Tėvynė, gimtinė, pilietiškumo ugdymas ir tradicijų puoselėjimas - tai sąvokos, kurios dažnai minimos svarbių Lietuvos istorinių datų proga. Tačiau, ar šiais laikais šie žodžiai iš tiesų reiškia ką nors svarbaus mums visiems? Kyla klausimas, kaip paaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikams tokias sąvokas kaip tauta ir tautiškumas. Ar šiuolaikiniai vaikai tėvams užduoda tokius klausimus? Pastebima, kad tėvai šiais laikais vis mažiau bendrauja su savo vaikais, o pilietiškumo ar tautiškumo tema kalbėti dar labiau vengia. Ne kiekvienas suaugęs žmogus sugeba aiškiai paaiškinti, kas yra tautiškumas, ką jau kalbėti apie tai, kad reikėtų tai paaiškinti vaikams.
Nors kai kurie mano, kad pilietiškumo jausmo jokia ugdymo įstaiga negali įskiepyti, ir kad patriotiškumas bei pilietiškumas perimamas iš šeimos vertybių, tačiau svarbu suprasti, kaip šios vertybės formuojamos.
Apie patriotiškumą ir tradicijų puoselėjimą šeimose dažniausiai kalba vyresnioji karta - vaikų seneliai. Tačiau paprastai vaikams šios kalbos tampa neįdomios, nes mažiesiems įdomiau ne klausytis, o veikti kartu. Vaikams patinka nueiti su šeima į koncertą ar kitus renginius. Panašiai yra ir kalbant apie tautines šventes - galbūt vaikui smagu palaikyti trispalvę vėliavėlę ir pajusti bendrumo jausmą kartu su kitais dalyviais. Jei vaikui patinka dainuoti, jis apsidžiaugs, kad moka lietuvišką dainą, skambančią renginio metu.
Visuomeniniame gyvenime taip pat galima atrasti pilietiškumo ugdymo formų. Pavyzdžiui, stebint krepšinio varžybas, kuriose dalyvauja Lietuvos komanda, dalyvaujant „Dainų šventėje“, lankantis lietuviškuose spektakliuose ir pan. Žinoma, galima paieškoti kūrybiškų pilietiškumo ugdymo formų ir užsiėmimų metu.
Kai kurios meninės studijos, pavyzdžiui, „Diemedžio“ meninė studija, tautiškumo suvokimą ugdo per dailę. Vaikai piešinyje kartais atskleidžia daug daugiau nei perteikdami savo mintis žodžiu. Tokia vaiko saviraiška skatina suprasti tėvynę, jos simbolius, per piešinį išreikšti savo santykį su jais. Svarbu yra tai, kad vaikai, tiek po švenčių, tiek po meninių užsiėmimų, yra linkę pasidalinti savo patirtais įspūdžiais ir juos aptarti. Laisvadienį praleidę su šeima, darželyje jie gali pasakoti, ką veikė per valstybines šventes. Teigiami įspūdžiai taip pat yra pilietiško ugdymo dalis.
Viena šeima įprastai per valstybines šventes aplanko senelius. Jau tradicija tapo kartu su vaikais kelti trispalvę. Tai darant, vaikai užduoda daugybę klausimų: ką mes čia darome, kodėl tai darome, kodėl keliame trispalvę, o ne kitą vėliavą, iš kur ji atsirado, kodėl tai darome šiandien ir t. t. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip ką nors veikiant kartu, galima ugdyti vaikų pilietiškumą.
Manoma, kad vaikams reikia aiškumo ir paprastumo, o logiški argumentai jų nedomina. Daug mieliau atsakymų į klausimus mažieji ieško gyvenimiškose situacijose. Kartą sūnūs paklausė, kaip atsakyti į klausimą, ką jiems reiškia Lietuva. Paprašius pamąstyti, ką jie veikia Lietuvoje, vyresnysis atsakė, kad žvejoja, o jaunesnysis - kad eina į darželį. Paklausus, ar jiems patinka tai daryti, ir sulaukus teigiamo atsakymo, jiems buvo paaiškinta, kad tai ir yra tai, ką jiems reiškia Lietuva. Vienas iš tėvų paaiškino, kad jam Lietuva reiškia būti laisvam. Šiuo pavyzdžiu vaikams norėta parodyti, kaip tėvas suvokia Lietuvą.
Valstybinės šventės, tokios kaip Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, šeimos gyvenime visuomet minimos ir sureikšminamos. Vaikams aiškinama, ką valstybinės šventės reiškia ir kodėl jos švenčiamos, nes manoma, kad pasakoti vaikams savo šalies istoriją ir ugdyti pilietiškus jausmus reikia nuo mažens. Nors tėvai supranta, kad užaugę vaikai gali norėti mokytis ar gyventi kitoje šalyje, ir tai vertina kaip savarankiškumo bei noro tobulėti ženklą, tačiau kol kas vaikai yra maži ir tokių klausimų neužduoda. Jei paklaustų, kodėl mes gyvename Lietuvoje, o neišvykstame gyventi į kitą šalį, ko gero, atsakymas būtų tas pats, ką tėvai atsako ir sau - kad čia yra mūsų šaknys, seneliai, tėvai, namai, čia mes turime savo kalbą ir tradicijas, nes čia viskas yra sava.
Kalbant apie meilę savo šaliai, labai svarbu ugdyti pilietiškumo jausmus nuo vaikystės. Pamenu, kaip gyvendama metus laiko Amerikoje, ilgėjausi Lietuvos. Tuomet viskas atrodė mūsų šalyje gražu, nuolatos aplankydavo nostalgiški jausmai. Manoma, kad išvykusiems gyventi svetur kartais sukyla dar didesni patriotiški jausmai nei sunkmečiu viskuo nusivylusiems Lietuvos gyventojams. Tai yra natūralu, juk kai žmogus ko nors labai pasiilgsta, pamiršta visus trūkumus.
Tėvai, kurie myli savo vaiką, stengiasi atsakyti į visus jam rūpimus klausimus. Informacijos srautas per radiją, televiziją skatina vaikus suklusti ir paklausti: kas yra valstybė, kodėl mūsų prezidentė be karūnos, ką reiškia sausio įvykiai ir kur dabar tankai? Vaikų natūralūs klausimai - tai proga tėvams suteikti atsakymus į juos.
Namie ir ikimokyklinėse įstaigose pilietiškumą, mano manymu, geriausia ugdyti per kūrybą, žaidimą, stengiantis, kad tai nebūtų didaktinis primetamas dalykas. Reikia stengtis „dozuoti“ vaikų bukinimą per televiziją ir kuo didesnį dėmesį skirti mūsų gyvos tautinės kultūros propagavimui - skaitant vaikams tautiškus žurnalus, knygas, lankantis teatruose, koncertuose. Per prievartą į smegenis „įkalta“ tautinė giesmė pilietiškumo ir meilės savam kraštui neišugdys. Deja, dažnai pastebima, kad berniukai nežaidžia Žalgirio mūšio, o mergaitės - nesiúbuoja vaidilučių. Užsieninės barbės ir goblinai yra užkariavę daugumos vaikų smegenis.
Valstybinių švenčių minėjimas, pavyzdžiui, Vasario 16-oji, šeimoje gali prasidėti nuo vaiko klausimo, kodėl nereikia eiti į darželį? Po trumpo pokalbio nutariama tą dieną paminėti aplankant teatrą, koncertą, renginius mieste. Tačiau ypatingo sureikšminimo - vėliavų, giesmių ar dirbtinio patoso - nėra.
Pilietiškumo ugdymas XXI amžiuje reikalauja, kad mokyklinis ugdymas atspindėtų kognityvinių ir emocinių kompetencijų balansą. Mokykla turi ugdyti rūpestingą ir kompetentingą jauną žmogų, siekiantį padėti savo bendruomenei ir visam pasauliui. Mokykla privalo užtikrinti tokių gyvenimiškų įgūdžių, kaip savirefleksija, gebėjimas atpažinti ir valdyti emocijas, empatija, perspektyvus mąstymas, santykių kūrimas, sprendimų priėmimas ir pilietiškumas, integraciją į akademines žinias. XXI amžiaus partnerystės idėja sukūrė mokinio sėkmės šiuolaikinėje visuomenėje viziją.
Programos, tokios kaip LIONS QUEST „Laikas kartu“ ir „Paauglystės kryžkelės“, yra skirtos vaikams nuo priešmokyklinio ugdymo iki VIII klasės, o programa „Raktai į sėkmę“ - nuo IX iki XII klasės. Šių programų tikslas - padėti vaikams ir jaunimui ugdyti gyvenimo ir pilietiškumo įgūdžius saugioje, rūpestingoje ir pastovioje aplinkoje, vienyti šeimas, švietimo sistemos darbuotojus bei bendruomenės narius. Mokymosi tarnaujant tyrimų rezultatai pateikia tvirtus įrodymus apie visapusišką naudą, kurią mokiniai gauna įvairiose srityse: akademiniame pasaulyje, įgydami socialines ir emocines kompetencijas, ugdydamiesi pilietinę atsakomybę, siekdami sveikai gyventi bei rasti darbą. Pabrėžiama ir papildoma nauda mokytojams, mokykloms bei visuomenei. Mokiniams reikia įgūdžių, padedančių tapti gerais piliečiais bei sėkmingais darbuotojais. Mokymasis tarnaujant yra tas visapusis ir iniciatyvus būdas, kuris puikiai padeda jiems ugdyti socialines ir emocines kompetencijas, rinktis sveiką gyvenimo būdą ir vengti pavojingo elgesio.
Šiandien mes gyvename technologijų pasaulyje. Šiandienos gyvenimo ir darbo aplinka reikalauja ne tik mąstymo įgūdžių ir žinių.
Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip ugdoma priešmokyklinio amžiaus vaikų pilietiškumo kompetencija ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Aptariama pilietiškumo kompetencija ir jos ugdymas(is) priešmokykliniame amžiuje. Nustatomi priešmokyklinio amžiaus vaikų pilietiškumo kompetencijos ugdymo(si) praktiniai veiklos aspektai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Atliktas kokybinis tyrimas Kauno lopšelyje-darželyje. Pasitelkti mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, apklausa žodžiu (dalinai struktūruotas interviu). Tyrimo rezultatai atskleidė: pilietiškumo kompetencija priešmokykliniame amžiuje apibrėžiama kaip pilietinių ir demokratinių vertybinių nuostatų formavimas ir plėtojimas. Pilietiškumo kompetenciją sudaro šie sandai: pilietinis tapatumas ir pilietinė galia, gyvenimas bendruomenėje kuriant demokratišką visuomenę, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms bei valstybės kūrimas ir valstybingumo stiprinimas tarptautinėje bendruomenėje. Empirinio tyrimo duomenų analizė išryškino įgyvendinamo pilietiškumo ugdymo turinio problemas. Atkreiptinas dėmesys į piliečių teisių ir pareigų žinojimą, veiklą visuomenės labui, formuojant vidines žmogaus nuostatas. Stokojama demokratinių vertybių perteikimo būdų ir metodų taikymo įvairovės ugdymo(si) procese.
Pilietinis tapatumas ir pilietinė galia apibrėžiami kaip piliečio ir valstybės santykis, siejimas savęs su valstybe, pagrindinių piliečio teisių ir pareigų žinojimas ir gebėjimas jas paaiškinti, nusiteikimas prisiimti atsakomybę už valstybės ir visuomenės raidą. Tai apima gebėjimą paaiškinti, kas yra pilietis, būti atviram kintančiam pilietiškumo supratimui, įžvelgti problemas ir galimybes, kylančias pilietiniam tapatumui globaliame pasaulyje. Suvokiama, kas yra pilietinė visuomenė, gebama paaiškinti pagrindinius jos principus ir vertybes. Vaikai atpažįsta Lietuvos valstybės simbolius (herbą, vėliavą, himną), savais žodžiais apibūdina, kas yra valstybė ir pilietis, įvardija svarbiausias valstybines šventes ir nusako jų reikšmes. Mokytojui padedant paaiškina, kaip yra susijęs su Lietuvos valstybe, įvardija savo, kaip piliečio, esmines teises ir pareigas, pateikia pilietinio elgesio pavyzdžių.
Gyvenimas bendruomenėje kuriant demokratišką visuomenę apima gebėjimą suprasti ir paaiškinti savo, kaip piliečio, statusą, analizuoti pilietiniam tapatumui kylančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes. Suvokiama, kas yra pilietinė visuomenė, gebama paaiškinti pagrindinius jos principus ir vertybes. Vaikai savais žodžiais paaiškina, kaip gali prisidėti, kad visiems gyventi būtų geriau, pateikia pilietiškos veiklos (iniciatyvų) pavyzdžių iš artimos aplinkos, aptaria jų reikšmingumą klasei, bendruomenei. Mokytojui padedant analizuojami pilietinės galios bruožai, paaiškinama, kodėl ir kokiais būdais piliečiai gali prisidėti stiprindami pilietinę galią. Nurodomi pagrindiniai pilietinės galios komponentai, diskutuojama apie jų stiprinimo būdus. Analizuojami duomenys, įrodantys Lietuvos visuomenės pilietinę galią. Suvokiama, jog kaip pilietis turi galių pakeisti jį supančią aplinką.
Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms apima supratimą, kad demokratija yra ne tik valstybės valdymo forma, bet ir kasdienio gyvenimo būdas. Gerbiamos demokratijos vertybės ir kuriama bendruomeniška aplinka. Vaikai, mokytojui skatinant, su aplinkiniais diskutuoja apie demokratijos reikšmę klasės draugų gyvenime, demonstruoja pagarbą kitokiai nuomonei, argumentuoja savo nuomonę (požiūrį). Įvardijami taikūs konfliktų sprendimo būdai ir pateikiami pavyzdžiai iš asmeninio, šeimos, klasės gyvenimo. Žinomi pagrindiniai žmogaus teises ginantys dokumentai, suvokiama dokumentų prasmė ir institucijų funkcionalumas. Apibūdinamos žmogaus teisės ir laisvės. Diskutuojama, kaip gyventume, jeigu nebūtų paisoma žmogaus teisių ir laisvių. Įvardijami pagrindiniai žmogaus teises įtvirtinantys dokumentai ir paaiškinama jų prasmė. Įvardijamos Lietuvos ir tarptautinės institucijos, ginančios žmogaus teises ir laisves. Vaikai nusiteikę aktyviai ginti teises teisėtomis priemonėmis.
Valstybės kūrimas bei valstybingumo stiprinimas tarptautinėje bendruomenėje apima suvokimą, kad valstybė stiprinama ją ginant nuo išorės pavojų ir rūpinantis visuomene, tausojant kultūros ir gamtos išteklius. Diskutuojama kultūros ir gamtos apsaugos problemų temomis. Aktyviais veiksmais prisidedama prie kultūros ir gamtos išteklių saugojimo. Mokytojui skatinant diskutuojama, kodėl valstybėms svarbu bendradarbiauti. Įvardijamos pagrindinės tarptautinės organizacijos. Diskutuojama, kodėl Lietuvai taip svarbu būti tarptautinių organizacijų dalimi. Apibūdinamos pagrindinių tarptautinių organizacijų veikla, remiamasi žiniasklaidos informacija. Įvardijamos pagrindinės tarptautinės organizacijos, kuriose dalyvauja Lietuva. Analizuojama jų veikla. Įvertinamos Lietuvos narystės tarptautinėse organizacijose teigiamos ir neigiamos pusės.
Nors kai kurie mano, kad pilietiškumo jausmo jokia ugdymo įstaiga neįskiepys, tačiau svarbu suprasti, kad pilietiškumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje yra kompleksinis procesas, kuriame svarbus tiek šeimos, tiek ugdymo įstaigos vaidmuo. Naudojant kūrybiškus metodus, žaidimus ir skatinant vaikų saviraišką, galima formuoti tvirtas pilietines vertybes ir meilę tėvynei.
tags: #pilietiskumo #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje
