Ką daryti, jei vaikas, atėjus pasiimti jo į darželį, priešinasi ir nenori eiti namo? Šis klausimas dažnai nuskamba iš tėvų lūpų, kai vaikas, rodos, puikiai jaučiasi darželyje ir nenori nutraukti smagaus žaidimo. Tai gali sukelti nuostabą ir nerimą, tačiau svarbu suprasti, kad vaiko nenoras eiti namo yra normali reakcija, rodanti, kad jam darželyje yra smagu ir įdomu.
Kodėl vaikas nenori eiti namo iš darželio?
Vaikystėje pats rimčiausias darbas yra žaidimas. Ir tai vaikai daro su tokiu įsitraukimu ir noru, kurio pavydi net suaugusieji. Tikėtina, kad jūsų mergaitei labai patinka žaisti darželyje su naujais žaislais ir kitokiais žaidimais nei namuose. Paprastai darželio ritmas apima įvairias veiklas: rytą ratą, pusryčius, žaidimus lauke ar grupėje, pietus, miegą, pavakarius ir vakarinius žaidimus laukiant tėvelių. Dažnai tėvai ateina pasiimti vaikų kaip tik tuo momentu, kai žaidimas yra pačiame įkarštyje, pačiame smagume. Nors dukrytė myli jus ir nori eiti namo, ji tiesiog nenori nutraukti savo veiklos šią akimirką. Užbaigti žaidimą iki galo yra labai svarbu kiekvienam vaikui.
Tai, kad jūsų namuose viskas gerai, liudija tai, kad dukrytė gali atvirai reikšti savo jausmus ir nebijoti būti nubausta. Tačiau kiekvienai mamai skaudu girdėti tokius žodžius, ypač kai taip stengiatės dėl vaiko. Kartais kyla abejonių, ar galėjote elgtis ramiau, švelniau, ar ilgiau palaukti.
Vaikai iki 3 metų dar sunkiai suvokia išsiskyrimą. Kai kurios auklėtojos susitaria su tėvais, kad jie tik pasirodo, jog atėjo, o vaikus auklėtojos pačios palydi iki rūbinėlės. Taip vaikai turi pakankamai laiko užbaigti žaidimą, susitvarkyti ir atsisveikinti su darželiu. Tačiau net ir tada gali būti ašarų, nes auklėtoja yra auklėtoja, o tėvai yra tėvai. Jei vaikas visą dieną laikėsi darželyje ir buvo geras, tai atėjus tėvams išsilieja visos nuoskaudos ir baimės.
Kitas svarbus momentas - adaptacija vyksta visai šeimai. Tėvams taip pat reikia priprasti prie to, kad jų vaiką prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad į dienotvarkę įsiterpia kelionės į ir iš darželio, galimos vaiko ligos ir kiti niuansai. Su pokyčiais gali susidurti ir broliai ar seserys.
Viena dažniausių priežasčių, kodėl vaikas nenori eiti į darželį, yra nepatinkanti auklėtoja. Vaikai stipriai reaguoja į aplinką, ypač jei ji neatitinka namų aplinkos. Auklėtojoje vaikas ieško artimiausio žmogaus - mamos - bruožų. Jeigu mama švelni, o auklėtoja griežtesnė, jos balso tembras stipresnis - vaikas tai suvokia kaip barimą.
Kita dažna priežastis - bendravimo su bendraamžiais ypatybės. Jeigu vaiką, ypač jautresnį, pirmomis dienomis kas nors nuskriaudė, jis bijo, kad ir vėl bus nustumtas į šalį.
Dar vienas svarbus dalykas - taisyklės, kurių darželyje reikia laikytis. Su šia problema dažniausiai susiduria lepesni vaikai, kuriems namuose viskas leidžiama. Tuomet mažylis nebesupranta, kodėl reikia valgyti tai, ko jis nemėgsta, kodėl, kai nori žaisti, reikia eiti miegoti.
Nenoro lankyti darželį priežastis gali būti labai reali. Pasiūlykite vaikui pažaisti, kad esate įsivaizduojamame darželyje (dalyviai gali būti meškiukai, lėlės). Svarbu, kad būtent vaikas vadovautų spektakliui ir nustatytų jo eigą - o Jūs stebėkite.
Paklauskite, kaip kiti vaikai ten leidžia laiką, žaidžia ir ką jie veikia. Patartina vaikams nupirkti arba paimti iš bibliotekos keletą vaikiškų knygučių apie darželį - mažylis galės įdomiai sužinoti, kas ir kaip ten vyksta. Skaitymas kartu padės jam prisitaikyti prie situacijos ir būtinybės ten eiti.
Kartais net nekaltas, mums nereikšmingas elgesys gali būti labai reikšmingas vaikui.
Žaislų parduotuvėje ar išėjus pasivaikščioti, negalima grasinti: „Na, viskas, atia, aš išeinu, palieku tave čia vieną.“
Ikimokyklinio ugdymo svarba vaiko psichologijai: trečiaisiais gyvenimo metais vaiko viduje vyksta asmenybės krizė, kuri pasireiškia vaiko savarankiškumo pradžia. Šiuo metu vaikas atskiria save nuo aplinkos, įvardija save kaip individą. Vyksta konfliktas, vaikas sako: “Aš pats valgysiu, pats rišiuos batelius”. Treti gyvenimo metai - palankiausias laikas leisti vaiką į darželį. Darželyje vaikai išgyvena sėkmę ir nesėkmę. Darželinukas pajaučia savo kailiu, kas tai yra, ir išmoksta pats su tuo susidoroti. Skirtumas tarp vaikų, lankiusių ir nelankiusių darželio, pajaučiamas pradėjus eiti į mokyklą. Lankiusiems darželį vaikams adaptuotis mokykloje daug lengviau.
Šie vaikai jau yra susipažinę su grupės taisyklėmis. Dažniausiai į mokyklą ateina vaikai iš to paties darželio, tos pačios grupės, todėl prisitaikymas prie mokyklos netampa kritiniu laikotarpiu. Šią adaptaciją daug sunkiau išgyvena nelankę darželio vaikai. Jiems tai jau nauji potyriai, naujas kolektyvas, o vaikas dar nežino bendravimo kolektyve taisyklių, todėl pirmoje klasėje tokiam vaikui labiau rūpi bendravimo problemos nei mokslai.
Sprendimo būdai ir patarimai
Kaip tvarkytis su vaiko isterija pasiimant jį iš darželio? Pirma, pasitarkite su auklėtoja, kokiu metu yra geriausia ateiti pasiimti vaiko. Jei ateisite per anksti, pvz., tik po vakarienės, mergaitė bus nepatenkinta, nes dar nespėjo pažaisti, o jei per vėlai, tai bus pavargusi nuo jūsų laukimo.
Vaikai (o dažnas ir suaugęs) nemoka tiksliai pasakyti, kodėl pyksta. Atsimenu, kaip man grįžus iš ilgos kelionės, mažylis kurį laiką apsimetė, kad manęs net nemato, paskui pradėjo verkti, kad nenori mamos, nemyli jos, o tada jau puolė į glėbį ir kūkčiojo, kol nurimo.
Antra - leiskite paverkti jai tol, kol palengvės. Leiskite papykti ant jūsų. Išlikite rami ir pasitikinti savimi. Neskubėkite raminti, rengti mergaitės ir bėgti kuo toliau nuo auklėtojų, kitų tėvelių, kurie „kažin ką pagalvos“. Sutelkite dėmesį ne į savo gėdą, apmaudą, o į savo mergaitę. Jums dabar svarbu išbūti šalia jos, tokios pykstančios ir nusiminusios tiek, kiek reikės jai, o ne jums. Tam gali prireikti daugiau nei 5 minutės, tad pasiruoškite tam.
Trečias patarimas - auginkite dukros pasitikėjimą jumis. Nepabėkite paslapčia, neatsisveikinus su ja net trumpam. Sukurkite atsisveikinimo ritualą. Jei pažadėjote parnešti ką nors smagaus, pasistenkite nepamiršti. Bet patikėkite, vaikai labiau džiaugiasi jumis, o ne saldainiu. Ir šiaip, nepamirškite savo pažadų, kad pažaisite po pusryčių, kad pasiūsite suknelę lėlei, kad pažiūrėsite kartu filmuką.
Geriausias šios situacijos sprendimo būdas yra pokalbis su mažyliu. Svarbu jam paaiškinti, kad kiekvienas turi pareigas - taip sukonstruotas pasaulis.
Savo nuotykio su darželiu pradžioje vaikas nesijaučia saugus. Suaugusieji turėtų organizuoti vaiko pasaulį taip, kad viskas jame būtų kiek įmanoma nuspėjama, organizuota ir, svarbiausia, suprantama vaikui. Be to, būtina pasirūpinti fiziniu vaiko saugumu. Darželis turi būti mažylio amžiui ir gebėjimams pritaikyta vieta.
Pernelyg didelė tėvų kontrolė nėra palanki vaiko prisitaikymo prie darželio laikotarpiu. Vaikystė yra svarbus gyvenimo etapas, kai vaikas išmoksta elgtis tam tikrose situacijose. Jis įgyja naujų įgūdžių, o tėvų ar darželio darbuotojų palaikymas skatina ugdyti jo pasitikėjimą savimi ir tikėjimą savo jėgomis.
Pagalba vaikui atliekant jam pavestas užduotis, savarankiško tyrinėjimo apribojimas gali sukelti didelį vaiko nenorą lankyti darželį. Vaiką gali varginti suaugusiųjų kontrolė ir perteklinė pagalba. Labai svarbu pasitikėti savo vaiku.
Ramus pokalbis su vaiku turėtų palengvinti situaciją, verta paprašyti jo prisiminti malonias akimirkas, praleistas su staiga priešu tapusiu draugu, pabandyti paaiškinti jo elgesį, kad visi kartais nervinasi, bet tai nėra priežastis kelti muštynes.
Pasiūlykite vaikui pažaisti, kad esate įsivaizduojamame darželyje (dalyviai gali būti meškiukai, lėlės). Svarbu, kad būtent vaikas vadovautų spektakliui ir nustatytų jo eigą - o Jūs stebėkite.
Paprašykite, kad vaikas nupieštų paveikslėlį ir atvaizduotų vaikus darželyje, žaidimus, mėgstamą renginį… Suprasite jo jausmus.
Sėkminga vaiko adaptacija darželyje prasideda dar vaikui nežengus kojos į ugdymo įstaigą. Medicinos psichologė pataria, ką reikėtų daryti dar iki darželio.
Pasirengimo darželiui planas:
- Suvienodinti namų ir darželio rutiną. Pavyzdžiui, jeigu vaikas vis dar miega dienos miegą du kartus, o darželyje tik vieną - naudinga jau namuose pereiti prie miegojimo vieną kartą per dieną (ir, idealu, panašiu metu, kaip ir darželyje). Taip pat galima pradėti pratintis keltis tuo metu, kai teks keltis į darželį, valgyti panašiu metu, eiti į lauką.
- Apie darželį kalbėtis iš anksto. Su vyresniais vaikais (apie 3 m.) pokalbių apie būsimą ėjimą į darželį gali būti daugiau nei su mažaisiais, nes jiems jau patiems gali kilti įvairių klausimų, baimių ar pan. Labai svarbu į visus tuos klausimus pasistengti atsakyti, jų nenuvertinti. Net jeigu vaikas to paties klausia daugybę kartų, svarbu ramiai atsakyti. Tai gali rodyti, kad vaikui ši mintis kelia nerimą ir jis taip bando nusiraminti, užtikrinti, kad viskas yra gerai. Galima iš anksto darželį apžiūrėti iš lauko, kelis kartus pro jį praeiti, galbūt per atstumą pasižiūrėti, kaip lauke žaidžia vaikai, papasakoti vaikui, kas vyksta ar pan.
- Susidėlioti adaptacijos planą. Paprastai vaiko adaptacijos planą pateikia pati ugdymo įstaiga ir kiekvienoje įstaigoje šis planas gali būti skirtingas. Svarbu, kad tėvai žinotų, koks tas planas: kiek trunka, ar jie bus įleidžiami į klasę, kaip vis ilginamas vaiko pasilikimo laikas darželyje ir pan. Svarbu, kad tėvams jis tiktų ir jie jaustųsi kiek įmanoma ramesni tuo laikotarpiu. Taip pat labai svarbu, kad adaptacijos metu nebūtų planuojama ilgesnių pertraukų ar atostogų, nes tai gali apsunkinti adaptacijos procesą.
- Tėvams paruošti save, kad jiems taip pat tai bus adaptacija. Tėvams taip pat reikės adaptuotis prie to, kad jų vaiką visą ar pusę dienos prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad į dabartinę dienotvarkę įsitraukia kelionės į bei iš darželio, galimos vaiko ligos ir kiti niuansai.
Chaotiškas šeimos rytas namuose arba ugdymo įstaigos „papeikimas“ vaikui girdint gali suaugusiajam atrodyti kaip nereikšmingos smulkmenos, dėl kurių vėliau kils nuostaba, kodėl vaikas nenori važiuoti į darželį. Taip apsunkinamas adaptacijos procesas. Ir atvirkščiai - tėvų ramybė ir nuoseklumas, pozityvus nuteikimas ir kai kurios kitos „smulkmenos“ gali iš esmės padėti tiek vaikui, tiek tėvams adaptacijos procese.
Kartais adaptacija darželyje sutampa su kitais svarbiais pokyčiais ar įvykiais vaiko gyvenime, net jeigu ir rekomenduojama jų vengti: persikraustymu, brolio ar sesės gimimu, tėvų skyrybomis ir panašiai. Net tokie pokyčiai kaip atpratinimas nuo sauskelnių ar žinduko, nustojimas vaiką maitinti krūtimi, vaikui taip pat yra svarbūs pokyčiai. Jeigu vienu metu yra pernelyg daug pokyčių, galime susidurti su stipresnėmis vaiko emocijomis, labiau iššūkį keliančiu elgesiu, miego sunkumais ar kt. Per daug pokyčių sukelia nepastovumą, neaiškumą, o tai kelia vaikui nesaugumo jausmą, kas pasireiškia liūdesiu, pykčiu. Visa tai, žinoma, sunkina adaptaciją. Rekomenduojama, kad darželio adaptacija kuo mažiau vyktų drauge su kitais pokyčiais, kiek tai yra įmanoma. Kitus pokyčius būtų svarbu suplanuoti iki darželio arba jau įvykus adaptacijai darželyje.
Konstruktyvus atsisveikinimas
Atsisveikinimas - tai viena skaudžiausių ir sunkiausių akimirkų adaptacijos metu. Tiek tėvai, tiek vaikai šiame momente gali išgyventi „puokštę“ įvairiausių emocijų. Konstruktyvus atsisveikinimas - vienas esminių sėkmingos adaptacijos elementų.
Trumpas ir struktūruotas atsisveikinimas. Pavyzdžiui, mama arba tėtis nupiešia širdutę vaiko delne, spusteli apsikabindamas, palinki geros dienos ir nusišypso atsisveikindamas. Svarbu, kad po šio „ritualo“ vaikas ir vaiką atvedęs suaugęs atsiskiria, išeina, o vaikas lieka su jį pasitikusia auklėtoja. Natūralu ir suprantama, kad be galo skaudu palikti vaiką verkiantį, tačiau struktūra vaikui suteikia saugumo, o saugumas ramina. Tad kelissyk atlaikius liūdesį, kaskart atsisveikinimas tampa emociškai vis ramesnis.
Atveda tas pats žmogus. Kai atsisveikinimai emocionalūs, rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuriam suaugusiajam pačiam yra kiek ramiau. Kartais girdžiu, kad atsisveikinant ir patys tėvai ašaroja arba vos sulaiko ašaras, tad vaikui lengviau būtų atsiskirti su tuo, kuris rodo, kad darželyje saugu ir viskas yra gerai. Kol įsitvirtina atsisveikinimo procesas, rekomenduojama, kad kaskart ir būtų vis tas pats žmogus.
Panašiu metu ir ne piko metu. Kartais būna, kad vaiką trikdo kitų atsisveikinimai prie durų, ima graudintis dar prieš atsiskiriant, gali jautriai reaguoti į kitų vaikų verksmą ar bendrą triukšmą ir pan. Rekomenduojama tokiu atveju pasitarti su auklėtoja, kada atvedamų vaikų srautas yra mažesnis, ir tėvai galėtų ramiau atsisveikinti.
Komunikuoti su auklėtoja. Jeigu neramu, kaip laikosi vaikas darželyje, rekomenduojama apie tai kalbėtis su auklėtoja. Įstaigos turi savų būdų, kaip komunikuoja su tėveliais. Dažnai būna taip, kad vaikas nustoja verkti vos tik tėvai išeina ir jis lieka su auklėtoja bei kitais vaikais, tuomet įsitraukia į žaidimus ir t. t. Nepasiteiravęs tėvas to nežino ir jaudinasi, ar vaikas nustojo verkti. Natūralu, kad dienos eigoje vaikui vis kyla „liūdesėlių“, kad jis pasidalina su auklėtoja, jog nori mamos ar tėčio šalia. Tai yra neatsiejama adaptacijos dalis. Paprastai auklėtojos sugeba į tai reaguoti tinkamai ir empatiškai. Važiuoti pas vaiką, kai jam pasidaro liūdna ar verkia dienos metu, nėra rekomenduojama (nebent tik išskirtinais atvejais, kai vaiko tikrai nepavyksta nuraminti), nes tai gali tapti išmokstamu elgesiu.
Pažadų laikymasis
Vaikams gerokai jautresnis nei suaugusiems yra tėvų duotų pažadų laikymasis, ypač tokiu jautriu jiems metu, kai adaptuojamasi darželyje: jog vaikai tikrai bus pasiimami iš darželio ir tuo metu, kai buvo sutarta.
Kaip ir kada pasiimti? Rekomenduojama laiką darželyje ilginti palaipsniui. Tarkim, iš pradžių vaikas tik pabūna su vaikais ir mokytoja lauke, vėliau jau eina ir valandėlei į vidų. Dar vėliau buvimo laikas ilginamas iki kelių valandų, tada pridedamas pavalgymas, o tada miegojimas. Šis procesas skirtingose įstaigose gali būti skirtingas. Paprastai, jeigu nėra itin stiprių emocinių reakcijų, šis procesas gali užtrukti 1-2 sav., kartais trumpiau. Tai labai priklauso nuo vaiko ir aplinkybių. Proceso neverta užtęsti pernelyg ilgai, nes jeigu tikslas yra, kad vaikas būtų darželyje nuo ryto iki vakaro, bet pirmiausia pripratiname būti tik iki pietų miego, vėliau pridėjus pietų miegą gali kilti antrinė adaptacija (iš esmės, tai emociškai silpnesnė adaptacija). Svarbu: šis perėjimas - tai nėra adaptacija, o tik „įėjimas“ į darželio rutiną, adaptacijos pradžia.
Kaskart vaiką informuoti, kada pasiimsite jį. Darželinukai dar negeba suprasti laiko, tad atvykimo laiką jiems nurodome pagal veiklą, pavyzdžiui, kai visi vaikai eis miegoti, kai pavalgysi vakarienę, po pasakos laiko ir t. t. Galite priminti vaikui ir praėjusią dieną, kad atvykote tuo metu, kaip tarėtės. Taip raminate vaiką ir mokote dienos rutinos.
Atvykti pasiimti tuo metu, kai planuojate. Jeigu sutarta, kad atvyksite pasiimti, kai vaikai eis iš lauko į klasę - tada ir pasiimkite. Jeigu yra vėluojama pasiimti vaiko, tai kelia vaikui nesaugumą. Kitąkart vaikui pasilikti gali būti sudėtingiau.
Kada sunerimti ir kreiptis pagalbos?
Iki galo įvykusi adaptacija laikoma tokia, kai vaikas jau gali ramiai atsiskirti nuo mamos ar tėčio, yra užmezgęs ryšį su bent vienu suaugusiuoju darželio grupėje, gali ramiai dalyvauti veiklose (nebekyla liūdesys, tėvų ilgesys), yra perpratęs ir priėmęs dienos rutiną, žino, kokios taisyklės ir lūkesčiai yra darželyje. Adaptacijos laiką dažniausiai ilgina tai, kad pradėję lankyti vaikai dažnai suserga, o atėjus vėl, įvyksta ligos atkrytis. Adaptaciją ištęsia ir atostogos, kiti išvykimai. Labai svarbu adaptacijos metu suteikti vaikui daug kokybiško dėmesio, laiko kartu, empatiškai priimti jo išgyvenimus. Labai natūralu, jeigu namuose vaikas adaptacijos metu yra irzlesnis, piktesnis, prasčiau miega. Dažniausiai tai kyla dėl daugybės išgyvenimų darželyje, o emocijas vaikas „išleidžia“ ten, kur jaučiasi saugiausiai - namuose.
Kai kuriais atvejais gali prireikti ir specialisto konsultacijų. Tai labai rekomenduojama, kai vaiko elgesys ir emocijos itin suintensyvėjusios, kai atsirado vaikui visiškai nebūdingas elgesys ar nuotaikos ir tai nesikoreguoja jau keletą savaičių. Kartais rūpestį dėl tam tikrų raidos, elgesio, emocijų ar ugdymo aspektų išreiškia ir auklėtojos. Pasikalbėti su specialistu geriau ir tuomet, kai tėvams neramu, trūksta informacijos. Pokalbis su specialistu gali „įnešti“ aiškumo, nusiraminimo, naujų idėjų ir būdų, taip pat tai gali būti ir svarbi pradžia tolimesnių sunkumų intervencijai.
Vaidas Arvasevičius. Kaip padėti vaikui adaptuotis naujoje mokykloje (6/6)
Jei vaikas iš pradžių mielai eidavo į darželį, bet vėliau pradėjo priešintis, pasistenkite išsiaiškinti priežastį. Gali būti, kad įvyko pokytis - naujas auklėtojas, konfliktas su kitu vaiku ar tiesiog emocinis pervargimas. Jei vaikas verkia rytais, svarbu reaguoti ramiai ir užtikrintai. Padrąsinkite jį, priminkite, kad ateisite jo pasiimti ir kuo greičiau palikite jį auklėtojui.
Būkite kantrūs - adaptacija gali užtrukti, todėl svarbu palaikyti vaiką. Pasitikėkite auklėtojais - jie turi patirties ir gali padėti spręsti problemas. Sukurkite sklandžią ryto rutiną - rytinė skuba gali kelti papildomą stresą. Nepamirškite pagyrimų - teigiamas pastiprinimas padeda vaikui jaustis saugiau.
Jei vaikas darželyje nuolat verkia… Savaitę, dvi, tris… Kada sunerimti? Kaip elgtis? Visų pirma, reikėtų pagalvoti, ar tėvai viską padarė tinkamai. Ar vaikas gali pasitikėti jais ir pedagogais. Ar nebuvo padaryta kokia nors klaida. Bet svarbiausia yra kalbėtis su vaiku ir klausti, ko jis bijo, kodėl verkia. Galbūt jį kas nors skriaudžia, gal padėtų, jei auklėtoja skirtų daugiau dėmesio ir pan. O gal vaikui netinka pedagogas?
Retai, bet pasitaiko atvejų, kai vaiko ir pedagogo biolaukai tiesiog nesutampa. Tokiu atveju reiktų kalbėtis su vaiku, su pedagogu ir ieškoti sprendimo. Jo neradus - bandyti keisti grupę.
Jei jūsų vaikas jau moka kalbėti, būtinai su juo pasikalbėkite apie darželį bei paklauskite, kaip jam jame sekasi. Klauskite vaiko konkrečių klausimų, pavyzdžiui, kokia veikla darželyje yra jo mėgstamiausia, o kuri kelia daugiausiai sunkumų. Nors dažniausiai nenoro eiti į darželį priežastis yra atsiskyrimas nuo tėvų bei sunki adaptacija, tačiau taip pat galimos ir kitos priežastys - dėmesio trūkumas, sunkumai, susirandant draugų, nemaloni aplinka ar kita. Būtent dėl to kalbėkitės su savo vaiku, skatinkite jį išreikšti savo emocijas.
Atsidūrus tokioje situacijoje, pirmiausia susitikite su jūsų vaiko darželio auklėtoja bei pasikalbėkite. Aptarkite, kaip jūsų vaikas bendrauja su kitais, ką jis mėgsta, o ko nemėgsta, o gal yra kokių problemų, kurių nežinote. Nustebsite, tačiau vaikai gali patirti stresą net ir dėl tokių iš pirmo žvilgsnio smulkių dalykų kaip nepatinkanti sėdėjimo ar pietų miego vieta, per didelis garsas ir panašiai. Kai išsiaiškinsite priežastį, dėl ko vaikas nenori lankyti darželio, galite pereiti prie veiksmų plano, leisiančio šią problemą išspręsti, sudarymo. Bendradarbiaukite su mokytojais - dažnai būtent jie gali pasiūlyti naudingų ir veiksmingų būdų, kaip vaiką greičiau pripratinti prie darželio. Taip pat galite pasidomėti ir darželio taikomais metodais. Galbūt kai kuriuos iš jų galėsite pritaikyti savo namuose, tarkime, daineles, kurias vaikai dainuoja grupėje, ar žaidimus, kuriuos galėtumėte įtraukti į savo kasdienybę.
Jei išbandėte daugybę skirtingų būdų ir nė vienas iš jų neveikia, galbūt reikėtų apsvarstyti galimybę pakeisti aplinką, t. y. darželį. Tiesa, prieš tai darant, gerai pasidomėkite skirtingų darželių taikomais ugdymo metodais bei jų teikiamais prioritetais.
