Seksas nėštumo metu: saugumas ir nauda
Nėštumas - natūrali, tačiau labai jautri moters gyvenimo būsena, kuri neatsiejama ir nuo pokyčių intymiame gyvenime. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų: ar seksas nėštumo metu yra saugus? Atsakymas paprastas - taip, jei nėštumas vystosi normaliai, o gydytojas nenurodė kitaip.
Jei nėštumas yra fiziologinis (be komplikacijų), seksas ne tik leidžiamas, bet ir naudingas - jis palaiko emocinį ryšį tarp partnerių, skatina kraujotaką dubens srityje, padeda atsipalaiduoti, gali pagerinti miegą ir nuotaiką. Svarbu: kūdikis yra saugiai apsaugotas vaisiaus vandenų, gimdos sienelių ir gleivinės kamščio - tad tiesioginio poveikio lytiniai santykiai jam nedaro.
Saugiausios sekso pozos nėštumo metu
Kai pilvukas auga, svarbiausia - patogumas ir spaudimo išvengimas. Štai kelios saugiausios ir patogiausios pozos:
- Šaukštelių poza (šonas į šoną): Abi pusės guli ant šono, vyras - už moters nugaros. Puiki poza vėlesniam nėštumo laikotarpiui - nėra spaudimo pilvui, leidžia atsipalaiduoti.
- Moteris viršuje: Leidžia moteriai kontroliuoti judesių greitį ir gylį. Patogu tol, kol pilvukas netrukdo judesiams.
- Iš galo (doggy style): Tinkama viduriniame ir vėlyvame trimestre, kai jau sunku gulėti ant nugaros. Svarbu pasirinkti tinkamą kampą, kad nebūtų diskomforto.
- Ant krašto (moteris guli, vyras stovi arba klūpo): Moteris guli ant nugaros ar šono, o vyras - ant grindų arba lovos krašte. Ši poza gali būti patogi antrąjį trimestrą, bet vėliau reikėtų vengti gulėjimo tiesiai ant nugaros.
Kada seksu geriau nesinaudoti?
Yra tam tikros situacijos, kai seksas gali būti pavojingas arba nerekomenduojamas:
- Esant šioms būklėms: placenta previa (žemai esanti placenta), kraujavimas ar tepliojimas, ypač be aiškios priežasties, gimdos kaklelio nepakankamumas,
- Priešlaikinio gimdymo rizika ar buvę priešlaikiniai sąrėmiai,
- Nėštumas po IVF ar buvusių persileidimų (gydytojas gali rekomenduoti atsargumą),
- Infekcijos rizika (pvz., jei yra lytiniu keliu plintančių infekcijų).
Po vandens nutekėjimo (prasidėjus gimdymui) seksas griežtai draudžiamas, nes didėja infekcijos pavojus kūdikiui.
Pasiruošimas gimdymui: gimdos kaklelio vėrimasis ir stadijos
Kiekviena būsima mamytė labai laukia susitikimo su savo mažyliu. Dažnai laukimo džiaugsmą užgožia baimė, baimė gimdyti. Stresą ir nerimą kelia klaidingas gimdymo įsivaizdavimas. Būsimai mamytei svarbu suprasti, kad gimdymas - tai natūralus fiziologinis procesas, ir sužinoti, kokia iš tiesų yra natūralaus gimdymo eiga.
Gimda - tai kriaušės formos organas. Viršutinė gimdos dalis vadinama gimdos dugnu, žemiau jos yra gimdos kūnas - didžiausia gimdos dalis. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu.
Reguliarių (tikrųjų) sąrėmių metu susitraukiantys gimdos raumenys suspaudžia vaisių ir stumia jį gimdymo kanalu. Tuo tarpu gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir vertis. Pirmą kartą gimdančioms moterims gimdos kaklelis iš pradžių sutrumpėja, o vėliau pradeda vertis, pakartotinai gimdančioms trumpėja ir veriasi tuo pačiu metu, todėl jų gimdymas dažniausiai būna greitesnis.
Gimdymo laikotarpiai
Gimdos kaklelio vėrimosi laikotarpis: Vėrimosi (atsidarymo) laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Šis laikotarpis dar skirstomas į dvi fazes: latentinę (nuo 0 iki 4 cm) ir aktyviąją (nuo 4 iki 10 cm atsivėrimo).
Kaklelio vėrimosi laikotarpiu gimdyvė turi aktyviai judėti (vaikščioti, stovėti atsirėmus į sieną, sėdėti ant gimnastikos kamuolio, stovėti keturiomis, tūpti, stoti), šlapintis kas 2-4 valandas, gerti ir valgyti lengvai virškinamą maistą, jei to nori. Visa tai padeda mažyliui lengviau slinkti gimdymo takais ir suteikia jėgų gimdyvei.
Latentinės fazės metu sąrėmiai nebūna labai skausmingi, pojūčiai gali priminti menstruacinius spazmus. Kuo labiau gimdos kaklelis prasiveria, tuo sąrėmiai tampa intensyvesni ir labiau varginantys. Šis gimdymo laikotarpis trunka 10-16 valandų, gimdant pirmą kartą; gimdant pakartotinai - 6-8 valandas. Gimdymo trukmė yra labai individuali, kaip ir pats gimdymas.
Dažniausiai sąrėmių intensyvumas didėja pagal šią schemą:
| Atsidarymas | Sąrėmių trukmė | Intervalas tarp sąrėmių |
|---|---|---|
| Prasideda | 20-30 sek. | 10 min. |
| 3 cm | 20-40 sek. | 5-10 min. |
| 8 cm | 40-60 sek. | 2-3 min. |
| 10 cm | 60-90 sek. | 30-60 sek. |
Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos matmenį (maždaug virš ausų), kaklelis yra visiškai atsidaręs, tada prasideda kita gimdymo fazė - išstūmimo laikotarpis.
Išstūmimo laikotarpis: Noras stangintis paprastai atsiranda savaime, kai mažylio pirmeigė dalis (dažniausiai tai yra galvytė) pasiekia dubens dugną. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti kvėpuojant. Štai kodėl nėštumo metu patariu ruoštis gimdymui ir apsilankyti praktiniuose mokymuose, kur mokoma kvėpuoti gimdymo metu. Šis laikotarpis trunka nuo 15 min. iki 2 valandų. Išstūmimo laikotarpis prailgėja, jei gimdyvei atlikta epidūrinė nejautra.
Placentinis laikotarpis: Užgimus mažyliui, jei moters Rh (D) faktorius teigiamas, virkštelė perkerpama, kai nustoja pulsuoti. Jei moters Rh (D) neigiamas, virkštelė perspaudžiama kaip galima greičiau. Placentinio laikotarpio metu placenta atsiskiria nuo gimdos sienos ir moteriai pasistanginus užgimsta. Šis laikotarpis trunka 8-30 min. Dažniausiai šiuo laikotarpiu į veną arba raumenis suleidžiami gimdos sutraukimus skatinantys vaistai, tokiu būdu placenta greičiau pasišalina, netenkama mažiau kraujo, sumažėja mažakraujystės ir kraujo perpylimo rizika.
Po gimdymo apžiūrima, ar neplyšo tarpvietė ar makštis, gilūs ir kraujuojantys gimdymo takų plyšimai susiuvami, prieš tai atlikus nejautrą. Per pirmąją parą po gimdymo įprastai netenkama iki 500 ml kraujo. Kelias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai nemalonūs gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Kuo daugiau kartų gimdžiusi moteris, tuo gimdos susitraukimai labiau varginantys. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.
Gimdymo pozos: pasirinkimo laisvė ir patogumas
Jei gimdymas yra normalus, moteris gali pati pasirinkti jai patogią stanginimosi padėtį. Gulima ant nugaros padėtis yra pati nepalankiausia. Dažniausiai ligoninėse guldoma pusiau gulomis, atrėmus pėdas į atramas ir įsikibus į specialias atramas. Taip patogiausia suteikti pagalbą mamai ir mažyliui (jei ji reikalinga). Lengviau įvertinti, kaip slenka žemyn mažylio galvutė, kokia gimdymo stadija, ar mažylio padėtis taisyklinga.
Gimdymas atsitūpus: Pagal fizikos dėsnius (žemės traukos jėga), gimdymas atsitūpus - tai viena iš geriausių gimdymo pozų. Visgi ši poza turi savo minusų. Pirmiausia, nėra kaip suteikti pagalbos gimdyvei, dažniau plyšta tarpvietė, kyla didesnio kraujavimo rizika ir kitų komplikacijų. Jei moteris fiziškai nepasiruošusi, netreniravo raumenų nėštumo metu, tada labai greitai pavargstama.
Gimdymas keturpėsčia: Kitaip dar vadinama šuniuko poza. Gimdyvė atsiklaupusi, pasirėmusi alkūnėmis ir mažylį stumia vertikaliau, nei gulėdama ant nugaros. Šitaip gimdant akušerė gali suteikti pagalbą, sekti, kaip slenka mažylio galvutė, prilaikyti ją. Ši poza taip pat turi savo minusų, nes moteris atsisukusi į personalą nugara, su ja sunkiau palaikyti ryšį, sekti stangas.
Gimdymas gulint ant šono: Gimdyvė guli ant šono, viršutinė koja pakeliama, sulenkiama per kelį ir prilaikoma. Pozos minusas, jei lova nėra specialiai pritaikyta gimdyti gulint ant šono, kažkam teks laikyti viršutinę gimdyvės koją iškėlus.
Kiekviena moteris intuityviai jaučia jai patogiausią padėtį, ir tai gali nebūti nei viena iš išvardytų padėčių.
Vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės. Tokiu būdu naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis, jos glėbyje jis greitai sušyla, nurimsta, girdint jos širdies plakimą.
Vidutiniškai placenta yra 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, vidutinė masė - 500 g. Norint užtikrinti kokybišką gimdymo paslaugos teikimą, labai svarbu, kad būtų atlieptas tiek emocinis, tiek fizinis gimdyvės saugumas, kurie tarpusavyje yra tampriai susiję. Fizinį saugumą ypač užtikrina laisvė rinktis: kaip judėti, ar judėti išvis, kokioje pozoje gimdyti. Užtikrinus fizinį saugumą, gimdyvė ir emociškai taps stipresnė, nes jausis išgirsta ir palaikoma. Gera emocinė savijauta, žinoma, prisideda ir prie sklandesnės gimdymo eigos.
Mažiau nei trečdalis 2022 metais gimdžiusių moterų nurodė, kad galėjo laisvai judėti viso gimdymo metu, o pozą, kurioje jos stūmė kūdikį, galėjo rinktis 13 procentų gimdyvių. Galimybė rinktis gimdymo pozą Lietuvoje mažai kinta nuo 2019-ųjų. Visgi lyginant atskiras ligonines, situacija skiriasi labai ryškiai: 53 proc. moterų pozą galėjo rinktis Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose ir beveik dešimt kartų mažiau - Vilniaus klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) (5 proc.) ir Vilniaus gimdymo namuose (6 proc.).
Dauguma moterų Lietuvoje ligoninėse gimdo gulėdamos ant nugaros - devynios iš dešimties. Praktiškai visos ( 98 proc.) - LSMU Kauno ligoninėje, po 96 proc. - Vilniaus gimdymo namuose ir Antakalnio ligoninėje. Pasirinkimo ir pozos patogumo rodikliai išlieka panašūs nuo 2019-ųjų, tačiau galimybė judėti sąrėmių metu mažėja - nuo 42 proc. 2019-aisiais ir 39 proc. 2020-aisiais iki 27 proc. 2021-aisiais ir 31 proc.
Galimybės judėti Kauno stacionaruose buvo dvigubai didesnės - 2022 m. buvo prieinamos 40 procentų gimdyvių. 2021 m. šis skaičius buvo 34 proc., 2020 m. - 43 proc., 2019 m. Geriausios sąlygos gimdant judėti 2022 m. buvo sudarytos Krikščioniškuose gimdymo namuose - 52 proc. Vilniaus ligoninės prasčiausiai užtikrina ir dar vieną PSO rekomendaciją - kad gimdyvė galėtų (ir, jei nori, turėtų) gerti ir užkąsti.
Patariama išbandyti įvairias pozas: atsikelti, atsiremti į kamuolį, atsisėsti ir sukti klubais ratus, atsisėsti išskėstomis kojomis, atsistoti "ant keturių", atsiremti į kamuolį ir siūbuoti pirmyn atgal. Didelis gimnastikos kamuolys tapo nepakeičiama priemonė gimdymo namuose.
Vertikalioje padėtyje lengviau stumti, nes tam padeda sunkio jėga, kuri padeda kūdikio galvutei svirti žemyn. Lietuvoje, jei gimdymas yra normalus, moterys teoriškai gali pasirinkti joms patogią gimdymo pozą, t. y. stanginimosi padėtį. Anot ekspertų, padėtis gulint ant nugaros - pati nepalankiausia gimdymo metu, tačiau dažnai su gimdyvėmis šis klausimas neaptariamas ir nepateikiama kitų alternatyvų.
Plačiai nusistovėjusi praktika, patogumas ligoninės personalui. Manoma, kad medicininis personalas moteris gimdyti gulint arba pusiau sėdomis (t. y. Lengviau stebėti vaisių. Jei gimdyvė guli arba pusiau sėdi lovoje, medicininiam personalui paprasčiau pritvirtinti daviklius prie jos pilvo ir stebėti vaisiaus širdies tonus.
Padėtis gulint yra patogi gydytojams, bet ne visada ji laikoma fiziologine ir patogia moteriai. Didesnė tarpvietės traumų rizika. Didesnis skausmo pojūtis. Yra daugybė gimdymo pozų ir nė viena iš jų nėra universali be tinkama visoms gimdyvėms. Skirtingais gimdymo etapais patariama išbandyti skirtingas pozas: kai kurios jų padės vaisiaus galvytei įsitvirtinti ir judėti dubens link. Tačiau esant tam tikroms situacijoms reikia laikytis gydytojų bei saugumo rekomendacijų ir kai kurių gimdymo pozų tiesiog vengti.
Daugelis gimdyvių instinktyviai renkasi klūpoti ant kelių ir į žemę remtis plaštakomis. Ši gimdymo poza gali padėti nusiraminti ir paskatinti vaikelį pasisukti į tinkamiausią padėtį. Gulėjimas ant šono yra naudingas ilsintis, ypač ilgo, užsitęsusio gimdymo metu. Ši poza padeda visiškai atsipalaiduoti ir atpalaiduoti didžiąją dalį kūno raumenų.
Tiesioginė transliacija: Pasirūpinimas savimi nėštumo metu ir po gimdymo
Daugeliui gimdančių moterų natūraliai gali kilti noras pritūpti, ir daugelis šią pozą pasirenka atėjus laikui vaisių aktyviai stumti. Vandenyje, priklausomai nuo gimdymo eigos ir rizikų, moteris gali išbūti iki pat galo, t.y. Pagalbinių priemonių - gimdymo kamuolio, kėdės ar kt. Pagalbinė priemonė naudojama siekiant išlaikyti tiesią sėdėseną. Tai skatina gravitaciją, kad kūdikio galvytė galėtų nusileisti, o gimdyvė - pailsėti. Stovėjimas gimdymo metu vėlgi skatina gravitaciją, padeda vaikeliui tinkamai judėti gimdymo takais ir užtikrina gerą savijautą. Daugelis gimdyvių instinktyviai judina klubus (suka juos ratu) arba supasi iš vienos pusės į kitą. Tiesa, kai kurioms gimdančioms moterims patogiau stovėti vienoje vietoje atsirėmus į sieną, lovą arba partnerį.
