Nuo seno sodininkams kyla klausimų dėl pjuvenų naudojimo sode ir darže. Nors kai kurie vengia jas naudoti, teigdami, kad jos rūgština dirvą ir traukia azotą, tinkamai panaudotos pjuvenos gali atnešti nemažai naudos. Jos gali būti vertingos pagalbininkės, pagerinančios dirvožemio struktūrą, atliekančios mulčio funkciją, bei naudojamos kompostavimui.
Pjuvenų vertė ir savybės
Medienoje daugiausia yra celiuliozės (apie 50 proc.), lignino (20-40 proc.), hemiceliuliozės (19-22 proc.), dervų (3-5 proc.) ir vandens. Azoto ir mineralinių medžiagų tėra 0,2-0,4 proc. (sausos masės), vadinasi, apie 10 kartų mažiau nei lapuose ir gerokai mažiau nei žievėje. Skirtingų medžių pjuvenų cheminė sudėtis nevienoda. Pušų ir eglių pjuvenų vertė mažesnė nei lapuočių. Šių spygliuočių medienoje gausu sakingų medžiagų, kurios stabdo puvimą, labiau rūgština dirvą. Nemažai azoto ir peleninių medžiagų randama ąžuolų, bukų, guobų pjuvenose.
Pjuvenos - dirvą purenanti organinė trąša, turtinga celiuliozės ir lignino. Kad sparčiau vyktų mineralizacija, gautume didesnį efektą, jas reikėtų praturtinti azotu (1 kg - 10-20 g). Tai pagrindinis cheminis elementas, skatinantis mikroorganizmų veiklą, augalų augimą ir gerinantis dirvą. Naudojant pjuvenas naudingųjų bakterijų dirvoje padaugėja net 2,5 karto. Maistingosiomis savybėmis pjuvenos prilygsta durpėms, jose daug ląstelienos, įvairių mikroelementų, dervų, eterinių aliejų.
Pjuvenos dirvą daro puresne. Jos padeda dirvai kvėpuoti, neleidžia susidaryti plutelei žemės paviršiuje, todėl purenti reikia rečiau ir mažiau. Pjuvenos sugeria ir sulaiko drėgmę. Augalams ši jų savybė, žinoma, tik į naudą. Jos pasižymi ir džiovinamosiomis savybėmis. Viena dalis pjuvenų gali sulaikyti 4-5 dalis vandens. Todėl pjuvenomis galima sušvelninti potvynių žalą, apsaugoti užliejamas lysves.
Tačiau pjuvenos turi ir trūkumų: jos rūgština dirvą ir sugeria iš dirvos azotą, t. y. jį „vagia“ iš augalų. Dėl šių priežasčių šviežiomis pjuvenomis tręšti reikia saikingai, geriau naudoti porą metų pastovėjusias. Jei paskleidžiama nemažai tokių pjuvenų ar drožlių, joms pūvant organinių rūgščių susidaro per daug ir dirva rūgštėja. Tuomet maisto medžiagos lengviau išplaunamos į gilesnius sluoksnius ir augalai jas prasčiau pasisavina, suprastėja vandens ir oro santykis, silpniau vystosi šaknys. Greičiau nuskursta lengvesnės priesmėlio dirvos.
Pjuvenų paruošimas ir nurūgštinimas
Norint sustiprinti pjuvenų poveikį ir išvengti neigiamų pasekmių, jas reikia tinkamai paruošti ir nurūgštinti. Jei naudojamos šviežios pjuvenos, jas būtina maišyti su mineralinėmis azoto trąšomis arba kitaip apdoroti. Vienas iš būdų - pjuvenas apdoroti karbamidu. Į 10 litrų vandens reikia ištirpinti 4-5 šaukštus karbamido ir tokiu tirpalu sudrėkinti 3 kibirus pjuvenų. Dar geriau, jei į tą patį tirpalą įberiama ir 2 šaukštai superfosfato bei šaukštas kalio trąšų.
Norint nurūgštinti pjuvenas, jas galima maišyti su klintmilčiais, dolomitmilčiais, gesintomis kalkėmis ar medžio pelenais. Į kibirą pjuvenų galima įmaišyti 120-150 g kreidos ar gesintų kalkių. Kartu su pjuvenomis ant daržo žemės paskleidžiama 200-700 g/m2 pelenų.
Siekiant, kad pjuvenos sėkmingai atliktų mulčio funkciją, reikalingos tam tikros sąlygos: pjuvenų sluoksnį reikia berti ant kruopščiai nuravėtos dirvos. Pjuvenas rekomenduojama berti storu, 10-15 cm, sluoksniu daržovių lysvėse ir ne mažesniu kaip 25-30 cm sluoksniu po krūmais bei medžiais. Mažesnis sluoksnis visavertės mulčio funkcijos neatliks. Mulčiuojant po pjuvenomis pirmiausia reikėtų berti komposto arba mėšlo sluoksnį. Toks mulčias per sezoną „pasensta“ ir pats tampa azoto šaltiniu bei puikiai purena dirvą. Prieš mulčiuojant pjuvenomis dirvą rekomenduojama papildyti azoto turinčiomis trąšomis.
Šviežių pjuvenų negalima užkasti į žemę - jos prarūgs kaip rauginti kopūstai. Kartais dirva gali būti mulčiuojama plonesniu pjuvenų sluoksniu. Tam naudojamos perpuvusios, iš dalies perpuvusios ir net šviežios pjuvenos. Jų beriama maždaug 3-5 cm sluoksniu. Toks mulčias tinka vaiskrūmiams, avietėms, daržovių lysvėms. Perpuvusias ir pusiau perpuvusias pjuvenas galima naudoti be specialaus paruošimo, o šviežias reikia tinkamai apdoroti.
Vienas iš būdų paruošti pjuvenas mulčiavimui: ant žemės paklojamas polietileno plėvelės gabalas, ant jo sluoksniais beriama 3 kibirai pjuvenų, 200 g karbamido ir tolygiai palaistoma laistytuvu supilant 10 l vandens. Paskui vėl beriama pjuvenų, karbamido ir laistoma. Tada viskas sandariai uždengiama plėvele ir jos kraštai prispaudžiami akmenimis. Po dviejų savaičių taip paruoštas pjuvenas galima naudoti.
Pjuvenų panaudojimas kompostui gaminti
Pjuvenos tinka visų rūšių kompostui gaminti. Svarbu, kad azoto (N) ir anglies (C ) santykis į krūvą kraunamose medžiagose būtų optimalus, nes jas skaidantys mikroorganizmai energijos ir maisto gauna iš minėtų cheminių elementų turinčių organinių junginių. Kompostas yra gerai, kai azoto ir anglies santykis - 1 : 20-30. Dėl šios priežasties į pjuvenas, kuriose gausu anglies (N : C - 1 : 500), būtina pridėti daug azoto turinčių medžiagų (mėšlo, šviežios žolės, žalių lapų, pūvančių vaisių, daržovių ir kt.). Pageidautinas bendros masės anglies ir azoto santykis - 3-4 : 1.
Komposto krūva turi būti drėgna, bet ne šlapia. Minimalus santykinis drėgnis, skatinantis mikroorganizmų veiklą, yra 12-15 proc., optimalus - 60-70 proc. Kompostas turėtų įšilti iki 40-70 °C, į visus sluoksnius patenkant užtektinai oro. Krūvą būtina reguliariai permaišyti ar perversti.
Į kompostuojamas pjuvenas reikia įmaišyti bent 1/4 mėšlo arba durpių. Jei jų neturite, galite berti azoto (1 kg pjuvenų - 20-60 g), amonio salietros ar karbamido (20-45 g). Mineralines trąšas pakeis srutos ar nupjauta smulkinta vejų žolė. Žinotina, kad ąžuolų ir spygliuočių medžių pjuvenos skaidosi ilgiau, todėl jų geriau nedėti į bendrą krūvą, o kompostuoti atskirai. Maišyti su kitų lapuočių pjuvenomis irgi nereikėtų.
Komposto vertę padidina ir pelenai (2-3 kg/m3) ar paukščių mėšlas, nes juose gausu šlapalo rūgšties, kurios aerobinės bakterijos amonio junginius paverčia azotu, o vėliau - nitratiniu azotu. Paukščių mėšlo įmaišoma santykiu 2 : 1. Šios ekologiškos trąšos yra šarminės reakcijos, mažina pjuvenų rūgštingumą, dirvožemyje greitai mineralizuojasi, todėl jas augalai lengvai pasisavina. Pelenus berti reikia tolygiai, plonu sluoksniu, geriau sumaišytus su žeme. Procesai vyksta greičiau, kai į krūvą patenka arklių mėšlo (bent 10-20 kg/m3) - jame gausu celiuliozę ir ligniną skaidančių mikroorganizmų.
Pjuvenų naudojimas mulčiui
Nuo senų laikų pjuvenomis mulčiuojama. Tinka ir šviežios, ir porą metų pastovėjusios. Geresnis mulčias paskleidžiamas lengvesnėse dirvose ir ten, kur reikia palaikyti drėgmę. Jos gerai praleidžia šilumą ir vandenį, o karštesnę ir sausesnę vasarą atspindi saulės spindulius, saugo žemę nuo perkaitimo. Mulčiuotos dirvos mažiau įšąla žiemą ir mažiau įkaista vasarą, paros temperatūros svyravimai būna mažesni, todėl geriau auga augalai.
Pjuvenas reikia berti ant švarios, nepiktžolėtos, kompostu, mėšlu ar kitomis daugiau azoto turinčiomis trąšomis patręštos dirvos. Toks mulčias po truputį suyra, tampa azoto šaltiniu. Nustatyta, kad per dvejus metus jo mineralizuojasi tik 30 proc. Dar ilgiau išlieka labai sakingos pušų, eglių pjuvenos. Paskleistos jos tik po kelerių metų praturtins dirvą humusu.
Mulčią galima pilti po vaismedžiais, vaiskrūmiais, avietėmis, kai kuriomis daržovėmis. Rūgštesnei dirvai (pH didesnis nei 5,5-6) pakantesnės yra morkos, petražolės, pastarnokai, porai, rūgštynės, ridikai, ropės, rabarbarai. Ypač gerai pjuvenomis mulčiuoti šilauoges, rododendrus, azalijas ir kitus rūgštesnę terpę mėgstančius augalus, spygliuočių grupes. Žiemai jų papilama aplink braškes.
Apie lapuočius medžius ar didesnius krūmus mulčias paskleidžiamas iki pusės ar 2/3 jų lajos skersmens, apie spygliuočius - sulig lajos riba ar net plačiau. Po didesniais medžiais ir krūmais dėl šviesos stygiaus menkai auga arba visai neželia žolė. Tuomet mulčio ir lajų ribos turi sutapti, kad paslėptų pliką dirvą. Dekoratyvių lapuočių krūmų grupėse mulčio plotas prilygsta lajos skersmeniui. Spygliuočių grupėse pjuvenos paskleidžiamos 50 cm plačiau.
Jos pilamos taip, kad prie kamienų ar, pavyzdžiui, šilauogių, stiebų liktų 3-5 cm tarpas, prieitų oras ir nešustų žievė. Galima įmaišyti karbamido ar žibalo, kad graužikai nedarytų žalos. Skirtingų rūšių augalai mulčiuojami nevienodai: gėlėms reikia 3-5 cm storio pjuvenų ar pušų spyglių, o lapuočiams - 5-8 cm storio pjuvenų ar skiedrų sluoksnio. Ypač gerai veša 10-15 cm storio sluoksniu pamulčiuoti spygliuočiai: pušys, eglės, kadagiai, puskiparisiai. Gėlyne sausos pjuvenos paskleidžiamos rudenį, vos dirvai pašalus, o pavasarį susemiamos arba išsklaidomos.
Pjuvenos šiltnamio žemei gerinti
Pagerinti šiltnamio žemę galima tiek pavasarį, tiek rudenį. Jeigu per vasarą ji blogai sulaikė drėgmę, greitai išdžiūdavo, rudenį į 1 m2 reikėtų įmaišyti 2-3 kibirus durpių. Jeigu žemė greitai įmirkdavo, užpilama tiek pat smėlio. Į labai suslūgusią dirvą įterpiama bent metus gulėjusių pjuvenų (20-30 kg/m2), įmaišius karbamido arba amonio salietros (4-6 kg/m2).
Uždaroje grunte pjuvenos tiesiog nepakeičiamos. Jas naudinga sumaišyti su mėšlu ir augalinėmis liekanomis, tuomet pavasarį dirva daug greičiau įšyla. Be to, gerėja minėtų produktų puvimo procesas ir gautas kompostas būna daug kokybiškesnis: puresnis, laidesnis orui, maistingesnis ir įvairesnės sudėties. Tačiau reikia nepamiršti, kad naudojant šviežią mėšlą reikia naudoti ir šviežias pjuvenas, nes jos ištraukia iš šviežio mėšlo azoto perteklių. Su perpuvusiomis pjuvenomis maišant perpuvusį mėšlą (arba visai be jo) papildomai azoto įterpti nereikia.
Šiltnamio žemę galima atjauninti naudojant pjuvenas tiek pavasarį, tiek rudenį. Geriausia jas maišyti su kitomis dirvožemį gerinančiomis medžiagomis. Labai gerai rudenį ant šiltnamio dirvos sudėti įvairių augalinių atliekų (šiaudų, sveikų nukritusių lapų, nupjautos žolės ir kt.) sluoksnį, o anksti pavasarį uždėti sluoksnį šviežio mėšlo, pabarstyti dolomitmilčių ir šviežių pjuvenų. Tada šakėmis sumaišyti pavasarinį ir rudeninį sluoksnius, užberti sluoksnį žemių, sumaišytų su pelenais ir mineralinėmis trąšomis. Ypač naudinga viską palaistyti verdančiu vandeniu ir uždengti plėvele. Žemė labai greitai įšyla ir yra pasiruošusi auginti ankstyvą derlių.
Naudingi patarimai ir kitos panaudojimo galimybės
Labai šlapiuose sklypuose į maždaug 40-50 cm gylio griovelius galima pripilti kalkinėmis medžiagomis nurūgštintų pjuvenų. Po 3-4 metų susidaro geras kompostas. Pavasarį pjuvenų priberiama į gilesnius tarplysvius ar žemose vietose, kur telkšo vanduo, kad dirva pradžiūtų greičiau.
Pjuvenos taip pat tinka įvairių kompostų gamybai. Priešingai nei mėšle ar komposte, pjuvenose nėra piktžolių sėklų, jos gerai sugeria ir lėtai garina drėgmę, todėl galima naudoti kaip kraiką.
Sodininkams dažnai kyla abejonių, pavyzdžiui, kad laikui bėgant medžiai „nuskęs“ pjuvenų mulčiame, jei kasmet bus įdėtas storas pjuvenų mulčio sluoksnis. Taigi, tai neįvyksta ir negali atsitikti. Mat grybai aktyviai valgo pjuvenas, taip pat organinę dirvožemio dalį - humusą. Ir šaknis pjuvenose neskęsta. Priešingai, medžiai kabo ant savo šaknų. Tai pavyzdys, kaip pjuvenų naudojimas kaip mulčias nesukelia problemų medžiams su „šaknų kakleliu“, pvz., „amortizacija“. Mano sąlygomis iš kelių tūkstančių medžių dėl šios priežasties nebuvo nei vieno medžio žūties atvejio. Ne tik obelų, bet ir kitų vaisinių kultūrų. Pavyzdžiui, abrikosas pjuvenų mulčiame auga daugiau nei 20 metų. Ir papildomos obelų sodinukų šaknys, tiek stulpinės, tiek antocianininės formos, tik sukuria papildomą „inkaravimą“ medžiui. Ir jie niekaip neįtakoja „žiemojimo“.
Pjuvenos saugo nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, į bulvių tarpuvagius 2-3 kartus per vasarą pribėrus pjuvenų smarkiai sumažėja arba visiškai išnyksta kolorado vabalai bei jų lervos. Taip pat jas galima naudoti takeliams pabarstyti - tai gražu, tvarkinga, mažiau želia žolė ir apsaugo lysvių kraštus nuo išdžiūvimo.
Pjuvenos gali būti naudojamos ir sėkloms daiginti. Suberkite plonu sluoksniu į daigyklą pjuvenas, ant jų suberkite sėklas. Ant viršaus užberkite dar vieną ploną sluoksnį pjuvenų. Galima šio sluoksnio ir neberti, bet tuomet reikės labai atidžiai sekti drėgmės kiekį. Uždenkite daigyklą polietilenine plėvele ir padėkite į šiltą vietą (+25-30 ºC). Kai prasikals daigeliai, konteinerį reikia pernešti į vėsesnę vietą, polietileną nuimti, o ant pjuvenų viršaus užberti žemių. Vos tik pasirodys pirmi tikrieji lapeliai, sėjinukus persodinkite į žemę atskiruose induose.
Pjuvenos gali būti naudojamos ir augalams apšiltinti. Vienas patikimiausių būdų - prikimšti į paketus pjuvenų ir sudėti juos aplink augalus. Pjuvenos per darganą nesudrėksta, nesušąla, netampa pelių gyvenamąja terpe. Tačiau, jei tiesiog užbersite pjuvenų, jos sudrėks, paskui sušals į ledo grumstą. Geriau taikyti sausąjį šiltinimo pjuvenomis būdą, būtinai uždengiant jas iš viršaus polietilenu ir dar kuo nors, ko neįveiktų pelės.
Be to, pjuvenos gali būti naudojamos luboms apšiltinti, kaip užpildas žaislams ar dekoratyvinėms pagalvėlėms, daržo baidyklėms, aromatiniams maišeliams (iš kadagių pjuvenų), gyvūnų kraikui, produktų rūkymui.
Taigi, pjuvenos yra universali ir naudinga medžiaga, kurią tinkamai panaudojus galima gerokai pagerinti sodo ir daržo būklę.
tags: #pjuvenu #panaudojimas #sode #ir #darze
