Suprastėjęs virškinimas, veido paburkimas ir nuolatinis pilvo pūtimas - tai tik keletas nemalonių simptomų, su kuriais susiduria daugybė žmonių. Viena iš tokių situacijų atsidūrė klaipėdietė Agnė, kurios organizmas negamina pieno cukrų (laktozę) skaidančio fermento - laktazės. Tai reiškia, kad bet koks pieno produktas jai sukelia nemalonius pojūčius. Agnės atvejis atskleidžia vieną iš dažniausių maisto netoleravimo formų - laktozės netoleravimą, kuris paliečia apie trečdalį Lietuvos gyventojų.
Laktozės netoleravimas yra negalėjimas skaidyti cukraus, esančio žinduolių piene ir pieno produktuose. Laktazė yra plonojoje žarnoje gaminamas fermentas, atsakingas už pieno cukraus skaidymą į gliukozę ir galaktozę, kurios vėliau patenka į organizmą. Žmonėms, kurių organizmas negamina šio fermento, žarnynas nesugeba suskaidyti žinduolių piene esančio angliavandenio. Nesuskaidyta laktozė patenka į storąją žarną, kur ją pradeda skaidyti žarnyno bakterijos - tai ir sukelia nemalonius pojūčius ir simptomus: pilvo pūtimą, bėrimą, viduriavimą, pykinimą, galvos skausmą. Pasak vaistininko, šie simptomai pasireiškia praėjus 30 min.-2 val. po pieno produktų vartojimo.
Daliai žmonių laktozės netoleravimas yra įgimtas, tačiau dauguma jį įgyja. Antrinis laktozės netoleravimas gali išsivystyti vyresniame amžiuje arba būti įgytas dėl žarnyno veiklos sutrikimų. Pirminį ir antrinį laktozės netoleravimą galima ištirti laboratoriniais tyrimais, nustatant už laktozės veiklą atsakingo LCT geno genotipą. Gauti tyrimo rezultatai atsako, ar žmogus genetiškai netoleruoja laktozės arba, galbūt, jos netoleruos ateityje.
Laktozės galima rasti natūraliame karvės ir ožkos piene, grietinėje, jogurte, kefyre, varškėje, leduose, fermentiniuose sūriuose, svieste ir panašiai. Jei jaučiate, kad, suvalgius šių maisto produktų, jus vargina nemalonūs simptomai, reikėtų sumažinti jų kiekį. Netoleruojant laktozės, nebūtina visiškai atsisakyti pieno produktų, kadangi gali sutrikti kalcio ir vitamino D įsisavinimas. Jis taip pat pabrėžia, kad mažesnį laktozės kiekį turi rauginti pieno produktai, todėl nedideliais kiekiais galima vartoti tokių produktų kaip kefyras, jogurtas, grietinė, rūgpienis arba kietasis sūris. Klaipėdietė Agnė, sužinojusi, kad jos organizmas netoleruoja laktozės, pirmiausiai pakeitė mitybą. „Iš pradžių pieno produktų atsisakiau visiškai, vėliau nedideliais kiekiais vėl pradėjau juos vartoti. Bet geriausiai jaučiuosi, kai pasirenku arba labai mažai laktozės turinčius produktus, pvz., kietąjį sūrį, arba apskritai be laktozės - pamėgau avižų, migdolų pieną.
Maisto netoleravimas vs. Maisto alergija
Nereikėtų painioti maisto netoleravimo ir alergijos maistui. Maisto netoleravimas skiriasi nuo alergijos maisto produktams. Jei alergija gali pridaryti žalos odai, išvaizdai ir yra staigi organizmo reakcija, tai maisto netoleravimas dažniausiai pasireiškia visai kitais simptomais - apsunkusiu organizmu, prastu virškinimu, nesureguliuojamu svoriu, skrandžio skausmu, mieguistumu ar jėgų stygiumi. Skirtingai nei alergija, maisto netoleravimas dažniausiai veikia ne išoriškai, o viduje, tai yra nesukelia bėrimų ir kitų alergijoms būdingų simptomų, o veikia virškinamąjį traktą ir žarnyną. Pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra laikas, per kurį asmuo pajunta simptomus. Maisto netoleravimo atveju, pavartojus netinkamo maisto, simptomai atsiranda po 2-3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką. Pirmojo tipo alergijos atveju simptomus pradedame jausti per 0,5-2 val.
Viena dažnesnių tokių simptomų priežasčių - maisto netoleravimas. Net sveikai maitinantis gali kilti sveikatos sutrikimų, tokių kaip pilvo pūtimas, nuovargis, migrena, odos bėrimai, miego sutrikimai, nepagrįstai padidėjęs svoris, pakilęs kraujospūdis ir pan. Beveik trečdalis žmonių skundžiasi į alergiją panašiais simptomais (niežtinti oda, bėrimai, vandeninga sloga, užgulta nosis, tinimai), tačiau alergiškų yra tik apie 5%.
Maisto netoleravimo priežastys ir simptomai
Maisto netoleravimo priežastys gali būti labai individualios, todėl negalima tiksliai pasakyti, kodėl vienam ar kitam organizmui netinka būtent tas maisto produktas. Organizme gali trūkti fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas (pvz, netoleruojama laktozės, jeigu trūksta fermento laktazės). Kitas maisto netoleravimo tipas yra susijęs su imuninės sistemos reakcijomis dėl suaktyvėjusių imuninių mechanizmų, kuriuos paskatina virškinamojo trakto ligos ar funkciniai sutrikimai. Jeigu pažeidžiama virškinamojo trakto sienelė, sutrinka barjerinė funkcija. „Maisto netoleravimu atveju išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sukelia lygiųjų raumenų susitraukimą, didina kraujagyslių, žarnyno pralaidumą ir nulemia į alergiją panašius simptomus“, - teigia „SYNLAB“.
Jeigu žmogų vargina laktozės netoleravimas, yra labai svarbu atkreipti dėmesį į maistą, kurį jis valgo - neretai tai nulemia baltymų trūkumas maiste, vartojamas didelis alkoholio kiekis. Jei jaučiate, kad organizmas visiškai netoleruoja laktozės arba vis dėlto nusprendėte atsisakyti pieno produktų, svarbu sureguliuoti mitybą ir daugiau valgyti riešutų, lapinių daržovių, žuvies produktų - tai padės užtikrinti pilnavertę mitybą.
Maisto netoleravimo tyrimų nauda ir kritika
Maisto netoleravimo testai leidžia pasitikrinti, kokie produktai yra netinkami mūsų organizmui. Tinkamų maisto produktų parinkimas neturi būti taikomas pagal žmogaus amžių, svorį ar kraujo grupę. Vaikams nuo dvejų metų taip pat galima atlikti maisto netoleravimo testą. Registruotis maisto netoleravimo testui galima telefonu arba internetu, pasirenkant jums reikalingą miestą, datą bei patogų laiką. Procedūra bus ganėtinai trumpa, o specialus pasiruošimas jai nereikalingas.
Atliekant „FOX“ maisto netoleravimo testą, paimamas nedidelis kraujo mėginys, kuris vėliau analizuojamas laboratorijoje. Mėginio paėmimas yra paprastas, greitas ir neskausmingas procesas, nereikalaujantis specialaus pasiruošimo ar ilgo laukimo. Maisto netoleravimo tyrimus galite atlikti atvykę į bet kurį „Antėja“ padalinį. Taigi, nesvarbu, Jums reikalingas maisto netoleravimo testas Kaune, Vilniuje ar kitame mieste, - čia jį atliksite patogiai ir greitai.
IgG antikūnų prieš maisto produktą normos ribos yra nuo 0-10 µg/ml. Jei atlikus tyrimą yra nustatomas didesnis nei 10 µg/ml IgG kiekis - tai rodo, kad Jūsų organizmas turi padidėjusį jautrumą maisto produktui: jei nustatytas IgG kiekis yra 10-20 µg/ml (vidutinis IgG kiekis), vertėtų apriboti šio maisto produkto vartojimą (pvz. 1 kartą per savaitę). Esant labai aukštam IgG kiekiui (≥20 µg/ml), rekomenduojama nevartoti netoleruojamo produkto bent 3 mėn. Grąžinant į savo mitybą maisto produktus, kuriems buvo nustatytas netoleravimas, rekomenduojama juos vartoti rotaciniu principu: pavartojus vieną dieną, kitas tris jo nevartoti. Tyrimo rezultatų atsakyme Jūs taip pat rasite individualizuotą interpretaciją.
Tačiau verta paminėti ir maisto netoleravimo testų kritiką. Gydytojai pastebi, kad nors šie testai skamba mediciniškai, visgi jie medicininėje praktikoje nenaudojami. EAACI Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos maisto alergijos ir anafilaksijos gairėse teigiama, kad šie tyrimai nėra patvirtinti ir negali būti rekomenduojami maisto alergijų diagnostikai. Pasak alergologės prof. R. Dubakienės nuomonės, maisto netoleravimo testai Lietuvoje ganėtinai populiarūs, nes visuomenė neturi pakankamai žinių ir yra įsitikinę, kad brangus tyrimas yra lygus geram tyrimui. „Maisto netoleravimo testų gydytojai dietologai ir gydytojai alergologai nenaudoja savo kasdieniame darbe, kadangi šie testai nėra validuoti medicinos prasme. T. y., šio tyrimo patikimumui nepakanka įrodymų, todėl jo nėra jokiose gydymo, diagnostikos gairėse, kurias rekomenduotų medicinos organizacijos, specialistų draugijos“, - teigia dr. E.
Alternatyvūs tyrimo metodai ir specialistų nuomonės
BIOFIRST klinikoje atliekamas maisto netoleravimo testas - greita ir neskausminga procedūra, nereikalaujanti jokio išankstinio pasiruošimo. Tyrimo metu specialiu jutikliu liečiami rankose esantys aktyvūs taškai, o informacija iškart matosi kompiuterio monitoriuje. Į programą yra įvesta 200 skirtingų rūšių maisto produktų ir gėrimų, kurie vienas paskui kitą „įjungiami į grandinę“.
ImuPro tyrimas yra gerai žinomas vokiečių produktas ir vienas iš rinkos lyderių pasaulyje. ImuPro tyrimas ištiria IgG antikūnų kiekį kraujyje, konkretiems maisto produktams. ImuPro tyrimo esmė - imunofermentinės (IFA) analizės metu nustatomi specifinių IgG antikūnų kiekis, konkretiems maisto produktams. Tyrimas atliekamas ELISA metodu. Ištiriama reakcija iki 270 maisto produktų. Tyrimo rezultatai ir asmeninės mitybos rekomendacijos padės rasti jums tinkamus produktus ir tiksliai nustatyti provokuojančius maisto produktus.
Jaunesniems vaikams tyrimo atlikimas nėra tikslingas, nes IgG1, IgG2, IgG3 antikūnai į vaikučio organizmą patenka per placentą (nėštumo metu) ir per motinos pieną (maitinant mamos pienu). Šie antikūnai išlieka vaiko organizme apie 2 metus.
Jeigu jaučiate, kad organizmas visiškai netoleruoja laktozės arba vis dėlto nusprendėte atsisakyti pieno produktų, svarbu sureguliuoti mitybą ir daugiau valgyti riešutų, lapinių daržovių, žuvies produktų - tai padės užtikrinti pilnavertę mitybą. Žmonėms, kurių organizmas negamina pieno cukrų skaidančio fermento laktazės, gydytojas ar vaistininkas gali rekomenduoti vartoti šio fermento turintį preparatą. Preparate esanti laktazė žarnyne suskaido laktozę į gliukozę ir galaktozę. „Dėl papildomo fermento laktazės vartojimo pasikonsultuokite su vaistininku. Pieno produktų be laktozės vartojimas. Ožkų pienas. Dėmesys produktų sudėčiai. Kiekvieno mūsų organizmai yra saviti, todėl jiems tinka skirtingi dalykai. Kas vienam gali suteikti energijos, puikiai nuteikti ir tonizuoti, kitam organizmui gali sukelti sunkumo pojūtį.
Celiakija: netoleravimas glitimui
Celiakija - tai autoimuninė liga, kai netoleruojami grūdinių kultūrų (kviečių, miežių, rugių, avižų) baltymai, bendrai vadinami „gliutenu“ (liet. glitimas). Sergančiųjų celiakija organizmas genetiškai užprogramuotas negaminti fermento, skaidančio šį baltymą. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad celiakija nustatoma dar vaikystėje. Deja, liga gali išsivystyti ir pasireikšti bet kuriame amžiuje, jei žmogus turi genetinį polinkį. Polinkis sirgti celiakija yra paveldimas, todėl diagnozavus ligą, reikėtų ištirti ir kitus šeimos narius.
Pastariesiems ligos požymiai labai įvairūs ir gali pasireikšti skirtingu intensyvumu. Kai kuriems pacientams liga vystosi beveik be pastebimų simptomų, tačiau daugelis skundžiasi nuovargiu, virškinimo problemomis, pablogėjusia plaukų ir odos būkle. Gali sutrikti maisto medžiagų pasisavinimas (krinta svoris, trūksta vitaminų ir mineralų), vystytis mažakraujystė, o ligai progresuojant pažeidžiami ir kiti organai - kepenys, sąnariai, raumenys. Moterims gali sutrikti menstruacinis ciklas, vaisingumas. Negydant gali kamuoti nerimas, padidėjęs nervingumas ar net depresija. Vienintelis celiakijos gydymo būdas - dieta be gliuteno. Lietuvoje nuo celiakijos kenčia apie 2% gyventojų. Tačiau daugelis jų nežino apie savo ligą. Celiakijos atveju labai svarbus kompleksinis asmenų ištyrimas - kraujyje randami vienos ar kelių rūšių antikūnai.
Nors maisto netoleravimo testai skamba mediciniškai, visgi jie medicininėje praktikoje nenaudojami. EAACI Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos maisto alergijos ir anafilaksijos gairėse teigiama, kad šie tyrimai nėra patvirtinti ir negali būti rekomenduojami maisto alergijų diagnostikai. Pasak alergologės prof. R. Dubakienės nuomonės, maisto netoleravimo testai Lietuvoje ganėtinai populiarūs, nes visuomenė neturi pakankamai žinių ir yra įsitikinę, kad brangus tyrimas yra lygus geram tyrimui.
tags: #per #mamos #piena #persiduodantis #netoleravimas
