Nežinia, kas pirmasis ištarė, kad 1944-1953 m. Lietuvos partizaninio karo istorija jau parašyta, bet šiandien naujausių laikų tyrinėtojų rate ir visuomenėje vyrauja būtent tokia nuomonė.
Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje kilo 1944-1953 m. partizaninio karo tyrimų banga, vyravo didžiajam nacionalistiniam pasakojimui būdingas herojinis ir romantinis požiūris į laisvės kovotojus, o daugelis knygų ir straipsnių buvo parašyti iš esmės kaip antisovietiniai ir kontrpropagandiniai.
Partizanų Veiklos Pradžia ir Struktūra
Suvalkijoje pirmieji partizanų būriai pradėjo veikti 1944m. vasarą, vos praėjus frontui.
1945m. liepos 19 dienos posėdyje Skardupių parapijos klebonijoje, kunigo Antano Yliaus iniciatyva, dalyvaujant partizanams kūrėjams, buvo įsteigtas partizanų štabas. Jo viršininku buvo išrinktas kpt. Leonas Taunys - Kovas.
1945m. Tauro partizanų apygardos steigiamasis susirinkimas įvyko 1945m. rugpiūčio 15 dieną, aukščiau minėtoje Skardupių klebonijoje. Inicatorius Skardupių parapijos klebonas kun. Antanas Ylius. Susirinkimo metu buvo sudaryta apygardos vadovybė. Jos vadu paskirtas kpt. Leonas. Taunys - Kovas.
Apygardos ribos: Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių ir Lazdijų apskritys, o taip pat Alytaus ir Kauno apskričių dalys, esančios kairiajame Nemuno krante. Partizanų daliniai buvo suskirstyti į 5-as rinktines.
Buvo apibrėžtos rinktinių ribos, paskirti vadai, numatyti ryšių punktai.
Partizanai - tai savo valstybę gynusi Lietuvos kariuomenė. Ją sudarė nereguliarūs savanorių daliniai, kurių kariai turėjo laipsnius, buvo suskirstyti į būrius, kuopas ir net batalionus.
Žymūs Partizanai ir Jų Likimai
Bartkus Petras (slap. Dargis, Rimgaila, Vargietis, Dainius, Sąžinė, Mažrimas, Žadgaila) gimė 1925 05 30 Pakapurnyje (Raseinių vlsč.). Žuvo 1949 08 13 Užpelkių miške (Kelmės vlsč.), vienas Lietuvos antisovietinių partizanų vadų. Partizanų majoras (1949), pulkininkas (1997, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties). Vienas Jungtinės Kęstučio apygardos (Kęstučio apygarda) organizatorių, apygardos laikraščio Laisvės varpas leidybos iniciatorių. Nuo 1946 rudens šios apygardos štabo organizacinio skyriaus, vėliau - štabo viršininkas.
Bronius Liesys-Naktis gimė 1922 m. balandžio 16 d. Ramygaloje kartu su broliu-dvyniu Antanu, progimnazijos direktoriaus šeimoje. Baigę gimnaziją broliai Liesiai pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete.
Jonas Vytautas Šniuolis gimė 1924 m. sausio 1 d. Šiaulių aps. Radviliškio vls. Miežaičių k. Mokėsi Radviliškio gimnazijoje, 1941 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Nuo 1944 m. rugsėjo mėn. iki 1948 m. balandžio mėn. įkūrus Prisikėlimo apygardą, paskirtas jos štabo Informacijos ir spaudos skyriaus viršininku. Po 1949 m. vasario 10-20 d. vykusio visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo paskirtas apygardos štabo viršininku. Žuvo J. V. Šniuolis 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per kautynes su MGB kariuomenės kareiviais. Kartu žuvo mjr. P. Bartkus-Žadgaila (LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius), kpt. B. Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Ąžuolo būrio partizanai.
Juozas Kumpis-Cvirka, Arnas gimė 1917 m. Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus Raubaičių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Genio (Voverės) rinktinės partizanas, vėliau Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Zvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Ąžuolo būrio vadas. Suimtas, panaudojus specialų preparatą, 1951 m. spalio 28 d. Gir-kančių miške, sušaudytas 1952 m. rugpjūčio 13 d.
Steponas Skersys-Kovas gimė 1927 m. Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Lazdininkų kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Priklausė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Narimanto kuopai. Ėjo kuopos vado A. Grabio-Vaidylos pavaduotojo pareigas. Po A. Grabio žūties nuo 1947 m. balandžio - Narimanto kuopos vadas. Vėliau paskirtas Kardo rinktinės organizacinio skyriaus viršininku. 1949 m. per kautynes buvo sunkiai sužeistas į galvą ir paimtas į nelaisvę. Gydomas ir tardomas Kretingos ligoninėje 1949 m. rugpjūčio 13 d.
Dominykas Jėčys gimė 1896 m. spalio 20 d. Biržų aps. Vabalninko vls. Medžiūnų k. 1914 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1919-1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1920 m. spalio 17 d. D. Jėčys baigė Karo mokyklą (III laida). Jam suteiktas leitenanto laipsnis. Tarnavo 12-ajame pėstininkų, nuo 1923 m. gruodžio 31 d. - 1-ajame pėstininkų pulke. 1925 m. sausio 8 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
Morta Linkaitė gimė 1927m. Pributkio km. Skriaudžių apyl. Marijampolės apskr., gausioje 7-ų vaikų šeimoje. Morta mokėsi Marijampolės Mokytojų seminarijoje. 1946m. Grįžusi į tėviškę Morta įsitraukė į pogrindinę veiklą, juo lab, kad čia veikentys Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai buvo savi, pažįstami nuo vaikystės savo ir aplinkinių kaimų vyrai. Netrukus Linkų sodyboje buvo įrengta štabo slėptuvė. Morta tapo asmenine Juozo Lukšos - Skirmanto ryšininke tarp rinktinės ir apygardos štabo. Morta visą savo gyvenimą pašventė kovai dėl Lietuvos Laisvės. Jų namuose nuolat rasdavo prieglobstį partizanai.
Jonas, Petras Aleščikas gim. 1916 m. birželio 4 d. Seinų aps., Lazdijų vls., Miškinių k. ūkininko šeimoje. Baigęs Miškinių kaimo pradinę mokyklą, 1928-1936 m. mokėsi Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose, kurią baigęs 1936 m. rugsėjo 27 d. įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigė 1939 m. Tų pačių metų rugsėjo 16 d. jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Buvo paskirtas tarnauti mokomojo būrio instruktoriumi (būrio vado teisėmis) priešlėktuvinėje apsaugos rinktinėje.
Kazys Liubartas-Žaibas gim. 1926 m. rugpjūčio 30 d. Jurbarko valsčiaus Veliuonos mstl. Partizanas nuo 1945 m. gruodžio 25 d. Priklausė Tauro partizanų apygardos Vytauto rinktinės 6-jai (vėliau - 1-ajai) kuopai. 1946 m. vasario 15 d. tapo būrio vadu. Nuo 1947 m. rugsėjo 10 d. - rinktinės štabo narys, štabo ryšių karininkas. Nuo 1948 m. sausio 1 d. - rinktinės vadas. 1948 m. gruodžio 1 d. jo vadovaujama rinktinė buvo pervadinta į 5-ąją rinktinę. 1949 m. gruodžio 20 d. jam suteiktas partizanų kapitonui prilygintas laipsnis. 1950 m. rugsėjo 20 d. buvo paskirtas Tauro apygardos štabo pareigūnu, o nuo 1951 m. vasario 1 d. - apygardos štabo viršininko pavaduotoju. Žuvo 1952 m. lapkričio 30 d. Jurbarko rajono Veliuonos valsčiaus Šimkų kaime, išdavus partizanų rėmėjams. Jo palaikai buvo paslapčia palaidoti Šimkų kaimo kapinėse.
Jonas Žemaitis-Vytautas gimė 1909 m. vasario 15 d. Palangoje. Vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų. Partizanų vadas kovą už laisvę pradėjo 1945 m. pavasarį ir netgi 9 metus ginklu gynė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo siekį. 2009 m. minint Jono Žemaičio-Vytauto 100-ias gimimo metines, Lietuvos Seimas Joną Žemaitį-Vytautą paskelbė ketvirtuoju prezidentu - taip, kaip ir buvo numatyta laikinojoje partizanų konstitucijoje, 1949 m. Ar žinojote, kad 1945 m. birželį į partizanų gretas įstojęs J. Žemaitis turėjo daug sakytinių (Liudas, Darius, Romas, Andrius, Varis, Simas, Jocius, Matas, Tomas, Lukas, Šermukšnis, Uosis) ir rašytinių (Giedrys, Atomas, Aistis, Ilgūnas, Tylius, Skirgaila, Žaltys) slapyvardžių. Vienas pirmųjų jo pasirinktų slapyvardžių - Darius. Vėliau prisistatė Žalčio slapyvardžiu. 1948 m. birželio 19 d. prie Kryžkalnio įvyko Vakarų Lietuvos partizanų srities vadovybės posėdis, kurio metu buvo įkurta Vieninga laisvės kovos sąjūdžio organizacija, srities vadas J. Žemaitis-Žaltys pradėjo eiti sąjūdžio vado pareigas. Nuo 1948 m. birželio 20 d. iki arešto 1953 m. gegužės 30 d. J. Žemaitis rašydamas vartojo tik Vytauto slapyvardį. Vytauto slapyvardžio pasirinkimas yra labai simboliškas, nes Vytauto Didžiojo valdymo rezultatas - išugdytas lietuvių tautos valstybingumo poreikis, tokius tikslus kėlė ir J. Žemaitis. Kiekvienas partizanas vedė „Tėvynei pareigų ėjimo lapą“. Po savuoju Jonas Žemaitis pasirašė Vytauto slapyvardžiu.
Petras Bartkus (slap. Dargis, Rimgaila, Vargietis, Dainius, Sąžinė, Mažrimas, Žadgaila) 1925 05 30 Pakapurnyje (Raseinių vlsč.). Žuvo 1949 08 13 Užpelkių miške (Kelmės vlsč.), vienas Lietuvos antisovietinių partizanų vadų. Partizanų majoras (1949), pulkininkas (1997, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties). Vienas Jungtinės Kęstučio apygardos (Kęstučio apygarda) organizatorių, apygardos laikraščio Laisvės varpas leidybos iniciatorių. Nuo 1946 rudens šios apygardos štabo organizacinio skyriaus, vėliau - štabo viršininkas.
Bronius Liesys-Naktis gimė 1922 m. balandžio 16 d. Ramygaloje kartu su broliu-dvyniu Antanu, progimnazijos direktoriaus šeimoje. Baigę gimnaziją broliai Liesiai pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete.
Jonas Vytautas Šniuolis gimė 1924 m. sausio 1 d. Šiaulių aps. Radviliškio vls. Miežaičių k. Mokėsi Radviliškio gimnazijoje, 1941 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Nuo 1944 m. rugsėjo mėn. iki 1948 m. balandžio mėn. įkūrus Prisikėlimo apygardą, paskirtas jos štabo Informacijos ir spaudos skyriaus viršininku. Po 1949 m. vasario 10-20 d. vykusio visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo paskirtas apygardos štabo viršininku. Žuvo J. V. Šniuolis 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per kautynes su MGB kariuomenės kareiviais. Kartu žuvo mjr. P. Bartkus-Žadgaila (LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius), kpt. B. Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Ąžuolo būrio partizanai.
Juozas Kumpis-Cvirka, Arnas gimė 1917 m. Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus Raubaičių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Genio (Voverės) rinktinės partizanas, vėliau Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Zvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Ąžuolo būrio vadas. Suimtas, panaudojus specialų preparatą, 1951 m. spalio 28 d. Gir-kančių miške, sušaudytas 1952 m. rugpjūčio 13 d.
Steponas Skersys-Kovas gimė 1927 m. Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Lazdininkų kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Priklausė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Narimanto kuopai. Ėjo kuopos vado A. Grabio-Vaidylos pavaduotojo pareigas. Po A. Grabio žūties nuo 1947 m. balandžio - Narimanto kuopos vadas. Vėliau paskirtas Kardo rinktinės organizacinio skyriaus viršininku. 1949 m. per kautynes buvo sunkiai sužeistas į galvą ir paimtas į nelaisvę. Gydomas ir tardomas Kretingos ligoninėje 1949 m. rugpjūčio 13 d.
Dominykas Jėčys gimė 1896 m. spalio 20 d. Biržų aps. Vabalninko vls. Medžiūnų k. 1914 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1919-1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1920 m. spalio 17 d. D. Jėčys baigė Karo mokyklą (III laida). Jam suteiktas leitenanto laipsnis. Tarnavo 12-ajame pėstininkų, nuo 1923 m. gruodžio 31 d. - 1-ajame pėstininkų pulke. 1925 m. sausio 8 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
Morta Linkaitė gimė 1927m. Pributkio km. Skriaudžių apyl. Marijampolės apskr., gausioje 7-ų vaikų šeimoje. Morta mokėsi Marijampolės Mokytojų seminarijoje. 1946m. Grįžusi į tėviškę Morta įsitraukė į pogrindinę veiklą, juo lab, kad čia veikentys Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai buvo savi, pažįstami nuo vaikystės savo ir aplinkinių kaimų vyrai. Netrukus Linkų sodyboje buvo įrengta štabo slėptuvė. Morta tapo asmenine Juozo Lukšos - Skirmanto ryšininke tarp rinktinės ir apygardos štabo. Morta visą savo gyvenimą pašventė kovai dėl Lietuvos Laisvės. Jų namuose nuolat rasdavo prieglobstį partizanai.
Jonas, Petras Aleščikas gim. 1916 m. birželio 4 d. Seinų aps., Lazdijų vls., Miškinių k. ūkininko šeimoje. Baigęs Miškinių kaimo pradinę mokyklą, 1928-1936 m. mokėsi Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose, kurią baigęs 1936 m. rugsėjo 27 d. įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigė 1939 m. Tų pačių metų rugsėjo 16 d. jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Buvo paskirtas tarnauti mokomojo būrio instruktoriumi (būrio vado teisėmis) priešlėktuvinėje apsaugos rinktinėje.
Kazys Liubartas-Žaibas gim. 1926 m. rugpjūčio 30 d. Jurbarko valsčiaus Veliuonos mstl. Partizanas nuo 1945 m. gruodžio 25 d. Priklausė Tauro partizanų apygardos Vytauto rinktinės 6-jai (vėliau - 1-ajai) kuopai. 1946 m. vasario 15 d. tapo būrio vadu. Nuo 1947 m. rugsėjo 10 d. - rinktinės štabo narys, štabo ryšių karininkas. Nuo 1948 m. sausio 1 d. - rinktinės vadas. 1948 m. gruodžio 1 d. jo vadovaujama rinktinė buvo pervadinta į 5-ąją rinktinę. 1949 m. gruodžio 20 d. jam suteiktas partizanų kapitonui prilygintas laipsnis. 1950 m. rugsėjo 20 d. buvo paskirtas Tauro apygardos štabo pareigūnu, o nuo 1951 m. vasario 1 d. - apygardos štabo viršininko pavaduotoju. Žuvo 1952 m. lapkričio 30 d. Jurbarko rajono Veliuonos valsčiaus Šimkų kaime, išdavus partizanų rėmėjams. Jo palaikai buvo paslapčia palaidoti Šimkų kaimo kapinėse.
Juozas Jakavonis-Tigras gimė 1925 m. liepos 10 d. Merkinės valsčiaus Kasčiūnų kaime. Pasirinkęs Tigro slapyvardį, jau būdamas devyniolikos metų įsitraukė į ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą. 1945 metais kartu su kitais partizanais tėvų namų kieme įrengė bunkerį, kuriame 1945-1946 metais veikė Pietų Lietuvos partizanų vadų vadavietė. Bunkeryje gyveno ir dirbo Lietuvos partizanų vadai kaip Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901-1946) ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957). Čia buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“. J. Jakavonis buvo svarbus Merkio rinktinės štabo ryšininkas, lydėdavo partizanus po kaimus ir keldavo juos per šalia esančią Merkio upę, platino atsišaukimus ir partizaninę spaudą, teikė žinias apie sovietų represinių struktūrų darbuotojų judėjimą. Jis taip pat platino partizanų spaudą. Būtent su partizanų spauda jį 1946 m. gruodžio 8 d. kaimyno kieme ir suėmė sovietų okupacinė NKVD. Į okupantų nagus pakliuvusiam J. Jakavoniui-Tigrui teko iškęsti visą sovietų represinių struktūrų pragarą: tardymus ir kankinimus Merkinės milicijos rūsyje, Varėnoje ir Vilniaus MGB, lagerį ir tremtį. 1947 m. kovo 27 d. sovietų karo tribunolas partizaną nuteisė 10 metų kalėjimo lageryje ir 5 metams tremties. Tardymų metu neišdavęs nė vieno bendražygio, J. Jakavonis kalėjo Kolymoje (Magadano sr.) ir išbuvo tremtį Grigorjevkoje (Krasnojarsko kr.). Į Lietuvą grįžo tik 1959 metais.
Pranciškus Prusaitis-Lapė (1928-1963), paskutinysis mirties bausme nubaustas partizanas. Gimė 1928 m. sausio 9 d. Grinkiškio miestelyje (dabar Radviliškio raj.), augo smulkaus ūkininko keturių vaikų šeimoje. Nenorėdamas tarnauti okupacinėje kariuomenėje 1948 m. gegužę įstojo į partizanų gretas - Kudirkos rajono R. Šukio-Jogailos būrį. 1949 m. rugpjūtį dalyvavo Užpelkių kautynėse, po mėnesio pateko į okupantų pasalą, buvo sužeistas. Po šio įvykio jam buvo suteiktas grandinio laipsnis. 1950 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirtas Jaunučio būrio vadu, dar po metų - Prisikėlimo apygardos štabo ryšių įgaliotiniu. 1952 m. vasario 16 d. P. Prūsaitis už drąsą kautynėse apdovanotas pirmos rūšies laisvės kovos 3 laipsnio kryžiumi, nuo gegužės mėn. ėjo Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinės štabo aprūpinimo skyriaus viršininko pareigas. Dėl išdavystės žuvus rinktinės vadui J. Paliūnui-Rytui pradėjo slapstytis - tai tęsėsi 10 metų. 1962 m. rugsėjo 25 d. P. Prusaitis-Lapė buvo apsuptas ir areštuotas. Po pusmečio tardymų okupantų teismas jam paskelbė mirties bausmę, o 1963 m. liepos 13 d. Vilniuje, KGB kalėjime, jis buvo sušaudytas. 2001 m. sausio 19 d. jam suteiktas majoro laipsnis.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS)
Valstybės atkūrimo šimtmečio metais minime ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (toliau - LLKS) ginkluotųjų pajėgų vado, Adolfo Ramanausko-Vanago šimtąsias gimimo metines. Kitai metais laukia dar dvi sukaktys: LLKS 1949 metų vasario 16 d. Šia proga apie bendraminčių bendruomenę telkiančius naujus partizaninio karo tyrimus kalbamės su istorike, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio (toliau - LLKĮS) pirmininke dr.
Šis sambūris prisistato kaip pilietinė iniciatyva, jungianti akademinės bendruomenės narius, kraštotyrininkus, kūrėjus ir visus geros valios žmones, kurie puoselėja 1944-1953 m. Šiandien, praėjus aštuoneriems metams, sakyčiau, simboliška, kad LLKĮS užuomazgos radosi 2010 m. vasario 16 d. būtent Balandiškyje (Radviliškio r.).
LLKĮS turi veiklos gaires, bet ne ilgamečius planus, nuo kurių negalėtume nukrypti. Dažnai ne mes pasirenkame vietas, o jos pasirenka mus. Džiaugėmės ir kaip gyvenimo dovaną priėmėme galimybę savo Sąjūdžio veiklą pradėti būtent tokiais tyrimais. Daugėliškės mus užaugino, sustiprino ir suteikė pasitikėjimo.
LLKS veiklos kryptys
- Susitikimai su laisvės kovotojais
- Kompleksiniai partizaninio karo vietų tyrimai
- Vasaros stovyklos „Laisvės kovų atmintis“
- Viešos paskaitos ir sąskrydžius
Užsimenama, kad šio sąjūdžio nariai yra pasirašę deklaraciją? Pabrėžėme, kad visas laisvės kovų palikimas yra vienodai reikšmingas ir privalo būti išsaugotas ateities kartoms; visi laisvės kovų istoriją menantys dokumentai priklauso lietuvių tautai ir turi būti laisvai prieinami; nutarėme, kad su sovietinėmis struktūromis bendradarbiavusių asmenų slėpimas prieštarauja lietuvių tautos ir valstybės interesams; kad partizaninio karo vietoms turi būti skiriamas valstybinis dėmesys; o pilietinis ugdymas turi užimti deramą vietą švietimo sistemoje.
LLKĮS veikla nė vienam iš mūsų nėra tiesioginis darbas, už kurį būtų mokamas atlyginimas, vis dėlto neskaičiuojame nei šiai veiklai „sugaišto“ laiko, nei skirtų lėšų. 2010 m. į Sąjūdį susibūrė, o šiandien jame yra oficialiai užsiregistravę skirtingų kartų žmonės. Lietuvos partizaninio karo atminimą puoselėjate keliais būdais - visų pirma, tęsdami jo tyrimus.
Partizanų Archyvai ir Dokumentai
Partizanų archyvų klausimas iškilo Atgimimui prasidėjus, tuo pačiu metu partizaninio karo dalyviai, ryšininkai, rėmėjai ėmėsi kovotojų žūties vietų, palaikų užkasimo duobių, slaptų kapų, ginklų, bunkerių paieškų. Atkaklumą pasižymėjo Kauno Tremtinių sąjungos darbuotojas Česlovas Kišonas, kuris teigia atradęs iš viso trylika didesnių ir mažesnių Lietuvos partizanų archyvų.
Č. Partizanų archyvų skaičius tolydžio augo: 1994 m. liepą buvo surastas Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės, 1994 m. rugsėjį - Žemaičių apygardos vadovybės, 1999 m. liepą - Vytauto apygardos Tigro rinktinės, 2003 m. rugsėjį - Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės, 2004 m. - Prisikėlimo apygardos vadovybės archyvas ir t. t. Deja, partizaninio karo tyrimams visi šie dokumentai iki šiol didesnės įtakos nedarė.
Paskutiniojo mokslo veikalo, kuriame tyrinėjamai XIX-XX a. Lietuvos nacionaliniai karai, partizaniniam karui skirtoje dalyje pabrėžiama, jog „partizaninio karo istorijos faktams tikslinti, išsamesniam laisvės kovų vaizdui atkurti represinių struktūrų archyvinę informaciją yra būtina gretinti su pačių partizanų dokumentais /.../. Dokumentų kolekcijose yra partizanų vadovybės įsakymai, nutarimai, instrukcijos veiklos klausimais, kovos veiksmų suvestinės, reglamentai ir taisyklės, įvairūs atsišaukimai ir leidiniai.“
Visų šių ir daugelio kitų partizaninio karo dokumentų svarba partizanų vadams nekėlė nė mažiausios abejonės. Todėl nuo pat 1945 m. buvo girdėti raginimai ir įsakymai rinkti žinias, vesti užrašus ir slėpti žemėje taip, kad priešas nesurastų.
Siekta, kad apie šiuos archyvus žinotų ryšininkai, rėmėjai arba kiti labai patikimi žmonės, kurių gyvybei negresia pavojus ir jie, viltasi, sulauksią Lietuvos laisvės. Aukštaitijos partizanų parengtoje instrukcijoje skelbiama, kad apie archyvą turi žinoti 2-5 laisvės kovotojai partizanai ir 2-3 patikimiausi ir ištvermingiausi legaliai gyvenantys piliečiai.
Č. Kišonas pasakoja, kad jam didžiausią įspūdį palikęs Maironio rinktinės, vėliau - visos Prisikėlimo apygardos partizanų vadas, prisiminimų „Partizano keliu“ autorius Juozas Paliūnas-Rytas (1918-1952): „Juozas Paliūnas labai daug rašė, jis kur tik sėdėdavo, tenai jisai viską [rašė].“ 1994 m., po daugelio darbo dienų Krakių apylinkėse (Kėdainių r.), kviečių lauke su metalo ieškikliu Č. Kišonas surado Maironio rinktinės archyvą.
Svarbu, kad archyvo radėjas būtų, partizanų žodžiais tariant, tikras lietuvis ir dokumentais tinkamai pasirūpintų. Daugelis archyvų dar partizaninio karo metais pateko okupantams. Antra tiek jų buvo surasta vykstant melioracijai ir pražuvo vien dėl to, kad pateko į blogas rankas.
Pastarųjų metų patirtis nuteikia viltingai: 2014 m. lapkritį surasti Maironio rinktinės Birutės tėvūnijos, 2016 m. gegužę - Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos dokumentai, o rugsėjį - Tauro apygardos dokumentų ir spaudos bidonas labai greitai pateko į Lietuvos ypatingąjį archyvą, restauratorių rankas ir, nemažiau svarbu, buvo plačiai aprašyti žiniasklaidoje.
Tapatybės Iššūkiai ir Slapyvardžiai
Pagrindinė kyla iš partizanų slaptumo, kuris persmelkęs visus be išimties dokumentus. Klausimas labai rimtas - baimindamasis sukelti pavojų šeimai ir giminaičiams, laisvės kovotojas kaip įmanydamas slėpė savo ikipartizaninio laikotarpio tapatybę, siekė, kad žūties atveju nebūtų atpažintas jo veidas ir kūnas, ir lygiai tuo pačiu metu dėjo pastangas, kad abi tapatybės - senoji ir naujoji - neliktų pamirštos mylimųjų, artimųjų, pažįstamų lūpose bei širdyse.
Naująją - kovotojo - tapatybę partizanų raštuose lydėjo asmens gimimo data; antroji, tokios pat svarbos, buvo įstojimo į laisvės kovotojų gretas diena. Nesvarbu kas - pranešimas aukštesnei vadovybei apie naują partizanų dalinio narį (partizaną kandidatą) ar siūlymas kovotoją skirti į aukštesnes pareigas, jo teikimas apdovanojimui ar kas mėnesį rengiama dalinio sudėties lentelė, - du minėti požymiai visuomet lydėjo slapyvardį.
Slapyvardžiai (partizanų raštuose dažniausiai rašoma slapyvardės) buvo keičiami kiekvieną kartą, kai į priešų rankas gyvas pakliūdavo partizanas, ryšininkas ir juo labiau - ryšių įgaliotinis, kuris gabendavo vadų žodinius pranešimus. Nedaug kam žinoma, kad vienu metu kovotojas turėdavo du slapyvardžius - sakytinį (dar vadinamą šaukiamuoju) ir rašytinį (kartais vadinamą nuolatiniu).
Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma vyraujančių partizanų vadų slapyvardžių, tokių kaip Vytautas (J. Žemaičio), Žadgaila (Petro Bartkaus), Užpalis (Leonardo Grigonio), Merainis (Juozo Šibailos), Rimantas (P. Morkūno), Rytas (J. Paliūno) ir daugelis kitų, yra ne sakytiniai, o būtent rašytiniai. Todėl privalu kruopščiai kaupti jos pavyzdžius, kurių gausu partizanų laiškuose.
Vėtros būrio vadas Bronius Juospaitis
Išvados
Privalome parašyti 1944-1953 m. Lietuvos partizaninio karo istoriją, pagrįstą ne okupantų ir kolaborantų žiniomis, o partizanų archyvuose išlikusia medžiaga, kuri, laimė, kasmet gausėja. Nuodugniems tyrinėjimams, partizaninio karo istorijai būtinas tvirtas pagrindas - skaitmeninis visos Lietuvos partizanų archyvas su visapusiškos paieškos galimybe.
Žymūs partizanai
| Vardas, pavardė | Slapyvardis | Gimimo data | Žūties data | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Petras Bartkus | Dargis, Rimgaila, Žad... | 1925 05 30 | 1949 08 13 | R. Lokio rinktinės partizanai. |
| Bronius Liesys | Naktis | 1922 04 16 | - | - |
| Jonas Vytautas Šniuolis | - | 1924 01 01 | 1949 08 13 | Prisikėlimo apygardos Informacijos ir spaudos skyriaus viršininkas. |
| Juozas Kumpis | Cvirka, Arnas | 1917 | 1952 08 13 | Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Zvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Ąžuolo būrio vadas. |
| Steponas Skersys | Kovas | 1927 | 1949 08 13 | Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Narimanto kuopos vadas. |
| Dominykas Jėčys | - | 1896 10 20 | - | Leitenantas, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. |
| Morta Linkaitė | - | 1927 | - | Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininkė. |
| Jonas Petras Aleščikas | - | 1916 06 04 | - | Jaunesnysis leitenantas. |
| Jonas Žemaitis | Darius, Žaltys, Vytautas | 1909 02 15 | 1954 11 26 | LLKS ginkluotųjų pajėgų vadas. |
| Juozas Jakavonis | Tigras | 1925 07 10 | 2021 11 23 | Dainavos apygardos Merkio rinktinės štabo ryšininkas. |
| Pranciškus Prusaitis | Lapė | 1928 01 09 | 1963 07 13 | Paskutinysis mirties bausme nubaustas partizanas. |
