Alkoholis nėštumo metu yra viena dažniausių apsigimimų, vystymosi ir elgesio sutrikimų priežasčių. Šis sindromas sukelia vaikui sunkių, negrįžtamų pakenkimų. Kiekvienas toks atvejis yra tarsi žmogiškoji tragedija, kuri vis tik gali būti užkirsta. Deja, visuomenė vis dar tyli apie vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS), ir jau pats laikas keisti tokį požiūrį.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (arba alkoholinė embriopatija) suprantamas kaip vaikų sutrikimas, sukeltas dėl pernelyg didelio ar ilgalaikio alkoholio vartojimo nėštumo metu. Iš visų nėštumo metu vartojamų medžiagų alkoholis yra labiausiai paplitęs ir turi didžiausią medicininę reikšmę. Nors VAS yra dažniausiai pasitaikantis sutrikimas, sukeltas piktnaudžiavimo medžiagomis, apie jį vis dar stengiamasi nutylėti.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos autoritetingos asociacijos laikosi aiškios pozicijos: nėra nustatyta, koks alkoholio kiekis nėštumo metu yra saugus. Tačiau jei pačioje nėštumo pradžioje, apie jį dar nežinodamos, išgėrėte kelias taures, nebūtinai reiškia, kad pakenkėte vaisiaus sveikatai. Viena pagrindinių rizikų nagrinėjant alkoholio vartojimą nėštumo metu - vaisiaus alkoholio spektro sutrikimai (VASS). Ne kiekvienas kūdikis, kurio mama nėštumo metu vartojo alkoholį, turės vaisiaus alkoholinį sindromą. Kai kurie žmonės turi tam tikrų genų, sumažinančių alkoholio vaisiui daromą žalą, ir atvirkščiai: dalis žmonių kaip tik gali turėti genų, padidinančių VAS riziką. Šiai kategorijai priklauso ir vyresnio amžiaus moterys. Kitas svarbus veiksnys - kiek ir kaip dažnai vartojama alkoholio.
Kada alkoholis pavojingiausias?
Didžiausia rizika - 3-10 nėštumo savaitę, kai vystosi svarbiausi organai. Turi reikšmės ir alkoholio poveikio laikas, nes vaisiaus organai vystosi netolygiai. Įrodyta, kad didžiausią pavojų alkoholis kelia nuo trečios iki dešimtos nėštumo savaitės. Šis laikotarpis yra ypač jautrus ir pavojingas.
Patekęs į motinos organizmą alkoholis greitai prasiskverbia per placentą ir patenka į vaisiaus audinius. Dėl to vaisiaus audiniai gauna per mažai deguonies, kuris ypač svarbus besiformuojančioms smegenims. Alkoholis toksiškai veikia vaisingumą, didina persileidimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio gimdymo riziką ir turi įtakos naujagimio svoriui ir ūgiui gimimo metu. Būsimos mamos suvartojamas alkoholis ir jo skilimo produktas - acetaldehidas lengvai pereina per placentą ir gali pažeisti besiformuojantį vaisių, lemti ne tik smegenų, bet ir kitus rimtus sutrikimus: kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus (intelektinę negalią, autizmą, epilepsiją), organų vystymosi anomalijas.
Kiek alkoholio yra per daug?
Nėra tiksliai žinomas išgerto alkoholio kiekis, nuo kurio vystosi vaisiaus sutrikimai, todėl pakankamai sunku nurodyti ribas, kiek suvartoti alkoholio yra rizikinga ir kiek ne. Lemiamą poveikį kūdikiui turi ne tik kasdien išgerto alkoholio kiekis, bet ir skirtinga individuali vaiko ir motinos tolerancija alkoholiui. Jau įrodyta, kad VAS serga tie naujagimiai, kurių motinos nėštumo metu labai stipriai išgėrinėdavo. Taip pat yra pastebėta, kad net reliatyviai maži alkoholio kiekiai (nežymus išgėrinėjimas) sukelia vaisiui minimalius neurologinius pakenkimus. Pagal didžiąsias europietiškas studijas net 120 gramų gryno alkoholio per savaitę turi nepalankių efektų embriono svorio augimui. Tačiau net ir mažesni kiekiai gali pažeisti centrinę nervų sistemą (CNS). Šie pažeidimai dažnai išryškėja tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.
Yra išskiriamos įvairios alkoholio pakenkimo vaikui formos ir sunkumo laipsniai, priklausomai nuo to, kaip mama vartoja alkoholį. Sunkiais atvejais pasitaiko ne tik širdies, lyties organų ar inkstų vystymosi sutrikimų, bet ir smegenų pakenkimų.
Vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) požymiai
Vaikai, gimę su vaisiaus alkoholiniu sindromu, pasižymi tam tikrais specifiniais bruožais:
- Maža galvos apimtis (mikrocefalia);
- Raukšlės akių kampučiuose;
- Siauras akių plyšys;
- Žema nosies nugarėlė;
- Trumpa, plokščia nosis;
- Plona viršutinė lūpa;
- Trumpas latakas (filtras) tarp viršutinės lūpos ir nosies;
- Sulėtėjęs augimas ir per mažas svoris.
Daugelyje atvejų stebimi tik maži nukrypimai nuo normalaus vystymosi spektro. Tai galioja taip pat ir elgesio savybėms bei uždelstam psichiniam vystymuisi:
- Hiperaktyvumas;
- Nesugebėjimas sukaupti dėmesį;
- Mokymosi sunkumai;
- Sutrikusi smulkioji motorika;
- Nesugebėjimas prisitaikyti prie naujų sąlygų;
- Uždelstas psichinis vystymasis;
- Kalbos sutrikimai;
- Klausos sutrikimai;
- Mitybos sutrikimai.
Diagnozė ir pagalba
Diagnozei labai svarbu motinos anamnezė, susijuda su alkoholio vartojimu, nes nėra tokio laboratorinio testo, kuris leistų lengvai nustatyti ar prognozuoti VAS. Alkoholio vartojimą motinos dažniausiai slepia, todėl pakankamai sunku tai išsiaiškinti. Sergančių VAS vaikų išgijimas neįmanomas, nors įvairūs sklaidos trūkumai gali būti pašalinami ar sumažinami operaciniu būdu. Nėra tokių vaistų, kurie ištaisytų įvairiapusį vystymosi atsilikimą. Laimei, daugelio organų vystymasis iškart po gimimo nesibaigia. Tai ypač reikšminga smegenų brandai. Nors ir nėra gydymo, vystymosi eigoje galima pasiekti nuostabių pagerėjimų. Jeigu reiškiasi ūmios impulsyvumo, hiperaktyvumo, netinkamo vaiko elgesio problemos, miego sutrikimai, gali būti skiriami medikamentai, tačiau jie padeda įveikti tik dalį sunkumų ir dažniau taikomi kaip kraštutinė priemonė. Ankstyvoji reabilitacija, kuri ženkliai nulemia vaikų su VAS tolesnę raidą, yra labai svarbi. Kuo anksčiau pradedama medicininė, klinikinė ir edukacinė reabilitacija, tuo geresnės yra baigtys.
Tėvo vaidmuo
Iki šiol visi tyrimai labiau orientuoti į tai, kokią riziką vaisiui sukelia motinos alkoholio vartojimas. Tačiau daugelis studijų jau įrodė, kad alkoholikų tėvų vaikai dažnai turi intelektualinių gabumų sutrikimų ir dar dažniau yra hiperaktyvūs nei negeriančių tėvų. Suprantama, kad tėvo alkoholio vartojimas neveikia vaisiaus taip, kaip mamos maistas per virkštelę. Tačiau bandymai parodė, kad alkoholizuotų vyriškos lyties gyvūnų palikuonys turėjo mažesnes išgyvenimo galimybes ir pasižymėjo sunkesniu brendimu. Taigi tėvo alkoholio vartojimas neveikia vaisiaus tiesiogiai, bet stipriai pablogina sėklos kokybę. Stipriai išgeriantis tėvas dėl deformuotos sėklos savo palikuonis gali paveikti žalojančiai, tačiau apie tai vis dar nutylima ir VAS laikomas kol kas tik moteriškos lyties problema.
VAS yra visos visuomenės, o ne tik moterų problema
Jau nuo senų senovės alkoholis yra vyrų gėrimas ir svaiginimosi priemonė. Visose kultūrose, kuriose yra paplitęs alkoholio vartojimas, vyrai geria daugiau nei moterys. Savaime suprantama, kai moterys viešumoje geria per daug, jų alkoholizmas pastebimas daug greičiau nei vyrų. Galiausiai tai priveda prie to, kad moterys slepia išgeriančios dideliais kiekiais ir todėl tik po ilgo laiko tarpo joms suteikiama reikiama pagalba. Ekspertai kviečia ne tik šviesti visuomenę apie alkoholio vartojimo nėštumo metu keliamą žalą, užtikrinti pagalbą problemų dėl alkoholio vartojimo turinčioms moterims, bet ir teikti kompleksines paslaugas tėvams, kurie augina vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų bei vaisiaus alkoholinį sindromą turinčius vaikus.
EKSPERIMENTAS: Alkoholis. Be ALKOHOLIO 1800 dienų. Pasekmės
Ar egzistuoja saugi alkoholio dozė nėščiajai?
Ne. Tokios dozės nėra. Pati nėščioji ir jos artimoji aplinka, taip pat ir medikai turi suprasti ir palaikyti mintį, kad nėštumas ir alkoholis yra tarpusavyje visiškai nesuderinami dalykai. Geriausias būdas sumažinti neigiamus alkoholio padarinius vaisiui - nustoti vartoti alkoholį dar prieš pradedant planuoti nėštumą (geriausia - abiem partneriams). Medikai planuojantiems turėti vaikų bent 3 mėn. rekomenduoja visiškai atsisakyti alkoholio.
Statistika Lietuvoje
Lietuvos mokslininkai publikavo tyrimą, kurio rezultatai patvirtino 1995-2016 m. laikotarpiu Lietuvoje pastebimą naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį, skaičiaus mažėjimo tendenciją (1995 m. - 0,3 proc., 2016 m. - 0,08 proc. naujagimių). Mokslininkų teigimu, nors stebimi teigiami pokyčiai, skaičiai vis dar kelia nerimą. 22,2 proc. tokių naujagimių gimė neišnešioti (reikšmingai daugiau, palyginti su neišnešiotų naujagimių dalimi tarp visų gimusiųjų). 27,2 proc. tirtų naujagimių buvo perkelti tolesniam gydymui, dažniausiai dėl hipoksinio centrinės nervų sistemos pažeidimo (13,3 proc.), įgimtų formavimosi ydų (9,2 proc.), o 2,2 proc. šių naujagimių mirė. Vaisiaus alkoholinis sindromas buvo nustatytas 3,6 proc. naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį. Lyginant su bendrąja populiacija, alkoholį nėštumo metu vartojusios moterys dažniau buvo žemesnio išsilavinimo (45,6 proc. jų turėjo nebaigtą vidurinį išsilavinimą) ir nurodė esančios vienišos (43,3 proc.).
