikotarpiu.

Kaip tėvams pasiruošti vaiko adaptacijai darželyje?

Pirmas žingsnis: Nustatyti lūkesčius

Kokie mano lūkesčiai dėl vaiko, ko aš tikiuosi? Čia svarbūs keli dalykai: jei jau apsisprendėte leisti vaiką į darželį, sprendimas turi būti tvirtas ir neatšaukiamas. Nusiteikimas „bandau-darau“ paprastai baigiasi tėvų fiasko po pirmų savaičių, susidūrus su vaiko pasipriešinimu. Todėl kol jausite abejones, darželio klausimą atidėkite bent pusmečiui. Vaiko adaptacija yra skausminga patirtis, ir jūsų vaiko labui tebūna ji vienkartinė ir kuo lengvesnė.

Tinkama motyvacija vesti į darželį yra tuomet, kai tėvai jam pasiryžta ne dėl to, jog nėra kitų išeičių (reikia į darbus, neranda tinkamos auklės), bet kai stebėdami vaiką mato pasikeitimus: jam iš tiesų pradeda reikėti kitų vaikų, jo žaidimai ir bendravimas darosi sąmoningesni, vaikas pradeda vystyti dialogą ir išlaukia grįžtamojo ryšio iš kito vaiko. Tai įvyksta apie 2,5-3 metus, kiek ankščiau, jei vaikas turi vyresnį brolį ar sesę. Tada iš tiesų jau yra laikas į darželį, kur vaikas mokysis bendrauti, ugdys socialinę kompetenciją. Tokia ir yra pagrindinė darželio idėja, to negali duoti nei augimas tarp brolių-seserų, nei buvimas su močiute ar aukle. Tik susidorojęs su šiuo uždaviniu vaikas būna maksimaliai pasiruošęs kitam žingsniui - mokyklai bei išvystęs pagrindines savybes, reikalingas septynmečiui.

Antras žingsnis: Pasirinkti tinkamą ugdymo įstaigą

Pats svarbiausias kriterijus, žinoma, yra ne darželis, o auklėtojai, kurie dirbs su Jūsų vaiku, tačiau pasidomėti darželiu vis dėlto verta. Sužinokite, koks bendras darželio požiūris į ugdymą, kokios pedagoginės vertybės, pagal kokią programą jis dirba. Jau kelerius metus kiekvienas darželis Lietuvoje turi paruošti savo individualią programą, pagal kurią vyksta ugdymas ir jūs turite pilną teisę prašyti susipažinti su ja iš anksto. Taip pat praverstų susipažinti bent su pagrindinėmis ugdymo metodikomis, pagal kurias dirba darželiai Lietuvoje: Vėrinėlis, Gairės, Valdorfo, Montessori, Geros pradžios.

Trečias žingsnis: Bendradarbiauti su auklėtojomis

Auklėtojai yra patys svarbiausi žmonės, lemiantys Jūsų vaiko savijautą, ugdymosi kokybę, aplinką, kuri sups vaiką. Labai svarbi ne tik auklėtojo kompetencija, bet ir jo žmogiškosios savybės, gebėjimas jausti kitą žmogų, vaiką, gebėjimas priimti adekvačius situacijai sprendimus (emocinis intelektas), moralinės vertybės. Pokalbis su auklėtojomis prieš pradedant lankyti darželį yra tiesiog būtinas. Jei po pirmo susitikimo su auklėtojais jaučiate abejonę, geriau jau susipažinkite su kitomis grupėmis (jei tokia galimybė yra), kitu darželiu.

Ketvirtas žingsnis: Suprasti vaiko sveikatos ypatumus

Darželio aplinkoje vaikas mobilizuojasi, tačiau namuose „iškrauna“ visas savo neigiamas emocijas. Adaptacijos laikotarpiu (ir apskritai - pirmaisiais metais) vaikai daug serga. Per ligą, karščiavimą organizmas pašalina visą susikaupusį stresą. Būdamas namuose vaikas atgauna tiek fizines, tiek emocines jėgas, todėl organizmas periodiškai „pasiprašo“ tokių pertraukėlių. Serga vaikai ir tik dėl fiziologinių priežasčių. Atėję iš naminės terpės jie susiduria su daugybe skirtingų imuninių sistemų. Natūralu, jog vaikas susirenka visus virusus ir bakterijas, kol jo imuninė sistema „nesusigroja“ su grupe. Ir trečia, nuo vaiko patiriamo streso imuninė sistema apskritai tampa silpnesnė, todėl daug jautriau reaguoja į pačius menkiausius temperatūros ar virusinės-bakterinės terpės pokyčius. Būdingiausios adaptacijos laikotarpio ligos - kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto. Pirmais metais dauguma vaikų serga periodiškai kas 4-6 savaites, tai yra gydytojų visai negluminanti įprasta statistika ir turite tam nusiteikti. Pagalvokite, jei vaikas per metus sirgs 10-12 periodų, kas prižiūrės vaiką namuose, kiek kiekvienas iš tėvų ir kaip dažnai galės turėti nedarbingumo lapelį. Jei jūsų galimybės šiuo klausimu ribotos, pergalvokite, kas iš artimų šeimai žmonių (seneliai, tetos, auklės) galėtų jums padėti, sutarkite su jais.

Penktas žingsnis: Paruošti reikiamus daiktus

Ypač ruoštis nereikia, bet žinokite, kad žiemai vaikas turi turėti specialiai pritaikytus kiemo drabužius (kažką panašaus į slidininko kostiumą: impregnuotas kelnes, striukę, batus, pirštines bei šiltą kepurę). Idealu, jei yra galimybė juos palikti per naktį džiūti darželyje, o į namus eiti su sausais viršutiniais drabužiais, su kuriais ir atėjote. Lietingu sezonu darželyje būtini guminiai batai, impregnuotos kelnės, striukė, kepurė (kažkas panašaus į „žvejo kostiumą“). Pasiūkite maišelį vaiko pamaininiams vidaus drabužėliams - spintelėje palikite bent po kelias poras marškinėlių, kelnaičių, kelnių kojinių, kojinyčių, viršutinių kelnių/sijonų bei megztinių. Pavasariui-vasarai vaikas visuomet turi turėti kepurę nuo saulės.

Dar kartą pasikartosiu, kad verbalus vaiko ruošimas darželiui yra mažai veiksmingas. O vaiko agitavimas gali daryti net ir priešingą poveikį (pvz.: „darželyje tau labai patiks“, „ten bus labai geros tetos“ ir pan.). Rekomenduotina (jei tik turėsite tokią galimybę) bent kartą su vaiku ateiti į grupę, į svečius. Tegu jis po truputį pratinasi prie naujos jam aplinkos, suaugusių žmonių. Pats idealiausias neverbalinio ruošimosi darželiui būdas - lauknešėlio vaikui ruošimas. Naujos perkamos basutės darželiui, Jūsų siuvamas ir galbūt išsiuvinėtas maišelis apatiniams drabužėliams į darželį - visa tai vaikui žymės naują etapą jo gyvenime. Nuostabu, kai mamos pačios pasiuva užvalkalus patalynei ar bent pagalvei. Juos išsiuvinėja, aplikuoja. Vaikai tai labai mėgsta, džiaugiasi kiekvieną kartą ruošdamiesi miegoti.

Adaptacija mokykloje: kaip padėti pirmokui

Rugsėjį ugdymo įstaigos išgyvens pokyčius, nes vėl prisipildys būriu naujų vaikų. Tėvai (globėjai), kurie nuo rudens palydės savo atžalas į ugdymo įstaigą, išgyvens ne tik džiaugsmą, bet nerimą, jaudulį ir nežinią. Pirmas dvi savaites, o kartais ir mėnesį, pradėjus lankyti darželį, vyksta vaiko adaptacija. Vaikai patekę į naują aplinką gali elgtis įvairiai: būna liūdni, įsitempę, nekalbūs, apatiški arba neįprastai judrūs, pikti ir/ar agresyvūs. Tai normali mažo vaiko jausmų eiga, kurią suaugusiems reikia suprasti ir kantriai išlaukti. Tai laikas, kai vaikas, o kartu ir jo tėvai (globėjai) turi prisitaikyti prie pasikeitimų ir naujų sąlygų. Labai svarbu suteikti vaikui saugumo jausmą, atliepiant jo individualius poreikius.

Pirmosios klasių moksleivių adaptacija yra ilgas ir sudėtingas procesas. Netgi labai mokyklai pasiruošęs vaikas pirmomis savaitėmis neišvengiamai patiria stresą. Padidinto streso būsenoje jis išliks ir visą adaptacijos laikotarpį. Šis laikotarpis gali trukti nuo 4-5 iki 8-10 savaičių priklausomai nuo įvairių faktorių. Tradiciškai pirmų klasių mokinių adaptaciją psichologai vertina pirmo mokslo metų ketvirčio pabaigoje (lapkričio mėn.). Manoma, kad iki to laiko mūsų mažiausieji mokiniai nuo aktyvios adaptacijos etapo pereina prie ramaus funkcionavimo jiems naujose sąlygose.

Pirmosios 2-3 mokymosi savaitės įvardinamos kaip „fiziologinė audra“. Šiame etape vaiko organizmas į naujai atsiradusias sąlygas reaguoja beveik visų savo sistemų įtampa, t.y. vaikai išeikvoja didesnę savo organizmo resursų dalį. Kalbant apie elgesį, šiame sunkiausiame mokyklinės adaptacijos etape vaikai, priklausomai nuo temperamento, gali pasireikšti dviem būdais. Vienis tampa ypač judrūs, išsiblaškę, irzlūs, kaprizingi. Kiti, priešingai - tampa lėti, mieguisti, verkšlenantys. Pas vienus ir kitus neretai gali būti stebimas neramus miegas ir apetito pokyčiai. Vaikas gali pašokti 5 valandą ryto, bijodamas pavėluoti į mokyklą, arba sunkiai keltis net ir 8 valandą, o būtinybė pavalgyti gali kelti pykinimą. Šią audrą reikia tiesiog išlaukti.

Kitas adaptacijos etapas yra nestabilus prisitaikymas. Šis etapas trunka apie 4-6 savaites. Vaiko organizmas ir psichika atranda reagavimo būdus į naujas sąlygas. Vaikas lyg gauna signalą: tai yra naujos sąlygos, kuriose teks funkcionuoti ilgą laiką ir „panikos“ periodą pakeičia „nusistatymo“ periodas. Adaptacijos procesas šiame etape vyksta dar gana intensyviai, bet „darbiniame režime“. Pasikeičia ir pirmoko elgesys - jis tampa ramesnis, atsiranda susidomėjimas naujiems žmonėmis, bendraklasiais, užsimezga pirmieji draugiški ryšiai.

Po maždaug 4-6 mokymosi savaičių prasideda sąlyginai stabilaus prisitaikymo periodas, kuris tęsiasi nuo pusės metų iki metų. Į krūvį vaiko organizmas reaguoja daug mažesne įtampa. Socialinis lygis - naujo vaidmens suvokimas ir priėmimas, santykių su mokytoju ir bendraklasiais kūrimas.

Kaip įvertinti vaiko adaptaciją mokykloje?

Kada galime kalbėti apie sėkmingą vaiko adaptaciją mokykloje? Emocinis stabilumas. Vaikas yra ramus, nejaučia nerimo, įtampos ir baimių mokyklos atžvilgiu. Vaiko adaptacija sėkminga, kai nebestebimas padidintas nuovargis, verkšlenimas.

Patenkinamas mokymosi pasiekimų lygis. Sėkmingai prie mokymosi ir mokyklos aplinkos prisitaikęs pirmokas geba įsisavinti mokymosi programą, suprasti užduotį ir kartu su kitais vaikais ieškoti jos sprendimą, sąmoningai atsiminti mokymosi medžiagą.

Adekvatūs santykiai su mokytojais ir bendraklasiais. Santykiai su kitais vaikais klostosi ramiai, be ypatingų konfliktų arba jie įvyksta gana retai. Paprastai adaptacijos pabaigoje pirmokas turi draugų klasėje. Labiau bendraujantys vaikai užmezga ryšį su didesnę klasės dalimi, labiau uždaresni - tik su kai kuriais bendraklasiais.

Savęs kaip mokinio suvokimas. Taigi, po 6-8 mokymosi savaičių galima daryti pirmąsias išvadas apie pirmokų adaptaciją mokykloje.

Adaptacijos lygiai:

• Aukštas adaptacijos lygis - pirmokas mėgsta mokyklą, didžiuojasi esąs mokinys. Toks vaikas pakankamai lengvai mokosi, domisi naujais dalykais, kruopščiai atlieka užduotis be ypatingos suaugusiojo kontrolės.
• Vidutinis adaptacijos lygis - pakankamai pozityviai nusiteikęs mokyklos atžvilgiu, turi gerus santykius su mokytoju ir bendraklasiais. Visgi užduotims atlikti kartais reikalinga suaugusiojo pagalba ir priežiūra.
• Žemas adaptacijos lygis - nemėgsta mokyklos arba yra abejingas, pamokų metu dažnai užsisvajoja, sunkiai įsijungia į bendrą veiklą, dažnai trukdo kitiems vaikams.

Mokyklinė dezadaptacija (arba mokyklinė neurozė) - vaiko adaptacija negalima dėl kitų patiriamų sunkumų ar sutrikimų. Tai netinkamas vaiko santykis su savimi ir supančiu pasauliu, vidinis konfliktas, neleidžiantis įsilieti į mokyklą, įsisavinti mokymosi medžiagą, užmegzti santykius su bendraklasiais. Mokyklinė dezadaptacija nėra laikina ar sietina su vaiko amžiumi, pasikeitusiomis sąlygomis, laikui bėgant ji tik gilėja.

Metodika vaiko adaptacijos įvertinimui

Ši metodika padeda išryškinti sunkumus, atsirandančius ankstyvame vaikų mokymosi etape.

Metodika „Gyvūnų mokykla“

Instrukcija: „Dabar mes su jumis nuvyksime į nuostabią kelionę, į stebuklingą mišką. Atsisėskite patogiai, atsipalaiduokite, užsimerkite. Įsivaizduokite, kad esate miško pievoje, šiečia saulė. Paklausykite, kaip ošia lapai virš galvos, minkšta žolė liečia kojas. Miško pievoje jūs matote „Gyvūnų mokyklą“. Apsidairykite. Kokie gyvūnai mokosi šioje mokykloje? O koks gyvūnas yra mokytojas ir moko kitus? Kuo užsiima mokiniai? O koks gyvūnas esi tu? Ką tu tuomet jauti? Pabūkite su savo jausmais. Jūs pabuvote „Gyvūnų mokykloje“. Dabar paimkite pieštukus (flomasterius), popierių ir pabandykite nupiešti tai, ką matėte“. Vaikai vykdo instrukciją. Kai vaikai baigia piešti, prašoma: „Atidžiai pažiūrėkite į savo piešinį ir suraskite gyvūną, kuriuo galėtumėte būti jūs.

Anketos

Vaikams išdalinamos anketos. Būtų gerai, kad ant jų iš anksto būtų užrašytas vaiko vardas ir pavardė, nes ne visi vaikai dar geba rašyti.

1. A. B.
2. A. B.
3. Įsivaizduok, kad tu sutikai mažylį iš vaikų darželio, kuris dar nieko nežino apie mokyklą. A. B.
4. Įsivaizduok, kad tau pasiūlė mokytis namuose kartu su mama ir tik kartais eiti į mokyklą. A. B.
5. Įsivaizduok, kad yra mokykla A ir mokykla B. Mokykloje A pirmoje klasėje yra toks pamokų tvarkaraštis: kiekvieną dieną skaitymas, matematika, rašymas ir tik kartais dailė, muzika ir kūno kultūra. Mokykloje B yra kitoks pamokų tvarkaraštis - kiekvieną dieną kūno kultūra, muzika, dailė ir technologijos ir tik kartais skaitymas, matematika, lietuvių kalba. A. B.
6. Įsivaizduok, kad pas jus į svečius atvažiavo tavo tėvų pažįstamas. A. B.

Klausimai, nesusiję su mokykla:

7. Įsivaizduok, kad šiandien per pamoką tu labai gerai dirbai ir mokytoja tau sako: „[vaiko vardas], tu šiandien labai stengeisi ir aš noriu tave apdovanoti už gerą mokymąsi. Pasirink pats, ką tu nori - saldainį, žaislą arba geltoną šypsenėlę/ pagyrimą į knygelę“. A. B.

Teigiamas požiūris į mokyklą, būtinybės/ noro/ poreikio mokytis jausmas, t.y. 1 - teigiamas požiūris į mokyklą nesant mokyklinei orientacijai (pirmenybė teikiama ikimokykliniams veiklai). 1 lygis: būtinai klausimai 1, 4 - A; 2, 5 - B. 2 lygis: klausimai 1, 4, 7 - A; atsakymuose nėra aiškios orientacijos į mokyklą ir(ar) mokymąsi.

Metodika „Rutuliukai“

Aprašymas: vaikams rodomas popieriaus lapas, kuriame pavaizduoti 4 sunumeruoti apskritimai ir sako instrukciją: „Pažiūrėk į šiuos rutuliukus. Įsivaizduok, kad visi tavo klasės vaikai sustojo į šių rutuliukų vidų. Į pirmą rutuliuką sustojo vaikai, kuriems mokykloje viskas sekasi. Jie viską žino, visada atsako į mokytojo klausimus, niekada nedaro klaidų, visada tinkamai elgiasi, jiems mokytojas niekada nedaro pastabų. Į antrą rutuliuką atsistojo vaikai, kuriems sekasi beveik viskas: jie atsako beveik į visus klausimus, bet į kai kuriuos atsakyti negali, jie beveik visada viską teisingai atlieka, bet kartais padaro klaidų. Į trečią rutuliuką sustojo vaikai, kuriems daug kas nesiseka: jie atsako tik į lengvus mokytojo klausimus, dažnai daro klaidas. Ketvirtame rutuliuke stovi vaikai, kuriems mokykloje visai nesiseka. Jie negali atsakyti nei į vieną mokytojo klausimą, jie daro daug klaidų. Pažymėk, į kurį rutuliuką atsistosi pats.

Antroje dalyje keliausime prie mokytojų ir pirmokų tėvų, nes iš jų gaunama informacija yra labai svarbi, siekiant sudaryti kuo pilnesnį mokinių adaptacijos mokykloje vaizdą.

tags: #priesmokyklinio #amziaus #adaptacija

• Daugiau apie Antano Kučinsko „Žvaigždžių operą“
• Viskas, ką reikia žinoti apie naujagimio sauskelnes
• Rizikos susijusios su aliuminiu kūdikių maisto mišiniuose
• Gimimo žvaigždės: tikėjimo ir astrologijos požiūriai
• Vaiko ugdymas