Nuo mokytojo daug kas priklauso, ypač pradinėse klasėse. Tačiau, deja, tikrai retai pasitaiko tokių išskirtinių specialistų, apie kuriuos svajoja daugelis tėvų. Labai gaila, kad tokių profesionalų itin mažai, nes nuo jų darbo priklauso vaikų ugdymas ir jų ateities pagrindas.
Neseniai kalbėta su viena muzikos mokytoja, dirbančia darželyje. Tai, ką ji pasakojo, kelia nerimą: absoliučiai nesidominti vaikais, ji nori, kad visi dainuotų ir darytų tai, ką ji liepia, netgi kalba apie bausmes. Laimė, kad mano vaikai nesimoko pas tokią specialistę. Eilinį jautrų vaiką tokia mokytoja galėtų lengvai traumuoti. Pati prisimenu, kaip viena mokytoja grasino vaikui: "Dar pakalbėsi, liežuvį nukirpsiu." Tai rodo, kad ne visi mokytojai supranta vaikų psichologiją ir poreikius.
Norint pakeisti situaciją, reikia daugiau personalo ir kitokių mokymo metodų. Dabartinė sistema, kai į vieną grupę surenkama daug vaikų ir patikima mažai uždirbančiai, mažai motyvuotai mokytojai, nėra efektyvi. Tėvai, dirbantys už minimalią algą, dažnai nesupranta, kodėl mokytojai reikalauja daug, kai patys gauna mažai. Tačiau tai nėra pateisinimas "chaltūrinti" darbe.
Profesijos pasirinkimas yra asmeninis sprendimas, ir jei atlyginimas netenkina, reikėtų ieškoti kitos darbo vietos, o ne dirbti su nusiskundimu. Lengva kaltinti kitus, tačiau svarbu suprasti ir sistemos trūkumus.
Didelė problema yra ir pačių pedagogų rengimas. Kaip rodo patirtis, į pedagoginius universitetus dažnai patenka tie, kurie vos įstengia išlaikyti egzaminus. Tai kelia klausimą, kaip bus ruošiami ateities mokytojai, ypač kai pensinio amžiaus pedagogų karta senka. Kaip bus atrenkami tie, kurie tikrai turi pašaukimą ir vertybes?
Įdomu, kaip kitose šalyse atrenkami būsimi pedagogai. Lietuvoje, atrodo, aukštosioms mokykloms svarbiausia turėti "mėsos" - studentų, kuriuos galima ruošti įvairius specialistus, įskaitant ir daktarus. Ši sistema, kurioje reikia pateisinti turimą daktaro laipsnį, sukuria beviltiškus vadovėlius ir nekompetentingus specialistus.
Tinkamo darželio pasirinkimas
Jei įvyktų stebuklas ir mokytojų algos Lietuvoje ženkliai pakiltų, pavyzdžiui, iki 10-15 tūkstančių eurų į rankas, kaip būtų atrenkami stojantieji į pedagogiką? Kurie iš jų tikrai pateisintų lūkesčius ir taptų vertais pedagogais? Ar neatsirastų dar daugiau apsimetėlių, turinčių didelį pašaukimą?
Būsimos mokyklos Lietuvoje gali atrodyti kitaip po 10-15 metų, kai nebeliks dabartinės pedagogų kartos. Kyla klausimas, kas pakeis juos ir kaip bus užtikrintas kokybiškas ugdymas.
